Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. Š. ieškinį atsakovams T. Š., V. Š., tretiesiems asmenims notarei D. S., V. Š., dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Liudytojai E. D., Z. Š., E. L., D. Š. ir N. B. teismo posėdyje parodė, kad J. Š. turėjo sveikatos problemų, tačiau adekvačiai suvokė aplinką ir sugebėjo pilnai kontroliuoti savo veiksmus.

Liudytoja Z. Š., V. Š. žmona, gyvenanti (duomenys neskelbtini) ir vykdanti individualią veiklą, papildomai nurodė, kad nuo 2021 m. liepos mėn. pabaigos 2 kartus per savaitę atvažiuodavo pas J. Š. į Uteną ir atveždavo jai maisto. Dalį maisto palikdavo pas ją, o dalį duodavo kaimynei N. B., kuri jai padėdavo, pagamindavo valgyti ir atnešdavo jį J. Š.. J. Š. su ja bendraudavo normaliai, skųsdavosi sveikata, kad L. jai nepaskambina. Sunkiai vaikščiojo, skaitydavo laikraščius. Nešiojo sauskelnes, ji juos pati užsidėdavo.

Liudytoja N. B., papildomai nurodė, kad su J. Š. bendravo daugiau nei 30 metų, gyvena sekančiame name. 2021 m. liepos mėn. V. paprašė prižiūrėti J. Š. ir ji pas ją nueidavo kiekvieną dieną.

Liudytoja E. D., socialinė darbuotoja, nuo 2021 m. liepos mėn. pabaigos prižiūrėjusi J. Š.. J. Š. būdavo labai liūdna, vartojo antidepresantus, skųsdavosi, kad jai nepaskambina L. Blogai matė ir blogai girdėjo. Nešiojo sauskelnes, ji juos pati užsidėdavo.

Liudytoja D. Š. dirba medicinos sesele, J. Š. draugė, su ja bendravo daugiau nei 30 metų. Nuvažiuodavo pas J. Š., kas 2 savaites pasisvečiuoti. Pokalbių metu J. Š. skųsdavosi sveikata. Yra sakiusi, kad nori sudaryti kitą testamentą, viską palikti V. Š.. Anksčiau dažniau kalbėdavosi telefonu. Prieš pat mirtį jau buvo sunku susikalbėti, labai nebegirdėjo.

Liudytojas E. L., J. Š. kaimynas, nurodė, kad J. Š. kartais jam paskambindavo ir paprašydavo kokį kranelį ar panašiai pataisyti. J. Š. suprasdavo pinigų reikšmę, jam sumokėdavo 5-10 Eur. Paskutinį kartą, likus dvejoms savaitėms iki jos mirties, skambino J. Š. jo žmonai dėl bakelio.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovo, atsakovų ir trečiųjų asmenų paaiškinimų, liudytojų duotų parodymų, byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

Nustatyta, kad ieškovas L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), atsakovas V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir trečiasis asmuo V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), yra testatorės J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), sūnūs. Mirties liudijimas patvirtina, kad testatorė J. Š., mirė (duomenys neskelbtini).

2019 m. gruodžio 18 d. (duomenys neskelbtini) notarė D. S. patvirtino testamentą, notarinio registro Nr. DS-6436, kuriuo testatorė J. Š. savo mirties atveju visą jai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kuris mirties dieną jai priklausys, kur jis bebus ir iš ko jis besusidės, nusprendė palikti sūnaus žmonai T. Š..

2021 m. rugsėjo 9 d. (duomenys neskelbtini) notarė D. S. patvirtino testamentą, notarinio registro Nr. 4425, kuriuo testatorė J. Š. savo mirties atveju visą jai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kuris mirties dieną jai priklausys, kur jis bebus ir iš ko jis besusidės, nusprendė palikti sūnui V. Š..

Įstatymu yra nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisiniai padariniai atsiranda tik testatoriui mirus. Testamentas suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims CK 5.2 straipsnio 2 dalis.

Ieškovas prašo panaikinti motinos 2021 m. rugsėjo 9 d. sudarytą testamentą tuo pagrindu, kad testatorė J. Š., mirusi (duomenys neskelbtini), sudarydama jį nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, tai yra testamentas sudarytas su valios trūkumu ir yra negaliojantis (CK 1.89 str. pagrindu). Atsakovas su reikalavimu nesutiko teigdamas, kad motina buvo visiškai veiksni ir sudarytas testamentas atspindi jos tikrąją valią.

