Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Varanauskaitės, Andriaus Veriko apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo K. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. P. ieškinį atsakovui K. P. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą, nurodydama, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 9 d. sprendimu buvo nutraukta santuoka tarp ieškovės ir atsakovo. Teismui patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ieškovė ir atsakovas liko solidariai skolingi AB SEB bankui pagal 2008 m. liepos 17 d. kredito sutartį Nr. 1550818011666-60. Be to, minėtu teismo sprendimu buvo padalintas santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas: po ½ dalį buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), Kalvelių k., Vilniaus r. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys taip pat susitarė, kad minėta prievolė AB SEB bankui lieka nepakitusi ir laikytina solidariąja skolininkų atsakomybe, o šią prievolę šalys vykdys lygiomis dalimis, o vienam bendraskoliui nevykdant šio įpareigojimo, solidariąją pareigą įvykdęs kitas bendraskolis turi teisę reikalauti iš kito bendraskolio nuostolių atlyginimo. Nurodo, jog atsakovui savo prievolės tinkamai nevykdant, ieškovė 2015 m. lapkričio 26 d. sumokėjo AB SEB bankui pagal kredito sutartį dalį kredito – 17 300 Eur, todėl turi teisę iš atsakovo reikalauti pusės šios sumos (8650 Eur) kaip nuostolių atlyginimo. Šalims nutraukus santuoką, atsakovas liko gyventi minėtame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kalvelių k., Vilniaus r. sav., tačiau už butui tiektą šildymą nemokėjo. Ieškovė sumokėjo visą susidariusį 1068,42 Eur įsiskolinimą už butui tiektą šilumos energiją, todėl iš atsakovo priteistina pusė šios sumos, t. y. 534,21 Eur bei ieškovės atsakovui bankiniu pavedimu pervesta 180 Eur suma, skirta jos daliai tenkančiam apmokėjimui už šilumos energiją. Ieškinyje taip pat nurodoma, jog 2015 m. gruodžio 28 d. šalys sudarė notarinę buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kalvelių k., Vilniaus r. sav., pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią šalys įsipareigojo notarines išlaidas apmokėti lygiomis dalimis, todėl ieškovei sumokėjus 144,21 Eur sumą, iš atsakovo priteistina 72,10 Eur. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo iš viso 9436,31 Eur nuostolių ir bylinėjimosi išlaidas (b.l. 1-4).Atsakovas atsiliepime su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nors santuoka tarp ieškovės ir atsakovo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 9 d. sprendimu buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, minėtu teismo sprendimu šioje byloje nesivadovautina, nes santuoka iš tikrųjų iširo dėl ieškovės kaltės, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti, kad santuokos metu atsiradusios pareigos būtų vykdomos lygiomis dalimis. Atsakovo teigimu, jis sutiko nutraukti santuoką bendru sutarimu su sąlyga, kad atsakovui grąžinti likusio kredito nereikės, o šis susitarimas tarp šalių buvo sudarytas žodžiu. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad 2008 m. liepos 17 d. kredito sutartyje Nr. 1550818011666-60 kredito grąžinimo terminas nustatytas 2038 m. liepos 16 d., todėl ieškovė, įvykdžiusi prievolę prieš terminą, negali reikalauti sumokėti atsakovui priklausančios dalies irgi prieš terminą, nes tokios reikalavimo teisės neturėjo pradinis kreditorius. Taip pat nurodo, jog nėra pagrindo ieškovės naudai iš atsakovo priteisti ieškovės sumokėtas komunalines išlaidas, nes atsakovas tuo metu Lietuvoje negyveno, todėl neturėjo pareigos mokėti komunalinių išlaidų, tačiau pinigus komunalinėms išlaidoms padengti perduodavo ieškovei.