- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-23
- Bylos Nr.
- 2-12140-723/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03362-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilmantas Ambrulevičius
- Ieškovas
- J. B.
- Atsakovas
- J. B.
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovei J. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas J. B. ieškiniu atsakovei J. B. prašo jų santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovės kaltės, po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes ir iš atsakovės priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 2-4).
Ieškinyje nurodė, kad nuo santuokos sudarymo atsakovė reiškė nepagarbą ieškovo giminei. Tai pasireikšdavo pažeminimais, pasijuokavimais iš tėvų bei kitų giminaičių. Tačiau vardan šeimos ieškovas ir jo giminaičiai ilgus metus kentėjo tokį atsakovės elgesį. 2004 metais ieškovas ir atsakovė išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini). 2016 metais smarkiai pablogėjo ieškovo motinos sveikata ir ieškovas buvo priverstas sugrįžti į Lietuvą. Tuo tarpu atsakovė sugrįžti atsisakė motyvuodama tuo, kad jai pinigai brangesni nei „kokia kaimo boba“, t.y. ieškovo motina. Išvykstant į Lietuvą ieškovas įspėjo atsakovę, kad jei jos nuomonė nepasikeis, tolimesnis šeimyninis gyvenimas taps nebeįmanomas, nes šeimoje visiškai neliko tarpusavio supratimo ir pagarbos. Po dviejų metų atsakovės nuomonė nepasikeitė. Nuo 2016 metų šalys negyvena santuokinio gyvenimo ir nebeveda bendro ūkio, gyvena skirtingose valstybėse, todėl nėra jokio pagrindo tikėtis, kad jie atkurs šeimyninius santykius. Pažymėjo, kad sutuoktiniai neturi nekilnojamųjų daiktų, kurie gali būti laikomi bendra jungtine nuosavybe, transporto priemonių taip pat neturi. Šalių vaikai yra pilnamečiai ir visiškai savarankiški.
Atsiliepimas
2. Atsakovė J. B. atsiliepimu su ieškiniu sutiko, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, nes ji gyvena užsienyje (b.l. 20).
3. Teismo posėdyje ieškovas J. B. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad sutuoktiniai kartu negyvena. Atsakovė Lietuvoje negyvena. Bendro turto neturi. Jis grįžo į Lietuvą savo motinos slaugyti, tačiau atsakovė kartu negrįžo.
Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jai pranešta tinkamai, gautas jos prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
4. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog ieškovas J. B. ir atsakovė J. B. (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 5).
5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.100 ir kituose straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Be to, pagal CK 3.60 str. 3 d. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.
6. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, teismo posėdžio metu ieškovo duotų paaiškinimų matyti, kad atsakovė J. B. iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas. Atsakovė ieškinyje nurodytų aplinkybių neginčija ir patiektu atsiliepimu su ieškiniu sutiko. Šalys nuo 2016 metų gyvena skirtingose valstybėse, santuokinių ryšių nepalaiko, bendro ūkio nebetvarko. Nėra abejonių, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi ir nėra galimybių ją atkurti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir atsakovei ieškinį pripažįstant, santuoka nutrauktina dėl atsakovės kaltės (CK 3.60 str. 3 d.).
7. Ieškovas ir atsakovė nepilnamečių vaikų neturi, santuokos metu dalintino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neįgijo, ginčo dėl turto nėra. Duomenų apie šalių turimus kreditorinius įsipareigojimus nėra.
8. Atsakovei sutinkant su ieškiniu, po santuokos nutraukimo jai paliekama santuokoje turėta pavardė „B.“ (CK 3.69 str. 1 d.).
9. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovės priteistinas sumokėtas 100,00 Eur žyminis mokestis (b.l. 14-15). Įrodymų apie kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas šalys į bylą nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 185 str., 259 str., 269-270 str., 385 str., teismas
nusprendė:
ieškinį tenkinti visiškai.
Santuoką tarp ieškovo J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iki santuokos – (duomenys neskelbtini)), įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovės J. B. kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovui J. B. palikti pavardę „B.“, atsakovei J. B. – pavardę „B.“.
Priteisti iš atsakovės J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti sprendimą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.