Testamentas, kuris buvo sudarytas neveiksnaus asmens, negalioja (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ginčijant testamentą galima remtis ir kitais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 5.16 straipsnio 2 dalis), tarp jų ir tuo, kuris nustato, kad teismas gali pripažinti negaliojančiu sandorį, kuris sudarytas asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 1.89 straipsnis). CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trūkumais. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, jei jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ir kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios. Kasacinis teismas bylose dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais yra konstatavęs, kad testamento ginčijimo atveju itin reikšmingas yra sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią. Nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013). Be kita ko, vertinamas ir sudaryto sandorio turinys (sandorio naudingumas ar žalingumas, pagrįstumas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-588-421/2015; kt.).

Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę sandorio sudarymo metu. Mirusio asmens testamente išreikšta valia turi būti gerbiama. Ši moralinė nuostata, taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas, įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) ir įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus ir taikant juos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010). Analogiška nuostata turi būti taikoma ir įrodymų vertinimui, todėl teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta tik tuo atveju, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjo valios atitikties jo tikrajai valiai.

Byloje, siekiant nustatyti, ar J. Š. sudarydama testamentą, suprato savo veiksmus, buvo atlikta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizės.

Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas konstatuoja, jog 2021 m. rugsėjo 9 d. J. Š. sudarydama testamentą dėl (duomenys neskelbtini) negalėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

Ekspertas tyrimo metu akcentavo, jog iš ambulatorinės asmens sveikatos istorijos matyti, kad tiriamoji nuo 1999 metų skundėsi pastoviais galvos skausmais, ūžimu ausyse, padidintu jautrumu. Jai buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini). Astenodepresinis sindromas. 2009 metais konsultuota okulisto, diagnozuota abiejų akių glaukoma ir katarakta. 2010 metais VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikose patvirtintas abipusinis lėtinis klausos nervų uždegimas. 2018 metais nustatyta: (duomenys neskelbtini). 2020-06-19 bendrosios praktikos gydytojas V. K. nurodo, jog „pablogėjo dvi savaitės, visiškai negali savęs apsitarnauti, labai bloga atmintis ir orientacija“. 2020-07-01 neurologo konsultacijos metu nustatyta, kad tiriamoji „negirdi, negali paeiti, dažnai griūva, nelaiko šlapimo, dementiška, nesiorientuojanti laike, pilnai priklausoma nuo aplinkinių, slaugo marti, absoliučiai kurčia, klausos aparatas nepadeda, nėra normalaus žodinio kontakto, pratįsai verkia, dejuoja, rėkia. Turi klausos aparatą, tačiau nesugeba juo naudotis. Dėl absoliutaus kurtumo nepavyko atlikti trumpo protinės būklės vertinimo testo“. Tiriamajai pirmą kartą diagnozuota: (duomenys neskelbtini). 2020-07-20 nustatytas II lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Tiriamosios būklė blogėja. 2021-07-17 neurologo konsultacijos metu konstatuota, jog „tiriamosios būklė nepagerėjusi, visiškai kurčia (klausos aparato nenešioja), nesulaiko šlapimo, dementiška, nesiorientuojanti laike, pilnai priklausoma nuo aplinkinių. 2021-09-02 siuntime į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą Nr. 270 rašoma, kad „ligonė visai kurčia – klausos aparatas nepadeda. Skundžiasi viso kūno skausmu, paeiti negali, nesulaiko šlapimo, orientacija aplinkoje sutrikusi, nesuvokia kaip nešioti sauskelnes. Pilnai priklausoma nuo aplinkinių. Nėra žodinio kontakto dėl kurtumo, rėkia palietus, nesiduoda apžiūrima, dejuoja, verkia. Guli lovoje su sauskelnėmis. Nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, didelių specialiųjų lygis nuo 2021-09-07 iki neterminuotai. Apibendrinus visus ekspertizei pateiktus duomenis, konstatuojama, kad tiriamajai J. Š. nuo 2020-07-01 diagnozuota (duomenys neskelbtini). Jos suvokimo sutrikimus sustiprino absoliutus kurtumas ir nesugebėjimas naudotis klausos aparatu. Todėl testamento sudarymo metu, 2021-09-09, jai buvo konstatuojamas nuolatinis psichinės veiklos sutrikimas: (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), dėl ko ji negalėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

Teismo nuomone, išvadose išsamiai ir visapusiškai ištirta J. Š. psichikos būklė ir aiškiai nurodyta, kad jai buvo konstatuojamas nuolatinis psichikos sutrikimas, ji buvo visai kurčia, prastai matė, nebuvo normalaus žodinio kontakto. Išvada padaryta vadovaujantis konkrečiais medicininiais įrašais. Testatorė ne kartą buvo konsultuota ir tirta gydytojų psichiatrų, kurie geriausiai galėjo įvertinti jos psichikos būklę. Tiek jos fizinė, tiek jos psichinė būklė buvo nustatyta prieš pat testamento sudarymą, t. y. 2021-07-17 ir 2021-09-02.