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovei N. P. iš atsakovo K. P. 9435,67 Eur skolą ir 420,75 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovė, siekdama padengti jos daliai tenkančias išlaidas už butui patiektą šilumos energiją, bankiniais pavedimais atsakovui iš viso pervedė 620 Lt, kas atitinka 179,56 Eur (2014 m. vasario 24 d. – 300 Lt, 2014 m. kovo 19 d. – 220 Lt, 2014 m. birželio 7 d. – 100 Lt), mokėjimo paskirtyje nurodant – lėšų pervedimas už šildymą (b.l. 25-28). Byloje esantis 2016 m. sausio 27 d. išrašas iš buto sąskaitos tvirtina, jog minėtos ieškovės atsakovui pervestos pinigų sumos šilumos tiekėjui UAB „Nemėžio komunalininkas“ už patiektą šilumos energiją nebuvo sumokėtos (b.l. 23). Remiantis šiuo išrašu iš buto sąskaitos bei išrašu iš ieškovės sąskaitos, esančios AB DNB banke, teismas nustatė, kad ieškovė 2015 m. gruodžio 9 d. padengė 1068,42 Eur įsiskolinimą šilumos energijos tiekėjui (b.l. 24).Teismas konstatavo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 9 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.1.1. p., prievolė grąžinti kreditą AB SEB bankui laikytina solidariąja, o vienam bendraskoliui nevykdant šio įsipareigojimo, solidariąją pareigą įvykdęs kitas bendraskolis turi teisę reikalauti iš kito bendraskolio nuostolių atlyginimo. Taigi nagrinėjamu šalių solidarioji prievolė kreditoriui nebuvo padalinta, todėl buvę sutuoktiniai išliko solidariosios prievolės šalimis. Ieškovei įvykdžius kreditoriui dalį prievolės už atsakovą – sumokėjus bankui 17 299,59 Eur sumą – ieškovė įgijo teisę regreso tvarka reikalauti, kad atsakovas atlygintų jai pusę jos sumokėtos sumos AB SEB bankui, t.y. sumokėtų ieškovei 8649,80 Eur.Teismas konstatavo, jog ieškovė 2015 m. lapkričio 26 d. sumokėdama AB SEB bankui 17 299,59 Eur sumą grąžino tik dalį kredito pagal 2008 m. liepos 17 d. kredito sutartį Nr. 1550818011666-60. Tuo tarpu visa prievolė buvo įvykdyta tik šalims sudarius Buto pirkimo – pardavimo sutartį. 2015 m. gruodžio 28 d. pirkimo – pardavimo sutarties 3.4. p. pardavėjai (ieškovė ir atsakovas) nurodė pirkėjams visą buto kainą (35 000 Eur) sumokėti tiesiogiai jų kreditoriui AB SEB bankui, mokėjimo paskirtyje nurodant, kad mokėjimas skirtas būtent ieškovės ir atsakovo kredito grąžinimui pagal 2008 m. liepos 17 d. kreditavimo sutartį Nr. 1550818011666-60. Atsakovas, pasirašydamas Buto pirkimo – pardavimo sutartį aiškiai išreiškė savo valią kreditą AB SEB bankui grąžinti iki kredito sutartyje nustatyto termino (2038 m. liepos 16 d.), todėl teismas atmetė atsakovo argumentą, jog ieškovė iš atsakovo nebuvo gavusi sutikimo kreditą grąžinti prieš terminą, kaip nepagrįstą ir prieštaraujantį bylos medžiagai. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 6.9 str. 1 d., 6.38 str. 1 d., sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.2.1. p., taip pat atsižvelgiant į tai, jog ieškovė iš atsakovo prašė priteisti 8650 Eur sumokėto kredito, nors pusė sumokėtos sumos sudaro 8649,80 Eur (17 299,59 Eur / 2), ieškinį šioje dalyje tenkino iš dalies ir ieškovei iš atsakovo priteisė ½ dalis sumos ieškovės sumokėtos AB SEB bankui pagal 2008 m. liepos 17 d. kredito sutartį Nr. 1550818011666-60, t. y. 8649,80 Eur.Teismas nurodė, kad ieškovė 2015 m. gruodžio 9 d. padengė 1068,42 Eur įsiskolinimą šilumos energijos tiekėjui UAB „Nemėžio komunalininkas“, o laikotarpiu nuo 2014 m. vasario iki birželio bankiniais pavedimais į asmeninę atsakovo sąskaitą pervedė iš viso 620 Lt (179,56 Eur) sumą, skirtą ieškovės daliai tenkančioms išlaidoms už šilumos energiją padengti, tačiau šiomis lėšomis su šilumos tiekėju nebuvo atsiskaityta. