Vilniaus apygardos teismo nutartis

2007-04-12 · Civilinė byla Nr. 2A-70-567/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-04-12
Bylos Nr.
2A-70-567/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Švedienė (pirm.), Romualda Janovičienė, Algirdas Auruškevičius
Ieškovas
A. P.
Atsakovas
J. R.
Advokatai
Dalius Povilius, Janina Umbrasienė
Pranešėja N. ŠvedienėTeisėjas A. Maciejevski(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2007 m. balandžio mėn. 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Neringos Švedienės,kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės ir Algirdo Auruškevičiaus,sekretoriaujant Virginijai Čiurinskienei,dalyvaujant ieškovei A. P. ir jos atstovei advokatei Janinai Umbrasienei,atsakovams J. R. , J. R. ir jų atstovui advokatui Daliui Poviliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio mėn. 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr.2-21-611/2006 pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovams J. R. ir J. R. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

2005-10-17 ieškovė A. P. pateikė ieškinį, prašydama nustatyti tokią naudojimosi 10,4445 ha žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką:

1) ieškovei A. P. paskirti naudotis žemės sklypą, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėtą indeksu 1, kurio bendras plotas 34815 kv. m, vertė 2885 Lt;

2) atsakovams J. R. ir J. R. paskirti naudotis žemės sklypą, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėtą indeksu 2, kurio bendras plotas 69630 kv. m, vertė 5770 Lt.

3) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ir atsakovai yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, turintys po 1/3 dalį. Ieškovė negali naudotis jai priklausančia sklypo dalimi, nes atsakovai nesutinka geranoriškai nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Ieškovės pateiktas naudojimosi žemės sklypu tvarkos planas atitinka visus įstatymų keliamus reikalavimus, nes nepažeidžia atsakovų interesų ir suteikia atsakovams realią galimybę netrukdomiems naudotis jiems priklausančia žemės sklypo dalimi. Be to, šis planas neprieštarauja sąžiningumo ir teisingumo principams, kadangi įgyvendinus jį, galima išvengti ginčo dėl papildomų servitutų nustatymo. Minėtas planas atitinka LR Žemės įstatymą ir LR Žemės reformos įstatymą, kuriuose numatyta, kad žemė kiekvienam savininkui, kiek leidžia galimybė, turi būti suformuota viename masyve.

Atsiliepimas

Atsakovai J. R. ir J. R. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti arba bylą nutraukti. Atsakovai nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas. Ieškovė neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į teismą, kadangi ji net nebandė tartis su kitais sklypo bendrasavininkiais dėl naudojimosi juo tvarkos nustatymo. Ieškovės pateiktas planas yra netinkamas, jame yra per mažai duomenų, šalims naudojimui atitenka nelygiavertės žemės sklypo dalys tiek vertine išraiška, tiek žemės naudmenų prasme.

Žemesnės instancijos teismas

Molėtų rajono apylinkės teismo 2006-01-30 sprendimu ieškinys buvo atmestas, priteisiant iš ieškovės A. P. : 400 Lt bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis - atsakovams J. R. ir J. R. , bei 35,60 Lt bylinėjimosi išlaidų - valstybei. Teismas pažymėjo, kad žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo planas turi atitikti geros kaimynystės, protingumo, teisingumo, sąžiningumo, maksimalaus interesų derinimo principus. Tenkančios naudojimui žemės sklypo dalys turi būti patogios naudotis visiems bendrasavininkiams. Žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo planas turi maksimaliai atitikti faktinį žemės naudojimą ir visų šalių interesus, nepažeisti jų teisių, visiems bendrasavininkiams turi atitekti maksimaliai proporcingai visų esamų bendrame žemės sklype naudmenų, siekiant, kad tenkančia žemės sklypo dalimi būtų patogu naudotis. Bendrasavininkiams naudojimui turi atitekti maksimaliai panašios vertės sklypai. Teismas nustatė, kad ieškovei tenkanti sklypo dalis yra vertingesnė nei atsakovams tenkanti sklypo dalis. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas neatitinka ankščiau nurodytų kriterijų, ieškovę iškeldamas į patogesnę padėtį nei atsakovai. Dėl šių argumentų teismas netvirtino ieškovės pateikto plano. Tai, kad atsakovai nepateikė savo naudojimosi tvarkos plano, nedaro ieškovės plano neginčijamu ir privalomu tvirtinti. Atsisakius planą patvirtinti ir nesant kito plano, teismas ieškinį atmetė. Teismas pažymėjo, kad tai neužkerta ieškovei galimybės pateikti teismui naują ieškinį dėl bendros nuosavybės teise valdomo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, pateikiant naują (kitokį) naudojimosi tvarkos planą, nes tuomet bus kitoks ieškinio pagrindas ir reikalavimas. Teismas, atmetęs ieškinį, iš ieškovės atsakovams lygiomis dalimis priteisė 400 Lt advokato pagalbai apmokėti ir 35,60 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (LR CK 4.75 str., 4.80 str., 4.81 str. 1 d., Žemės įstatymo 18 str. 11 d., LR Saugomų teritorijų įstatymo 31 str. 9 d. CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str., 98 str.).

