Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L.K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, (duomenys neskelbtini) mokyklos 10 klasės moksleivis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis L. K., grasindamas panaudoti fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą.

2012 m. gegužės 12 d., apie 14.45 val., Klaipėdos m., Taikos prospekte prie namo Nr. 99, kaltinamasis L. K., priėjęs prie nukentėjusiojo mažamečio D. G., gimusio 2000 m. lapkričio 19 d., grasindamas panaudoti fizinį smurtą pareikalavo atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, ko pasėkoje, išsigandęs grasinimo, nukentėjusysis D. G. pats ištraukė ir atidavė kaltinamajam L. K. nukentėjusiajai E. D. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „LG“, IMEI 358331040526930, kurio vertė 300 Lt, su jame buvusia 4 BG talpos atminties kortele, kurios vertė 25 Lt; po ko, kaltinamasis L. K. iš įvykio vietos pasišalino. Tokiu būdu kaltinamasis L. K., grasindamas panaudoti fizinį smurtą nukentėjusiojo mažamečio D. G. atžvilgiu, pagrobė nukentėjusiajai E. D. priklausantį turtą, kurio bendra vertė 325 Lt.

Be to, kaltinamasis L. K., grasindamas panaudoti fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą.

2012 m. gegužės 12 d., apie 15.30 val., Klaipėdos m., Varpų gatvėje prie namo Nr. 3, kaltinamasis L. K., priėjęs prie mažamečių nukentėjusiųjų N. U., gimusio 2000 m. birželio 15 d., ir B. R., gimusio 2000 m. sausio 31 d., ir grasindamas daiktu, panašiu į pistoletą, pareikalavo atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, ko pasėkoje, išsigandęs grasinimo nukentėjusysis N. U. iš striukės kišenės ištraukė nukentėjusiajai G. R. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy 551“, kurio vertė 500 Lt, su jame buvusia išankstinio apmokėjimo „Labas“ SIM kortele, kurios vertė 7 Lt, ir atidavė kaltinamajam L. K.; po ko kaltinamasis L. K. iš įvykio vietos pasišalino. Tokiu būdu kaltinamasis L. K., grasindamas panaudoti fizinį smurtą nukentėjusiojo mažamečio N. U. atžvilgiu, pagrobė nukentėjusiajai G. R. priklausantį turtą, kurio bendra vertė 507 Lt.

Be to, kaltinamasis L. K., grasindamas panaudoti bei panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą.

2012 m. gegužės 14 d., apie 15.10 val. Klaipėdos m., Žardininkų gatvėje prie namo Nr. 17, kaltinamasis L. K., priėjęs prie nukentėjusiojo mažamečio M. T., gimusio 2003 m. vasario 20 d., pareikalavo atiduoti mobiliojo ryšio telefoną. Nukentėjusiajam M. T. pradėjus bėgti, kaltinamasis L. K. jį pasivijo, iš nugaros pusės suėmė viena ranka už pilvo. Nukentėjusysis M. T. išsilaisvino, atsisuko ir pamatė, kad kaltinamasis L. K. rankoje laiko į jį nukreiptą daiktą, panašų į žaislinį pistoletą, kita ranka kaltinamasis L. K. pagriebė iš nukentėjusiojo M. T. dešinėje rankoje laikytą, nukentėjusiajai V. T. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson“, kurio vertė 700 Lt, su jame buvusia „Pildyk“ SIM kortele, kurios vertė 5 Lt, bei 2 GB atminties kortele, kurios vertė 20 Lt, ir iš įvykio vietos pasišalino. Tokiu būdu kaltinamasis L. K., grasindamas panaudoti bei panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiojo mažamečio M. T. atžvilgiu, pagrobė nukentėjusiajai V. T. priklausantį turtą, kurio bendra vertė 725 Lt.