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad ieškovei ir atsakovui butas priklausė lygiomis dalimis, vadovaudamasis CK 4.76 str., 6.38 str. 1 d., Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.1.1. p., ieškovei priteisė iš atsakovo ½ dalis jos turėtų išlaidų padengiant įsiskolinimą už tiektą šilumos energiją, t. y. 534,21 Eur (1068,42 Eur / 2) bei 179,56 Eur suma, ieškovės sumokėta atsakovui už jos turto daliai tenkančią šilumos energiją, iš viso – 713,77 Eur.Teismas nurodė, kad 2015 m. gruodžio 28 d. pirkimo – pardavimo sutarties 7.8. p. šalys susitarė, kad visus mokesčius notarui susijusius su sutarties sudarymu ir patvirtinimu, šalys moka lygiomis dalimis. Byloje nustatyta, jog notaro atlyginimą ir kitus su pirkimo – pardavimo sutarties sudarymu susijusius mokesčius, kurie sudarė 144,21 Eur, apmokėjo ieškovė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas byloje nepateikė įrodymų, jog jis su ieškove atsiskaitė (CPK 178 str.), taip pat į tai, jog atsakovas šios savo prievolės neginčija (CPK 12 str.), vadovaujantis CK 6.38 str. 1 d., 6.256 str. 1 d., Pirkimo – pardavimo sutarties 7.8. p., ieškovės naudai iš atsakovo teismas priteisė 72,10 Eur už notarinį pirkimo – pardavimo sutarties patvirtinimą.Atsakovui į bylą nepateikus jokių įrodymų, pagrindžiančių sunkią savo finansinę būklę, ar kitas aplinkybes, kad įvykdyti sprendimą būtų itin sudėtinga, taip pat teismui įvertinus aplinkybę, jog ieškovė bylos nagrinėjimo metu nesutiko su pareikštu prašymu dėl teismo sprendimu išdėstymu, teismas šį atsakovo prašymą atmetė.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantas (atsakovas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimą ir N. P. ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:Ieškovė yra kalta dėl santuokos iširimo, todėl praranda CK 6.9. str. 1 d. suteiktą teisę, jog bendros sutuoktinių skolos per skyrybas dalinamos per pusę. Ieškovė neturi teisės reikalauti, kad santuokos metu atsiradusios pareigos būtų vykdomos lygiomis dalimis.Santuokos išyrimas dėl ieškovės kaltės nėra konstatuotas jokio teismo sprendimo, o Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 9 d. sprendimas, kuriuo santuoka buvo nutraukta abipusiu susitarimu, yra įsiteisėjęs, tačiau byloje esant įrodymams dėl ieškovės neištikimybės ir apelianto prašymui atnaujinti procesą santuokos nutraukimo byloje dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių (neištikimybė), teismas, turėjo arba sustabdyti bylą iki prašymo išnagrinėjimo arba nukrypti nuo bendraskolių lygių dalių principo.Ieškovės ieškinys negalėjo būti tenkinamas, kadangi 2008 m. liepos 17 d, kredito sutarties Nr. 1550818011666-60, iš kurios kilo prievolė, specialios dalies 5.2 p. numato paskolos grąžinimo datą - 2038 m. liepos 16 d. Tai reiškia, kad paskolos davėjas – bankas - neturėjo teisės reikalauti nei iš apelianto, nei iš ieškovės kaip ir bendraskolių paskolos grąžinimo anksčiau termino (su sąlyga, kad prievolė buvo vykdoma tinkamai). Kadangi bankas neturėjo teisės reikalauti grąžinti paskolą prieš terminą, ieškovei įvykdžius abiejų buvusių sutuoktinių prievolę bankui prieš terminą, ši negalėjo reikalauti, kad apeliantas bendraskolei sumokėtų jam tenkančią prievolės dalį.Teismas supainiojo materialinės teisės ir procesinės teisės normas, kadangi nurodė, kad nėra CPK 284 str. nurodyto pagrindo išdėstyti priteistos sumos mokėjimą iki 2038 m. liepos 16 d. (byloje neva nėra įrodymų apie apelianto sunkią finansinę padėtį). Apelianto prašymas išdėstyti mokėjimą iki 2038 m. liepos 16 d., pagrįstas ne CPK 284 str., o CK 6.9 str. 4 d. Be to, dokumentai apie sunkią finansinę padėtį byloje yra pateikti (pažyma iš darbovietės, kurioje nurodyta, kad paskutinius 6 mėnesius ieškovas turėjo nemokamų atostogų ir jokių pajamų negavo).Tiek ieškovės, tiek atsakovo gyvenamosios vietos adresai yra Vilniaus rajono apylinkės teismo aptarnaujamoje teritorijoje. CPK 329 str. 2 d. 1 p. numato, kad bylos išnagrinėjimas neteisėtos sudėties teismo yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-0913 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:CK 6.9 str. nenumato tokios išlygos, kad santuokos nutraukimo byloje įrodžius vieno iš sutuoktinių kaltę, jis negalėtų pasinaudoti šio straipsnio 1 d. nustatytu reglamentavimu. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014-01-09 sprendimu išsprendė šalių santuokos nutraukimo, santuokinio turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo klausimus. Be to, nagrinėjamoje byloje šalių tarpusavio santykiai dėl santuokos nutraukimo nėra ginčo dalykas ir negali būti nagrinėjami.Buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo motyvai nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi, todėl atmestini.Apelianto prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo gali būti nagrinėjamas ir vykdymo procese.Apelianto nurodyti argumentai, kuriuose jis nurodo, kad egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi, nes apeliantas nepareiškė nušalinimo bylą nagrinėjančiai teisėjai ir nepagrindė savo teiginių dėl neteisėtos teismo sudėties.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.CK 6.6 str. 4 d. nustato, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 str. 7 d.), kadangi vieno solidariojo skolininko įvykdyta prievolė baigiasi tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 str.). Kartu toks solidariąją prievolę ar jos dalį įvykdęs skolininkas perima kreditoriaus teises ir įgyja teisę pareikšti regresinį, t. y. atgręžtinį, reikalavimą kitiems solidariesiems bendraskoliams. Bendraskolis regreso teisę įgyja pagal įstatymą (CK 6.114 str. 3 p.). Pagal CK 6.9 str. 1 d. solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Minėta norma taikytina solidariajam skolininkui įvykdžius tiek visą solidariąją prievolę, tiek jos dalį. Šiame straipsnyje nurodyti pasyviojo solidarumo teisiniai padariniai bendraskolių tarpusavio santykiams, jo 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas, kad bendraskolių tarpusavio santykiai yra grindžiami dalinės, bet ne solidariosios prievolės principais. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011).Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, dėl to šioje byloje pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis CK 6.9 straipsnio 1 dalimi. Su šiuo argumentu nėra jokio pagrindo sutikti. Byloje nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 9 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-179-860/2014, nutraukė ieškovės ir atsakovo sudarytą santuoką bei patvirtino jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismo sprendimu patvirtinto šalių susitarimo 2.2.1 punkte šalys susitarė, kad butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), Kalvelių k., Vilniaus r. sav., tarp sutuoktinių dalijamas lygiomis dalimis po ½ dalį, taip pat, kad visas buto eksploatavimo išlaidas šalys dengs lygiomis dalimis. Šiuo punktu šalys taip pat susitarė, kad po teismo sprendimo įsiteisėjimo šalių prievolė AB SEB bankui pagal 2008 m. liepos 17 d. kredito sutartį Nr. 1550818011666-60 prieš kreditorių išlieka nepakeista ir yra laikytina solidariąja skolininkų atsakomybe; šią prievolę šalys vykdys lygiomis dalimis, o vienam bendraskoliui nevykdant šio įsipareigojimo, solidariąją pareigą įvykdęs kitas bendraskolis turi teisę reikalauti iš kito bendraskolio nuostolių atlyginimo. