Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-5999-505/2023

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-10-12
Bylos Nr.: eI3-5999-505/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-00886-2023-3
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Daina Kukalienė, Audrius Grauželis, Asta Vailionė
Pareiškėjas: M. G.
Atsakovas: Kauno miesto savivaldybės administracijos

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-5999-505/2023Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00886-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 17.7; 51.5; 55.1.3; 57.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 12 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Vailionės,

sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,dalyvaujant pareiškėjui M. G., jo atstovei advokato padėjėjai B. J.,atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei N. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. G. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl administracinio akto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. G. su skundu (reg. Nr. DOK – 13912) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2023 m. kovo 21 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimą atmesti prašymą pritarti projektiniams pasiūlymams (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atmestas 2023 m. kovo 21 d. prašymas (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) pritarti administracinio pastato (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto ir paskirties keitimo į paslaugų (laidojimo namus) projektiniams pasiūlymams, ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl 2023 m. vasario 21 d. prašymo (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) priimti naują sprendimą.

Pareiškėjas skunde nurodė, taip pat jis ir jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas yra žemės sklypo, kurio naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, bei jame esančio administracinės paskirties pastato – įstaigos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); toliau – ir pastatas) ir kitų inžinerinių statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), savininkas. Pažymėjo, jog pareiškėjas ketina vykdyti laidojimo paslaugų veiklą, todėl yra reikalinga pakeisti pastato paskirtį iš administracinės paskirties į paslaugų (laidojimų namų) paskirtį. Tad 2022 m. gruodžio 13 d. Kauno miesto savivaldybės administracijai buvo pateikta derinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotis. Pastebėjo, kad po minėtos užduoties pateikimo pareiškėjas, atsakovei reikalaujant, ne kartą teikė papildomus dokumentus ir 2023 m. vasario 1 d. projektinių pasiūlymų užduotis buvo suderinta su Kauno miesto savivaldybe, t. y. jai buvo pritarta be jokių pastabų, o 2023 m. vasario 15 d. atsakovė leido atlikti viešinimo procedūrą. Įvardijo, jog, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, buvo parengti administracinio pastato (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto ir paskirties keitimo į paslaugų (laidojimo namus) projektiniai pasiūlymai, kurie buvo pateikti viešam svarstymui atliekant viešinimo procedūrą. 2023 m. kovo 21 d. buvo parengta administracinio pastato (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto ir paskirties keitimo į paslaugų (laidojimo namus) projektinių pasiūlymų viešinimo ataskaita ir kreiptasi į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl pritarimo parengtiems projektiniams pasiūlymams pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos suderintą projektinių pasiūlymų užduotį, tačiau 2023 m. kovo 21 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos ginčijamu sprendimu buvo atmestas prašymas pritarti projektiniams pasiūlymams. Pareiškėjo ir jo atstovės įsitikinimu, ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas bei neatitinkantis individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, dėl to naikintinas. Mano, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatų, priimtas nesilaikant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – ir Reglamentas) 67 punkto nuostatų. Pastebėjo, kad Reglamente nors ir numatytas imperatyvaus pobūdžio reikalavimas pritarti arba motyvuotai nepritarti projektiniams pasiūlymams, tačiau atsakovė, priimdama skundžiamą sprendimą, jo nesilaikė. Akcentavo, kad šiuo atveju ginčijamo sprendimo nei faktinis, nei teisinis pagrindas nėra tinkamai atskleistas, dėl ko iki šiol nėra suprantami ir žinomi tokio sprendimo motyvai. Be to, nėra nurodytas teisinis pagrindas, Sprendime nėra išdėstytos faktinės aplinkybės, kuriomis remiantis buvo atsisakyta pritarti projektiniams pasiūlymams. Taip pat Sprendime nėra nurodyta, kurias būtent suinteresuotų asmenų pastabas atsakovė įvertino kaip pagrįstas ir lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą, kas neatitinka VAĮ 8 straipsnyje bei Reglamento 67 punkte numatytų reikalavimų motyvuoti sprendimą. Teigė, kad nors Sprendime nepritarimo projektiniams pasiūlymams motyvu yra nurodoma projektinių pasiūlymų neatitiktis Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo 11 straipsnio reikalavimams, t. y. netenkina