Pažymėtina, kad asmuo, sudarydamas testamentą, turi suprasti ne tik savo veiksmų esmę, t.y. suprasti išorines aplinkybes, susijusias su sandorio (testamento) sudarymu, taip pat faktinę sandorio (testamento ) prasmę, testamento juridinius ypatumus ir prognozuoti galimus rezultatus ir pasekmes įvertindamas tikėtiną naudą, taip pat ir žalą. Kad testamentas atitiktų tikrąją asmens valią, asmuo turi gebėti savarankiškai priimti sprendimą, tiek dėl testamento sudarymo, tiek atsisakymo jį sudaryti.

Teismas vertindamas visų byloje surinktų įrodymų visumą pripažįsta, jog J. Š. 2021-09-09 testamento surašymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, todėl ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl dalies bylos nutraukimo

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Ieškovo rašytinis pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Tokį pareiškimą teismas išsprendžia rašytinio proceso tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas dalies ieškinio reikalavimo dėl 2019 m. gruodžio 18 d. testamento Nr. DS-6436 nuginčijimo atsisako, atsisakymo nuo ieškinio pasekmės ieškovui yra žinomos, ieškinio atsisakymas priimamas, o civilinė byla dalyje dėl 2019 m. gruodžio 18 d. testamento Nr. DS-6436 nutraukiama (CPK 140 straipsnis, 293 straipsnio 4 punktas). Ieškovui išaiškintina, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad CK 5.17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikšti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymą arba pagal testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis. To paties straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad vėlesnį testamentą pripažinus negaliojančiu, anksčiau sudarytas testamentas netampa galiojančiu, išskyrus atvejus, kai vėlesnis testamentas pripažįstamas negaliojančiu dėl to, kad jis buvo sudarytas dėl smurto ar realaus grasinimo, taip pat asmens, teismo pripažinto neveiksniu šioje srityje ar ribotai veiksniu šioje srityje.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.17 straipsnio 2 dalyje išvardytas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriais pripažinus negaliojančiu vėliau sudarytą testamentą, taikoma bendrosios taisyklės, pagal kurią, pripažinus negaliojančiu vėliau sudarytą testamentą, anksčiau sudarytas testamentas netampa galiojančiu, išimtis ir pirmiau sudarytas testamentas laikomas galiojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330/2011). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad CK 5.17 straipsnio 2 dalies norma yra imperatyvioji, todėl draudžiama ją aiškinti plečiamai ir negalima sutapatinti teisinių padarinių, kurie atsiranda pripažinus negaliojančiu vėliau sudarytą testamentą CK 1.84 ir 1.89 straipsniuose nustatytais pagrindais; teismui pripažinus negaliojančiu vėliau sudarytą testamentą tuo pagrindu, jog jį sudarė asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, ankstesnis testamentas netampa galiojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2007).

Konstatuojama, kad šiuo atveju ieškovas lieka tinkama šalis byloje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovas L. Š. rašytiniais dokumentais pagrindė 971,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 85 Eur žyminis mokestis, 386,50 Eur išlaidos teismo psichiatrinei ekspertizei, 500 Eur teisinės atstovavimo išlaidos. Atsakovo atstovas nurodė, kad pinigų priėmimo kvitas dėl 500 Eur yra be teisinių paslaugų išlaidų detalizavimo, nepatvirtina, kad bylinėjimosi išlaidos yra patirtos šioje byloje. Pažymėtina, kad remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis daugiau jokių bylų, kuriose L. Š. būtų proceso dalyvis, nėra. Bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamų civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalių dydžių. Todėl kvitas pripažįstamas teisiškai leistinu įrodymu dėl byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovo visos patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo V. Š.. Taip pat iš atsakovo priteistinos 53,76 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos Valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 424, 428-430 straipsniais, 259- 260 straipsniais, 263 straipsniu, 268 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

Ieškovo L. Š. atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dalyje dėl J. Š. sudaryto testamento – 2019-12-18, notarinio registro Nr. DS-6436 atsakovei T. Š. priimti ir civilinę bylą dalyje dėl 2019 m. gruodžio 18 d. testamento Nr. DS-6436 nuginčijimo nutraukti.

Išaiškinti šalims, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Patikslintą ieškinį tenkinti.

Pripažinti J. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), sudarytą 2021 m. rugsėjo 9 d. testamentą, tvirtintą (duomenys neskelbtini) notarės D. S., (notarinio registro Nr. 4425), negaliojančiu.

Priteisti iš atsakovo V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 971,50 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 50 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui L. Š., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 53,76 Eur (penkiasdešimt tris eurus 76 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5662) - Valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.