Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-09-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-758-511/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-11
Bylos Nr.
1S-758-511/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eligijus Gladutis

Įžanginė dalis

Nr. 1S-758-511/2014Procesinio sprendimo kategorijos:(S)2.12.4., 2.1.16.2.6.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. rugsėjo 11 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eligijus Gladutis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs L. D. skundą dėl 2014-07-02 Kupiškio rajono apylinkės teismo nutarties, kuria patenkintas Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės prašymas ir leista padaryti kratą S. D. nuosavybės teise priklausančiuose statiniuose, esančiuose (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiama 2014-07-02 Kupiškio rajono apylinkės teismo nutartimi, siekiant surasti ir paimti daiktus reikšmingus bylai tirti ir nagrinėti teisme – savaeigę žoliapjūvę-traktoriuką ir žirkles, leista padaryti kratą S. D. nuosavybės teise priklausančiuose statiniuose, esančiuose (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas L. D. skundu nesutinka su 2014-07-02 Kupiškio rajono apylinkės teismo nutartimi, prašo visapusiškai ir objektyviai peržiūrėti bylą bei įvertinti nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, ištirti, ar teisėtai ir pagrįstai buvo sankcionuota ir atlikta krata jo tėvui S. D. nuosavybės teise priklausančiuose statiniuose. Mano, kad krata pas buvo atlikta neteisėtai ir nepagrįstai, nutartis dėl kratos sankcionavimo nemotyvuota, priimta skubotai – neįsigilinus į bylos esmę ir neišsiaiškinus visų bylos aplinkybių bei faktinių duomenų, bei nesant byloje jokio faktinio ir teisinio pagrindo. Kratos atlikimo metu buvo labai nustebintas ir stresinėje būsenoje, kadangi iš esmės nesuprato kratos esmės, prasmės, bei teisinio ir faktinio pagrindo kratai atlikti. Byloje nebuvo ir nėra nei įtariamasis, nei kaltinamasis. Šiuo metu jo procesinė padėtis – liudytojas. Liudytoju jis buvo apklaustas prieš kratą, tos pačios dienos rytą, neuždavus klausimų apie vagystę, pavogtus konkrečius daiktus ir pan.

L. D. teigimu, jeigu policijos pareigūnai buvo gavę anoniminės informacijos, ja remtis nebuvo galima, nes anoniminė informacija neatitinka ikiteisminio tyrimo duomenims keliamų realumo ir pagrįstumo kriterijų ir nelaikytina ikiteisminio tyrimo duomenimis. Kratos pagrindu negali būti ir pirminė informacija, kurią ikiteisminio tyrimo pareigūnas gauna vykdydamas operatyvinę veiklą. Pirminė informacija turi būti patikrinta ir perduota nusikalstamą veiką tiriančiam pareigūnui, jeigu patikrinus operatyvinius duomenis patvirtina ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovas. L. D. mano, kad jei pareigūnams rūpėjo patikrinti, ar pas jį yra vogti daiktai ir nusikalstamos veikos įrankis, galėjo būti taikomas poėmis arba neprievartinis tyrimo veiksmas – reikalavimas savarankiškai pateikti daiktus. Be to, teisėjo sankcionuota krata policijos pareigūnų nebuvo atlikta laiku - daugiau nei po mėnesio. Akivaizdu, kad pareigūnai nepasinaudojo byloje kitais BPK numatytais informacijos gavimo būdais.

Skunde teigiama, jog atliekant kratą buvo pažeistos L. D. bei S. D. teisės, numatytos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str., 24 str., 29 str., BPK 145 str., Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 3 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 38 str., BPK normos. Teismas neįsigilino į ikiteisminio tyrimo medžiagą ir tinkamai galimai nepatikrinus faktinių aplinkybių bei duomenų, pagrindžiančių ir leidžiančių sankcionuoti kratą.

Skundas atmestinas.

Pažymėtina, jog teismas nesvarsto ir nepasisako dėl S. D., nes skundas pateiktas ne jo paties ir ne jo nustatyta tvarka įgalioto asmens. Skundas pateiktas L. D., todėl teismas skundą nagrinėja tik dėl L. D..

Išnagrinėjęs skundo argumentus bei teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad 2014-07-02 Kupiškio rajono apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o krata atlikta nepažeidžiant procesinių teisės normų.

BPK 145 str. 1 d. numato, jog, kai yra pagrindas manyti, kad kokioje nors patalpoje ar kitokioje vietoje yra nusikalstamos veikos įrankių, nusikalstamu būdu gautų ar įgytų daiktų bei vertybių, taip pat daiktų ar dokumentų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, arba kad koks nors asmuo jų turi, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras jiems surasti ir paimti gali daryti kratą. Pagal BPK 145 str. 3 d. nuostatas, krata daroma motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, o neatidėliotinais atvejais krata gali būti daroma ir ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu, tačiau šiuo atveju per tris dienas nuo kratos atlikimo turi būti gaunamas ikiteisminio tyrimo teisėjo patvirtinimas dėl kratos darymo teisėtumo. Taigi, krata gali būti atliekama esant BPK 145 str. 1 d. numatytam pagrindui ir griežtai laikantis nustatytos kratos atlikimo tvarkos.

Krata L. D. gyvenamojoje vietoje (S. D. nuosavybės teisėmis priklausančiuose statiniuose) buvo atlikta ikiteisminio tyrimo teisėjui priėmus motyvuotą nutartį. Joje teismas nurodė ieškotinus objektus bei pažymėjo, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog atitinkami objektai – pagrobtoji savaeigė žoliapjūvė-traktoriukas bei nusikaltimo įrankis-žirklės – gali būti nutartyje nurodomose vietose. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad prieš atliekant kratą byloje buvo tam tikrų duomenų apie pareiškėjo galimas sąsajas su tiriama vagyste. Tuo metu buvusioje situacijoje šie duomenys ikiteisminio tyrimo teisėjo pagrįstai įvertinti kaip pakankami kratai pareiškėjo patalpose sankcionuoti.

Pareiškėjo teiginiai apie pažeidimus jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, reglamentuojančių asmeninio gyvenimo apsaugą, nuosavybės neliečiamybę, nepagrįsti. Įstatyme numatytais pagrindais ir tvarka paskirtos kratos atlikimas savaime dar nereiškia aukščiau minėtų principų pažeidimo. Tiriant nusikalstamas veikas, galimas įstatymo numatytų procesinių prievartos priemonių taikymas, tačiau šios priemonės turi atitikti proporcingumo principą. Skundą nagrinėjantis teismas laiko, kad siekiant išaiškinti šią nusikalstamą veiką ir atliekant kratą pareiškėjo patalpose, procesinių prievartos priemonių proporcingumo principas nebuvo pažeistas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p., 2 d., teismas,

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

L. D. skundą atmesti ir palikti galioti 2014-07-02 Kupiškio rajono apylinkės teismo nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Eligijus Gladutis