Kaltinamasis L. K. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino, tačiau neigė grasinęs peiliu nukentėjusiojo D. G. atžvilgiu. Parodė, kad, pamatęs berniuką, sugalvojo atimti iš jo telefoną. Jis matė, kad telefoną berniukas laiko kišenėje. Priėjęs prie to berniuko, jis sugriebė jį už kaklo, imitavo, kad kairėje kišenėje turi peilį. Berniukas jo išsigando ir jam atidavė telefoną. Kaltinamasis parodė, kad jis gąsdino berniuką, sakydamas, kad išsitrauks peilį. Kokiu būdu imitavo, kad turį peilį, kaltinamasis neprisimena. Nurodė, kad kišenėje jis neturėjo peilio. Kur padėjo paimtą telefoną, kaltinamasis neprisimena. Aplinkybių dėl kitų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, kaltinamasis neprisimena, parodė, kad iš viso atėmė tris telefonus. Telefonus pagrobė, nes iš jo paties kitas asmuo reikalavo turto, nurodė, kad tiksliai neprisimena asmens, kuris iš jo reikalavo pinigų. Kaltinamasis parodė, kad telefonus pardavė, o gautus pinigus atidavė asmeniui, kuris iš jo reikalaudavo pinigų. Kaltinamasis parodė, kad kitais dviem atvejais neprisimena, ką sakė nukentėjusiesiems. Pasak kaltinamojo, savo tėvams jis nepranešė apie asmenis, iš jo reikalavusius pinigų, nes buvo išsigandęs. Kaltinamasis neprisimena, ar atimdamas telefoną iš nukentėjusiojo D. G. jis buvo ranka užsimojęs virš nukentėjusiojo galvos (t. 2, b. l. 91, 92).

Nukentėjusysis N. U. parodė, kad su draugu B. R. nutarė pasikviesti draugę. Draugas jam padavė savo telefoną paskambinti. Tuo momentu prie jų priėjo nepažįstamas vaikinas. Nukentėjusysis parodė, kad jam nuėjus už vartų, prie jo pribėgo minėtas vaikinas ir liepė atiduoti telefoną, pagrasino, kad šaus. Vaikinas išsitraukė iš kišenės juodos palvos pistoletą, nusitaikė į jį, tačiau fizinės jėgos nenaudojo. Nukentėjusysis parodė, kad jis nesuprato, jog ginklas yra netikras. Pasak nukentėjusiojo, jam padavus telefoną, kaltinamasis pabėgo. Nukentėjusysis taip pat parodė, kad kaltinamasis buvo vienas, priešintis nei jis, nei jo draugas nebandė, nešaukė ir nebėgo, nes buvo išsigandę bei manė, kad kaltinamasis grasino tikru ginklu (t. 2, b. l. 92).

Nukentėjusysis B. R. parodė, kad su draugu N. U. būdami lauke sumanė pasikvieti draugę. Jis padavė draugui Neilui telefoną paskambinti. Draugui skambinant telefonu minėtai draugei, jie abu pastebėjo link jų einantį nepažįstamą, įtartinai atrodantį vaikiną. Pasak nukentėjusiojo, jis draugui pasakė, kad šis su telefonu pabėgtų. Draugui perlipus per tvorą, prie jo pribėgo minėtas vaikinas, rankose laikė pistoletą, kurį nukreipė į N. U.. Pasak nukentėjusiojo, pistoletas atrodė kaip tikras, todėl jo draugas N. U., išsigandęs grasinimų, atidavė minėtam vaikinui telefoną (t. 2, b. l. 92).

Nukentėjusioji G. R. parodė, kad jai būnant namuose, išsigandę parbėgo jos sūnus Benas su draugu Neilu. Vaikai jai papasakojo, kad prie jų pribėgo maždaug 14-15 metų berniukas, kuris iš jų atėmė mobiliojo ryšio telefoną ir pabėgo. Vaikai taip pat pasakojo, kad jiems buvo grasinta tikru pistoletu. Pasak nukentėjusiosios, pagrobtas telefonas buvo grąžintas, todėl materialinių pretenzijų kaltinamajam nereiškia (t. 2, b. l. 93).

