Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2012-05-24 · Civilinė byla Nr. 2-8205-642/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-24
Bylos Nr.
2-8205-642/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-05880-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Žvinklytė
Suinteresuotas asmuo
UAB „Būsto paskolų draudimas“, M. B., K. B.
Kategorijos
  • 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-8205-642/2012(Proceso Nr. 2-06-3-05880-2012-7)Procesinio sprendimo kategorija: 128.17. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2012 m. gegužės 24 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo antstolio A. S. prašymą suinteresuotiems asmenims UAB „Būsto paskolų draudimas“, M. B. ir K. B., dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas pateikė prašymą išaiškinti, ar antstoliui iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-23 nutarties Nr. 3K-7-364/2010 priėmimo dienos pilnai įvykdžius 2009-06-22 Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduoto vykdomojo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) reikalavimus ir 2010-09-10 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) užbaigus vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą, gali būti tęsiamas skolos išieškojimas iš kito skolininkams M. B. ir K. B., priklausančio turto. Nurodė, kad pareiškėjas visiškai įvykdė vykdomąjį raštą, užbaigė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), grąžino vykdomąjį dokumentą jį išdavusiai institucijai, tačiau išieškotojas, t.y. suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ kreipėsi į antstolį, prašydamas tęsti priverstinį išieškojimą išieškotojo naudai ir nukreipti išieškojimą į skolininkams, t.y. suinteresuotiems asmenims M. B. ir K. B. nuosavybės teise priklausantį kitą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 589 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad teismo procesinio sprendimo aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas galėtų būti tinkamai įvykdomas. Dėl to, siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo, sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas (nutartis). Aiškindamas sprendimą (nutartį), teismas negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas (nutartis), išspręstų klausimų ribų.

Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas, tarp jų – teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 586, 587, 588 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas vykdė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), užvestą pagal 2009-06-22 Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas vykdomasis raštas buvo išduotas 2009-03-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, kuria buvo nutarta už skolą parduoti iš varžytinių skolininkams ir įkeisto daikto savininkams, t.y. suinteresuotiems asmenims M. B. ir K. B. priklausančius įkeistus daiktus:0,0600 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nebaigtą statyti sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Tame pačiame vykdomajame rašte yra nurodyta, kad skolinio įsipareigojimo dydis viso 403800,28 Lt. Skolininkams priklausantis įkeistas turtas parduotas pirkėjui už 88200,00 Lt kainą. 2010-06-10 sudarytas turto varžytinių aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2010-07-13 patvirtintas Klaipėdos miesto apylinkės teismo rezoliucija. 2010-08-17 Klaipėdos apylinkės teismas nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskirstytos piniginės lėšos už parduotą turtą. 2010-09-10 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užbaigta.

Užbaigus vykdomąją bylą, pareiškėjas gavo suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ raštą, kuriuo šis asmuo prašo tęsti priverstinį išieškojimą išieškotojo naudai ir likusią neįvykdytą skolinio įsipareigojimo dalį išieškoti iš kito skolininkų turto.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas civilinėje byloje Nr.3K-7-364/2010 2010-11-23 nutartyje yra išaiškinęs, kad hipotekos teisėjo priimta nutartis už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti yra vykdomasis dokumentas, kuris vykdytinas be jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto; antstolis vykdo hipotekos teisėjo nutartį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 558 straipsnio 2 dalis, 586 straipsnio 1 dalis, 587 straipsnis). Vykdydamas hipotekos teisėjo nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių, antstolis atlieka priverstinį įkeisto daikto pardavimą. Jeigu pardavus įkeistą daiktą varžytynėse paaiškėja, kad gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, ir šia prasme hipotekos teisėjo nutartis tampa įvykdyta tik iš dalies, antstolis, kreditoriui pasinaudojus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka, tęsia hipotekos teisėjo nutarties priverstinio vykdymo veiksmus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ir likusią neįvykdytą skolinio įsipareigojimo dalį išieško iš skolininko kito turto. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.193 straipsnio 1 dalies nuostatos „turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka“ aiškinimas taip, kad nevisiškai patenkinus savo reikalavimą iš įkeisto daikto kreditorius privalo reikšti atitinkamą ieškinį skolininkui teisme ir likusi, netenkinta iš įkeisto daikto, reikalavimo dalis gali būti patenkinta (išieškota) tik esant dėl to priimtam teismo sprendimui, neatitiktų nurodytos teisės normos paskirties, sisteminio jos aiškinimo, prieštarautų bendriesiems teisės principams.

Atsižvelgiant į tai, kad: 1) nepaisant to, kad antstolis vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atliko iki Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-11-23 išaiškinimo civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010; 2) antstoliui atliekant vykdymo veiksmus ir po jų atlikimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 558 straipsnio 2 dalies, 586 straipsnio 1 dalies, 587 straipsnio ir civilinio kodekso 4.193 straipsnio 1 dalies nuostatos nepasikeitė bei esant nurodytam Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotam šių teisės normų išaiškinimui, teismas išaiškina, kad antstoliui yra pagrindas tęsti likusios neišieškotos skolos dalies išieškojimą iš kito skolininkams M. B. ir K. B. priklausančio turto.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 544, 589, 593 straipsniais, teismas

nutaria:

išaiškinti pareiškėjui antstoliui A. S., kad iki 2010-09-10 visiškai įvykdžius 2009-06-22 Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2010-09-10 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) užbaigus vykdomosios bylos Nr (duomenys neskelbtini) vykdymą, pagal suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašymą, pareiškėjas antstolis turi tęsti likusios neišieškotos skolos dalies išieškojimą iš kito skolininkams M. B. ir K. B. priklausančio turto.

Nutartį išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Danutė Žvinklytė