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Atsižvelgiant į tai, apelianto samprotavimai, kad santuoka nutrūko dėl ieškovės kaltės ir dėl to jis su ieškove neturi pareigos lygiomis dalimis vykdyti santuokos metu atsiradusias prievoles, atmetami, kaip neturintys teisinės reikšmės. Apelianto teigimu, ieškovės ieškinys negalėjo būti tenkinamas ir dėl to, kad 2008 m. liepos 17 d, kredito sutarties Nr. 1550818011666-60, iš kurios kilo prievolė, specialios dalies 5.2 p. numato paskolos grąžinimo datą - 2038 m. liepos 16 d. Pasak apelianto paskolos davėjas – bankas - neturėjo teisės reikalauti nei iš apelianto, nei iš ieškovės kaip ir bendraskolių paskolos grąžinimo anksčiau termino (su sąlyga, kad prievolė buvo vykdoma tinkamai). Su šiuo apelianto argumentu taip pat nėra jokio pagrindo sutikti. Bylos duomenimis, 2015 m. gruodžio 28 d. buto, kurio pirkimui bankas buvo suteikęs kreditą 2008-07-17 Kredito sutartimi, pirkimo – pardavimo sutarties 3.4. p. pardavėjai (ieškovė ir apeliantas) bei buto pirkėjai sutarė, jog besąlyginiu bei aiškiu pardavėjų nurodymu visą kainą – 35 000 Eur – pirkėjai įsipareigoja sumokėti tiesiogiai pardavėjų (ieškovės ir apelianto) hipotekos kreditoriui AB SEB bankui. Aptariamos buto pirkimo-pardavimo sutarties 5.1.4 punkte įtvirtinta, kad tuo atveju, jei pervestų lėšų nepakaktų visiems įsipareigojimams pagal kreditavimo sutartį įvykdyti <...> N. P. privalo per tris kalendorines dienas pervesti likusią sumą. Atsižvelgiant į šalių sudarytos buto pirkimo – pardavimo sutarties nuostatas, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas, pasirašydamas buto pirkimo – pardavimo sutartį aiškiai išreiškė savo valią kreditą AB SEB bankui grąžinti iki kredito sutartyje nustatyto termino (2038 m. liepos 16 d.). Taip pat šalys buto pirkimo-pardavimo sutartimi sutarė, jog nepakankant visiems įsipareigojimams pagal kreditavimo sutartį įvykdyti, likusią sumą bankui padengs ieškovė. Tuo tarpu ieškovė, įvykdžiusi bankui solidariųjų skolininkų prievolę, pagal teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostatas įgijo teisę reikalauti regreso tvarka iš bendraskolio to, ką ji įvykdė, atskaičius jai pačiai tenkančią dalį. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentas, kad bankas neturėjo teisės reikalauti prievolės įvykdymo iš ieškovės anksčiau kredito sutartyje numatyto termino, o ši reikalauti nuostolių atlyginimo iš apelianto, laikytinas nepagrįstu.Apelianto argumentai, kad jis santuokos metu atliko buto remontą iš asmeninių savo lėšų, kurių iš ieškovės neatgavo, taip pat vaiko išlaikymo klausimai šioje byloje nenagrinėti, kadangi nėra šios bylos dalykas. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė išlaidas ieškovei už jos sumokėtas kreditoriams komunalines paslaugas, kadangi jis pinigus už šias paslaugas yra perdavęs ieškovei. Apeliantui nepateikus tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų, argumentas, kad jis nėra skolingas ieškovei už komunalines išlaidas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 str.).Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad egzistuoja absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, kadangi byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, nurodant, kad ieškovės ir atsakovo adresai yra Vilniaus rajono apylinkės teismo teritorijoje.Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas bylų rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimas. Rūšinis teismingumas (competentia ratione materiae) reiškia, pirma, koks – bendrosios kompetencijos ar specializuotas – teismas turi nagrinėti bylą, t. y. nustatoma teismo rūšis; antra, tam tikros kategorijos bylų priskyrimą konkrečiai teismų sistemos grandžiai, t. y. kuris teismas nagrinės bylą kaip pirmosios instancijos teismas. Taigi pagal rūšinį teismingumą atribojama bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų kompetencija bei apylinkių ir apygardų teismų, kaip pirmosios instancijos teismų, kompetencija (CPK 25 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. S. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-471/2013). Nagrinėjamu atveju, keliamas klausimas ne dėl rūšinio teismingumo, kurio pažeidimą konstatavus, taikytini CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyti padariniai, o teritorinio teismingumo. Ieškovė, apeliantui reikšdama reikalavimą atlyginti nuostolius, pagal CPK 29 straipsnį, 30 straipsnio 6 dalį, gali pateikti ieškinį teismui pagal atsakovų gyvenamąją vietą (bendroji taisyklė), ieškovo gyvenamąją vietą (buveinę) arba žalos padarymo vietą, t.y. šiuo atveju ieškovui įstatymas suteikia galimybę pasinaudoti alternatyvaus teismingumo taisykle. Ieškovė nuostolius patyrė, sumokėdama skolą solidariųjų skolininkų kreditoriams, kurių dviejų iš jų (AB SEB bankas ir Vilniaus miesto 34-asis notarų biuras) buveinės yra Vilniuje, todėl ieškinys pareikštas pagal nuostolių atsiradimo vietą, t.y. nepažeidžiant teritorinio teismingumo taisyklių.Apeliantas taip pat nesutinka su sprendimo dalimi, kuria nebuvo tenkintas jo prašymas, patenkinus ieškinį, išdėstyti teismo sprendimą. Apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas, spręsdamas šį prašymą privalėjo taikyti ne CPK 284 str., o CK 6.9 str. 4 d., pagal kurią bendraskolis, kuriam buvo pareikštas reikalavimas, gali panaudoti tokius pat atsikirtimus šiam reikalavimui, kokius jis galėjo pareikšti kreditoriui reikalavimo atsiradimo metu, taip pat kitus atsikirtimus, išskyrus tuos, kurie yra pagrįsti išimtinai asmeniniais bendraskolio santykiais su kitu bendraskoliu, nepareiškusiu atgręžtinio reikalavimo. Nurodo, kad teismui buvo pateikęs sunkią finansinę padėtį pagrindžiančius įrodymus. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino apelianto nurodytus atsikirtimus, kodėl jis neturi apeliantei mokėti ieškiniu prašomų priteisti sumų bei padarė pagrįstas išvadas. Tuo tarpu būtent CPK 284 str. nuostatos reglamentuoja sprendimo vykdymo išdėstymą, pagal kurio 1 d. teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo pagrindus (CPK 284 str.), todėl atsakovo prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo atmetė. Apeliantas, nurodo, kad siekdamas pagrįsti sunkią materialinę padėtį, buvo pateikęs duomenis iš darbovietės, kurie patvirtina, kad paskutinius 6 mėnesius turėjo nemokamų atostogų, todėl jokių pajamų negavo, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, jog apelianto pateikti įrodymai neįrodo įprastai blogos apelianto materialinės padėties. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad jis 6 mėnesius turėjo nemokamų atostogų, neatleidžia apelianto nuo pareigos sumokėti skolą ieškovei, o tuo labiau nepatvirtina blogos jo finansinės padėties. Šiuo atveju svarbu nustatyti ir tai, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats teismo sprendimas ir nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Teismo sprendimo įvykdymas gali būti išdėstomas tik išimtiniais atvejais, kai sprendimo iš karto negalima įvykdyti dėl laikinai sunkios skolininko (šiuo atveju apelianto) turtinės padėties. Skunde nurodomos aplinkybės apskritai neleidžia vertinti skolininko turtinės padėties ar jos pagerėjimo ateityje. Be to, byloje taip pat yra duomenys apie ieškovės sunkią finansinę padėtį (ji šiuo metu išlaiko nepilnametę dukrą, kuriai atsakovas nemoka išlaikymo, pati ieškovė yra kito vaiko priežiūros atostogose ir negauna jokių socialinio draudimo išmokų). Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad skolos sumokėjimo išdėstymas šiuo atveju pažeistų ne apelianto, bet jo kreditoriaus interesus.Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.