Nukentėjusiojo N. U. įstatyminė atstovė D. B. parodė, kad vakare namo grįžęs Neilas iš pradžių nieko nesakė, tik praėjus šiek tiek laiko jis pasakė, kad iš jo draugo B. R. buvo pavogtas telefonas. Sūnus jai apie ginklą papasakojo tik tada, kai vyko pas tyrėją. Pasak įstatyminės atstovės, jai sūnus minėjo, kad telefoną jis atidavė todėl, kad jam buvo grasinta ginklu (t. 2, b. l. 93).

Įstatyminė atstovė R. Z. parodė, kad jai apie iš jos anūko Dovydo pagrobtą telefoną pranešė telefonu jos dukra. Dukra jai papasakojo, kad Dovydas namo parbėgo verkdamas. Jis mamai papasakojo, kad telefoną nepažįstamam vaikinui atidavė, nes išsigando grasinimo peiliu. Tas pačias aplinkybes telefonu jai nurodė ir pats anūkas. Telefonas buvo grąžintas, todėl materialinių pretenzijų kaltinamajam nereiškia (t. 2, b. l. 93).

Nukentėjusysis M. T. parodė, kad eidamas su draugu, sugalvojo atsiųsti draugui dainų. Telefonu jam pradėjus siųsti dainas, staiga prie jo priėjo nepažįstamas vaikinas, kuris išsitraukė pistoletą ir liepė atiduoti telefoną. Pasak nukentėjusiojo, jis nepatikėjo, kad pistoletas yra tikras. Nukentėjusysis užsimojo suduoti minėtam vaikinui, bet šis spėjo pasitraukti ir atėmė iš jo telefoną. Nukentėjusysis patikslino, kad minėtas vaikinas jį laikė apkabinęs per pilvą, kitoje rankoje laikė pistoletą (t. 2, b. l. 93).

Nukentėjusioji V. T. parodė, kad jos sūnų M. T. namo parvežė policijos pareigūnai, kurie jai paaiškino, kad jos sūnus nubėgo pagalbos prašyti į policijos poskyrį Žardėje, kai iš jo nepažįstamas vaikinas atėmė telefoną. Pasak nukentėjusiosios, telefonas nebuvo grąžintas, tačiau padaryta turtinė žala jai yra visiškai atlyginta, todėl materialinių pretenzijų kaltinamajam nereiškia (t. 2, b. l. 93, 94).

Liudytoja E. P. paliudijo, kad su vaikinu D. D. ji buvo kieme, kai kažkas pakvietė D. D.. Grįžes pas ją, D. D. su savimi turėjo juodos spalvos „LG“ telefoną. Jis jai pasakė, kad telefoną jis nusipirko, tačiau nepasakė, iš ko pirko. Pasak nukentėjusiosios, D. D. jai atidavė minėtą telefoną, tačiau po kiek laiko ji šį telefoną atidavė naudotis savo dešimtmečiui broliui (t. 2, b. l. 94).

Liudytojas I. C. paliudijo, kad „LG“ telefoną jo draugas Dmitrijus pirko iš jo už 50 Lt, vėliau telefoną Dmitrijus atidavė naudotis savo merginai. Liudytojas taip pat paliudijo, kad kieme sutiktas L. K. jo paprašė padėti parduoti telefoną. Pasak liudytojo, jis telefoną pardavė D. D. už 50 Lt, sau pasiliko 10 Lt, o 40 Lt atidavė L. K.. L. K. jam sakė, kad telefonas nėra vogtas. Liudytojas paliudijo, kad L. K. nebuvo jam skolingas. Liudytojo žiniomis, L. K. nebuvo skolingas ir kitiems asmenims (t. 2, b. l. 94).