Šalies argumentai

Ieškovė A. P. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2006-01-30 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Teismas neteisingai nustatė, kad nėra ginčo tarp bendraturčių. Teismas, atmesdamas ieškinį, neteisingai taikė CK 4.75 str., 4.80 str., 4.81 str. Teismas pažeidė CPK 176 str., 177 str., 185 str. nuostatas, nes neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, konstatuodamas, kad ieškovės pateiktas naudojimosi tvarkos nustatymo žemės sklypu projektas prieštarauja geros kaimynystės, protingumo, teisingumo, sąžiningumo, maksimalaus interesų derinimo principams. Teismas nenurodė, kodėl ieškovės pasiūlytame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projekte bus nepatogu naudotis kitiems bendrasavininkiams. Teismas neturėjo teisės vertinti ieškovės nurodyto motyvo, kad jinai naudos jai priklausančią 1/3 dalį žemės sklypo pagal savo nuožiūrą. Teismas neteisingai konstatavo, kad pagal ieškovės pateiktą naudojimosi tvarkos planą ieškovei atitenka dalis minėtos namų valdos ploto ir tuo pažeidžiamos atsakovo J. R. teisės. Byloje nėra jokių įrodymų, kad J. R. iš viso yra suformuota namų valda ar kitaip nustatytos namų valdos sklypo ribos. Teismas nevertino naudojimosi žemės sklypu pagrindinių reikalavimų: naudojimosi patogumo, racionalumo, savininko teisių gynimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2001), todėl išsprendė bylą, pažeisdamas ieškovės interesus. Teismas nors ir teisingai išaiškino Žemės įstatymo 18 str. 11 d., bei LR Saugomų teritorijų įstatymo 31 str. 9 d. ir konstatavo, kad šiuose įstatymuose numatyti apribojimai naudojimosi tvarkos nustatymo nedraudžia, tačiau sprendimą priėmė vienašališkai atsakovų naudai ir jų neveikimui įteisinti. Ieškovės pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas atitinka visus įstatymų keliamus reikalavimus, nes nepažeidžia atsakovų interesų ir suteikia atsakovams realią galimybę naudotis jiems tenkančio žemės sklypo dalimi netrukdomiems. Teismas, atmesdamas ieškinį, pažeidė nuosavybės neliečiamumo principą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str.).

Atsiliepimas

Atsakovai J. R. ir J. R. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašė jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta, priimant teisingą sprendimą.

Teismas vykdo teisingumą įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka priimdamas sprendimą, t.y. išspręsdamas teisinį ginčą konkrečioje byloje. Tam, kad ginčas dėl teisės būtų išspręstas teisingai, svarbu, kad byloje dalyvaujantys asmenys tinkamai įgyvendintų savo teises bei įstatymų nustatytas pareigas. Tai, kad šalys turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, nereiškia, kad dispozityvumo principas yra absoliutus, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista teisė ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama pareiškiant ieškinį, priešieškinį teisme, nurodant dalyką (reikalavimus) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis grindžiami savo reikalavimai, ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus).

Tai, kad ieškovė parodė iniciatyvą ir kreipėsi į teismą, nereiškia, kad tik ji viena įgijo pareigą rengti naujus žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planus, o atsakovai turi tik teisę rinktis, kuris iš ieškovės parengtų planų atitinka jų interesus. Tai, kad atsakovus tenkina situacija, kai nėra nustatyta konkreti žemės sklypo naudojimosi tvarka, nereiškia, kad galima šalis palikti teisiškai neapibrėžtoje padėtyje neribotą laiką, t.y. neišsprendus ginčo.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino faktines aplinkybes pagal ieškovės pateiktą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą. Byloje nėra duomenų, kad J. R. yra suformuota namų valda ar kitaip nustatytos namų valdos sklypo ribos, nėra žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėta konkreti vieta, kurioje yra gyvenamojo namo, priklaususio iki 1947 m. nuosavybės teise J. R. pamatų fragmentai, todėl vertinant žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, šios aplinkybės yra teisiškai reikšmingos, siekiant įgyvendinti interesų pusiausvyros principą.

Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, tyręs ir vertinęs aplinkybes, susijusias su ieškinio pagrindu, nenustatė termino ieškovei visiškai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą (LR CPK 141 str. 3 d.) bei nepasiūlė atsakovams pateikti priešinius reikalavimus su atskiru žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planu, išaiškinat galimybę civilines teises ginti priešieškinio instituto pagalba (LR CPK 143 str.). Kadangi šiuo atveju yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, kolegija daro išvadą, kad skundžiamas sprendimas naikintinas, grąžinant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Nurodyti procesiniai pažeidimai sudaro teisinį pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visa apimtimi, perduodant bylą nagrinėti iš naujo tam pačiam apylinkės teismui (CPK 329 str. 1 d.). Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti nurodytus procesinius pažeidimus, kurie negali būti pripažįstami formaliais pažeidimais, nes jie yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 328 str.). Apeliacinės instancijos teisme nėra numatyta galimybė patikslinti ieškinį ar teikti priešieškinį. Kolegija nevertina kitų apeliantės argumentų, nes skundžiamas sprendimas naikinamas, ir tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, nagrinėtina byla (LR CK 1.5 str., CPK 2 str., 7 str., 8 str., 13 str., 41 str., 177 str. - 179 str., 312 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 4 p.,

nutarė:

Panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio mėn. 30 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Neringa ŠvedienėTeisėjai Romualda JanovičienėAlgirdas Auruškevičius