Liudytojas G. Š. paliudijo, kad L. K. pažįsta maždaug vienerius metus. Juos abu vertė kiti asmenys vogti telefonus. Minėti asmenys reikalaudavo iš jų pinigų, nors tam neturėjo jokio pagrindo. Jam matant, L. K. pavogė tris telefonus. Pasak liudytojo, L. K. pavogtus telefonus atiduodavo asmeniui vardu Aleksandras, kurio pravardė, kiek pamena liudytojas, buvo „Siera“ arba „Sania“. Liudytojas paliudijo, kad telefonus jie vogė visą vasarą, tačiau niekam nesakė apie turto prievartavimą iš jų pačių, nes bijojo. Vieną kartą jis pabandė atsisakyti vykdyti nurodymą atnešti pinigų, tačiau dėl tokio poelgio buvo sumuštas. Taip pat buvo sumuštas už tai, kad vieną kartą užstojo L. K.. Pasak liudytojo, šių trijų nusikalstamų veikų atveju L. K. veikė vienas pats, su niekuo nebendrininkaudamas. Liudytojas taip pat paliudijo, kad pažįstamas vaikinas, vardu V. P., Žardės rajone L. K. liepė pavogti telefoną. Kitą dieną minėtas asmuo, pasak liudytojo, sumušė jį ir L. K.. Duodamas parodymus apie telefono vagystę iš D. G. prie Taikos pr. 99-ojo namo, liudytojas paliudijo, kad pas Luką tuo momentu peilio nematė. Liudytojas taip pat paliudijo, kad būtent jis L. K. buvo davęs žaislinį pistoletą (t. 2, b. l. 94, 95).

Liudytojas A. K. paliudijo, kad jis L. K. seniai buvo paskolinęs 50 Lt. L. K. ilgą laiko tarpą negrąžinus skolos, jis pasiteiravo savo skolininko, kada pastarasis ketina grąžinti skolą. Jie abu nuvažiavo prie Žardės rajone esančio futbolo aikštės. L. K. nuėjo už namo kampo, o grįžęs parsinešė telefoną „Sony Ericson“, kurį jam atidavė kaip skolą. Liudytojas nurodė, kad šį telefoną jis pardavė lombarde už 60 Lt. Liudytojas paliudijo, kad jam nėra žinomos aplinkybės apie turto prievartavimą iš L. K. (t. 2, b. l. 95).

Įstatyminis kaltinamojo atstovas P. K. parodė, kad apie sūnaus L. K. padarytas nusikalstamas veikas sužinojo tik tada, kai buvo iškviestas į policijos komisariatą. Sūnus Lukas iki tol niekada nėra pasakojęs apie turto prievartavimą iš jo. Pasak įstatyminio kaltinamojo atstovo, kartais sūnus paprašydavo duoti 10 Lt, sakydamas, kad kažkam yra skolingas, bet tokių atvejų nebuvo daug. Nurodė, kad namuose Lukas nelaikė nei peilio, nei žaislinio pistoleto. Pasak atstovo, sūnus turėjo draugą G. Š., su kuriuo dabar nebebendrauja, kitų draugų nepažinojo (t. 2, b. l. 96).

2012 m. gegužės 12 d. protokolu – pareiškimu nustatyta, kad į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto antrąjį policijos komisariatą kreipėsi E. D., pranešdama, kad 2012 m. gegužės 12 d. apie 14 val. 45 min. iš jos sūnaus D. G. nepažįstamas vaikinas, pagrasinęs peiliu, pagrobė mobiliojo ryšio telefoną (t. 1. b. l. 1).

2012 m. gegužės 12 d. protokolu – pareiškimu nustatyta, kad į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto antrąjį policijos komisariatą kreipėsi G. R., pranešdama, kad 2012 m. gegužės 12 d. apie 15 val. 30 min. iš jos sūnaus B. R. nepažįstamas vaikinas, pagrasinęs daiktu, panašiu į pistoletą, pagrobė mobiliojo ryšio telefoną (t. 1. b. l. 69).

2012 m. gegužės 14 d. protokolu – pareiškimu nustatyta, kad į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto antrąjį policijos komisariatą kreipėsi V. T., pranešdama, kad 2012 m. gegužės 14 d. apie 15 val. 10 min. iš jos sūnaus M. T. nepažįstamas vaikinas, pagrasinęs daiktu, panašiu į pistoletą, pagrobė mobiliojo ryšio telefoną (t. 1. b. l. 134).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad 2012 m. liepos 10 d. E. P. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto antrojo policijos komisariato tyrėjai pateikė mobiliojo ryšio telefoną „LG“, juodos spalvos, IMEI 35833104052693800 (t. 1, b. l. 47).

Apžiūros protokolu ir fotolentelėmis nustatyta, kad 2012 m. liepos 20 d. buvo apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „LG“, IMEI 35833104052693800 (t. 1, b. l .48-52).

2012 m. liepos 20 d. pakvitavimu nustatyta, kad mobiliojo ryšio telefonas „LG“ (IMEI 35833104052693800) su atminties kortele buvo grąžinti R. Z. (t. 1, b. l. 55).

Asmens parodymo atpažinti protokolo nustatyta, kad nukentėjusysis N. U. atpažino L. K. kaip vaikiną, kuris 2012 metų pavasarį prie P. Mašioto mokyklos, grasindamas daiktu, panašiu į pistoletą, iš jo pagrobė draugui B. R. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną (t. 1, b. l. 125-126).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus specialistų 2012 m. rugsėjo 20 d. išvadomis Nr. 104MS-250, Nr. 104MS-251 ir Nr. 104MS-252 nustatyta, kad L. K. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 2, b. l. 31, 33, 35).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam L. K. buvo pareikšti kaltinimai nukentėjusiajai E. D. priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną pagrobus, nukentėjusiajam mažamečiui D. G. grasinant peiliu ir jo veiką tokiu būdu kvalifikuojant pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį.

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. G. nurodė, jog mobiliojo ryšio telefoną kaltinamajam jis atidavęs, nes pastarasis grasinęs jam peiliu (t. 1, b. l. 7-8). Tuo pačiu baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog kaltinamasis L. K., neneigdamas aplinkybės, kad reikalaudamas atiduoti mobiliojo ryšio telefoną nukentėjusiajam D. G. jis grasinęs, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir viso tyrimo eigoje kaltinamasis neigė grasinęs peiliu ir patikslino, jog grasindamas „papjauti“ tik imitavo turįs peilį (t. 1, b. l. 65-66, t. 2, b. l. 10, 11). Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis taip pat nuosekliai neigė aplinkybę, jog grasino nukentėjusiajam D. G. peiliu. Vertinant nukentėjusiojo ir kaltinamojo parodymus, akivaizdu, jog jie yra kardinaliai priešingi. Objektyvių įrodymų, pagrindžiančių vieno ar kito asmens parodymus, baudžiamojoje byloje nėra. Nusikalstamos veikos padarymo metu be nukentėjusiojo ir kaltinamojo įvykio vietoje ar šalia jos kitų asmenų nebuvo. Taigi, nėra ir betarpiškų, tiesioginių įvykio liudytojų, galinčių pagrįsti ar paneigti šiuo atveju reikšmingą aplinkybę. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog nėra įrodymų, objektyviai ir neginčytinai patvirtinančių kaltinamąjį nukentėjusiajam D. G. grasinus peiliu. Todėl šioje dalyje kaltinimas laikytinas nepagrįstu, ši kvalifikuojanti aplinkybė iš kaltinimo šalintina. Atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusysis D. G. betarpiškai teisme apklaustas nebuvo, taigi jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisminio nagrinėjimo metu betarpiškai nebuvo patikrinti. Pastaroji aplinkybė taipogi suponuoja būtinybę nusikalstamos veikos apimtį traktuoti kaltinamojo L. K. naudai. Tokiu būdu kaltinamojo L. K. veika, pagrobiant iš nukentėjusiojo mažamečio D. G. mobiliojo ryšio telefoną, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, kadangi teisme ištirtais įrodymais įrodyta, jog kaltinamasis L. K., grasindamas panaudoti fizinį smurtą nukentėjusiojo mažamečio D. G. atžvilgiu, pagrobė mobiliojo ryšio telefoną, tačiau byloje nėra įrodymų, kurie objektyviai ir neginčytinai patvirtintų aplinkybę, kad kaltinamasis nukentėjusiajam grasino peiliu.

Vertinant aukščiau išdėstytų įrodymų visumą, objektyviai konstatuotina, jog 2012 m. gegužės 12 d., apie 15.30 val., Klaipėdos m., Varpų gatvėje prie namo Nr. 3, kaltinamasis L. K., grasindamas panaudoti fizinį smurtą nukentėjusiojo mažamečio N. U. atžvilgiu, pagrobė nukentėjusiajai G. R. priklausantį turtą, kurio bendra vertė 507 Lt. Taip pat konstatuotina, jog 2012 m. gegužės 14 d., apie 15.10 val. Klaipėdos m., Žardininkų gatvėje prie namo Nr. 17, kaltinamasis L. K., grasindamas panaudoti bei panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiojo mažamečio M. T. atžvilgiu, pagrobė nukentėjusiajai V. T. priklausantį turtą, kurio bendra vertė 725 Lt. Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamas dvi nusikalstamas veikas tokiu būdu laikytina įrodyta visiškai. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį.

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, atsižvelgia į bausmių nepilnamečiams skyrimo ypatumus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 91 straipsnis), atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi, be to, jo nusikalstamais veiksmais padaryta materialinė žala nukentėjusiesiems yra atlyginta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe byloje laikytina tai, kad nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė mažamečių asmenų atžvilgiu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Kaltinamasis L. K. padarė tris tyčinio pobūdžio nusikaltimus, kurie pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnį yra priskirtini apysunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos traktuotinos kaip baigti nusikaltimai, nukreipti pažeisti vieną esminių prigimtinių asmens teisių – asmens teisę į nuosavybę. Kaltinamojo tyčia buvo susiformavusi iš anksto, nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė prieš mažamečius asmenis dienos metu, judriose ir žmonių lankomose vietose, kas leidžia daryti išvadą apie kaltinamojo ypatingą įžūlumą. Šių aplinkybių visuma logiškai suponuoja apie kaltinamojo L. K. nusikalstamų įgūdžių formavimąsi. Įvertinus visas šias aplinkybes, atsižvelgiant į bausmių skyrimo nepilnamečiui ypatumus, kaltinamajam už padarytus nusikaltimus tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant žymiai mažesnį už šios bausmės vidurkį, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Tačiau taip pat pažymėtina, kad kaltinamasis nusikalto būdamas neteistas. Kaltinamasis mokosi I. Simonaitytės pagrindinės mokyklos 10 klasėje. Byloje esančia I. Simonaitytės pagrindinės mokyklos pažyma nustatyta, kad mokyklos atstovai kaltinamąjį apibūdina kaip tylų, labai mažai motyvuotą mokytis mokinį, tačiau ramaus, kultūringo ir drausmingo elgesio (t. 2, b. l. 36). Kaltinamojo įstatyminis atstovas – tėvas taip pat nurodė, kad sūnus turi tinkamas gyvenimo sąlygas, mano, kad jis dar gali pasitaisyti. Kaltinamasis pripažino kaltę, atsiprašė nukentėjusiųjų, kritiškai vertina savo elgesį. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidėjus bausmės vykdymą ir paskyrus kaltinamajam auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. ryto būti namuose bei tęsti mokslą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 87 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 2 punktas).

Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus - naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 301-305 straipsniais, 307 - 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

L. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį – dėl svetimo nukentėjusiajai E. D. priklausančio turto pagrobimo – laisvės atėmimu vieneriems metams,

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį – dėl svetimo nukentėjusiajai G. R. priklausančio turto pagrobimo – laisvės atėmimu vieneriems metams,

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį – dėl svetimo nukentėjusiajai V. T. priklausančio turto pagrobimo – laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir galutinę subendrintą bausmę už šias nusikalstamas veikas L. K. paskirti – laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vienerių metų ir šešių mėnesių laikotarpiui, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, L. K. paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. ryto būti namuose bei tęsti mokslą.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2013 m. vasario 28 d.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.