darnaus vystymosi principų, kadangi teritorijoje, kurioje randasi pastatas, yra nustatyta intensyvaus užstatymo gyvenamoji zona, kurioje vyrauja daugiabučiai gyvenamieji pastatai su gyvenamosios aplinkos aptarnavimui reikalinga socialine, paslaugų, inžinerine, susisiekimo ir kt. infrastruktūra. Tačiau pareiškėjo ir jo atstovės nuomone, intensyvaus užstatymo gyvenamojoje zonoje nėra draudžiamas paslaugų (laidojimo namų) pastatų egzistavimas. Pabrėžė, jog iš Sprendimo nėra aišku, kokių konkrečiai teisės aktų reikalavimų pateikti projektiniai pasiūlymai neatitiko, o formalus nurodymas, kad projektiniai pasiūlymai neatitinka teisės aktų reikalavimų, nelaikytinas išsamiu ir suprantamu. Akcentavo, jog ginčijamas sprendimas atmesti prašymą pritarti projektiniams pasiūlymams buvo priimtas dėl suinteresuotų asmenų nepasitenkinimo bei neatitikties darnaus vystymo principui, kadangi pastatas randasi intensyvaus užstatymo gyvenamojoje zonoje, kurioje vyrauja daugiabučiai gyvenamieji namai, tačiau tokie sprendimo motyvai yra nepagristi ir neatitinka faktinės situacijos. Mano, kad nagrinėjamu atveju administracinio pastato paskirties keitimas į paslaugų (laidojimo paslaugų) paskirtį nepažeidžia nusistovėjusio užstatymo, atitinka šioje teritorijoje susiformavusių pastatų paskirties įvairovę ir niekaip negali pažeisti skundžiamame sprendime nurodomas darnaus vystymosi principo. Dar daugiau, laidojimo paslaugų teikimas yra gyvenamajai aplinkai būtina paslauga, t. y. tokių paslaugų teikimas neabejotinai laikytinas gyvenamajai aplinkai reikalingos paslaugų infrastruktūros gerinimu, aptarnaujančiu gyvenamąją aplinką. Nurodė, kad teisės aktai nenumato normatyvinių atstumų nuo šarvojimo patalpų iki gyvenamųjų namų bei vaikų ugdymo įstaigų sklypų ribų ar maitinimo įstaigų pastatų, dėl ko suinteresuotų asmenų pretenzijos dėl šalimais esančių vaikų ugdymo ir (ar) maitinimo įstaigų nelaikytinos pagrįstomis. Teigė, jog gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas, kuriuo yra formuojamas žemės sklypas prie pastato, (duomenys neskelbtini), nėra susijęs ir neturi įtakos pastato (duomenys neskelbtini), paskirties keitimui, kadangi naujai formuojamų gretimų sklypų koordinatės turės sutapti su registruotų sklypų koordinatėmis ir žemės sklype esančio pastato paskirtis tam neturi jokios įtakos. Mano, kad nepagrįsti suinteresuotų asmenų motyvai dėl transporto srauto padidėjimo į daugiabučių gyvenamųjų namų kiemus, kadangi visos pastatui aptarnauti reikalingos parkavimo vietos yra numatytos pareiškėjo nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribose. Nelaikė pagrįstu pagrindu nepritarti projektiniams pasiūlymams suinteresuotų asmenų pretenzijos dėl naudojimosi bendro naudojimo taku, kadangi suinteresuotų asmenų minimas takas yra valstybinėje žemėje ir, netgi aptvėrus žemės sklypą (duomenys neskelbtini), praėjimas pėsčiųjų takais nebus apribotas. Dar daugiau, suinteresuotas asmuo, pateikęs pranešimą, nėra pasirašęs, t. y. pretenzija anoniminė, dėl ko, pareiškėjo ir jo atstovės vertinimu, tokia pretenzija vertintina itin kritiškai. Mano, jog nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo nepritarti projektiniams pasiūlymams, todėl ginčijamo sprendimo motyvai yra nepagrįsti ir Sprendimas naikintinas. Prašė skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą nurodė bei atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad teisės normomis, reglamentuojančiomis visuomenės informavimo apie numatomą statinio projektavimą ir visuomenės dalyvavimo svarstant statinio projektinius pasiūlymus tvarką, siekiama užtikrinti viešojo intereso apsaugą statybų procese bei sudaryti sąlygas tam, kad būtų paisoma asmenų, kurių teises ir teisėtus interesus gali paliesti vykdomos statybos, teisių ir interesų. Teigė, jog nagrinėjamo ginčo atveju Kauno miesto savivaldybės administracija skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo prašymą pritarti projektiniams pasiūlymams, motyvuodama Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo 11 straipsnio nuostatomis. Mano, jog aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su atsakovės priimto Sprendimo motyvais, neleidžia daryti išvados, kad Sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis bei pažeidžia Reglamento 67 punktą. Paaiškino, kad projektuojamo pastato paskirtis – paslaugų (laidojimo namai) – netenkina darnaus vystymosi principų, vertinant Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane šiai teritorijai nustatytos funkcinės zonos – intensyvaus užstatymo gyvenamoji zona, kurioje vyrauja daugiabučiai gyvenamieji pastatai su gyvenamosios aplinkos aptarnavimui reikalinga socialine, paslaugų, inžinerine, susisiekimo ir kt. infrastruktūra. Sprendimas atmesti prašymą pritarti projektiniams pasiūlymams buvo priimtas ne savaime dėl suinteresuotos visuomenės nepasitenkinimo planuojama veikla, kaip teigia pareiškėjas, nors suinteresuotos visuomenės vaidmuo siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą statybų procese yra reikšmingas. Suinteresuotos visuomenės, kurią pirmiausiai tiesiogiai paveiks Sprendimas, pastabos buvo įvertintos su esamu urbanistiniu kontekstu, siekiant įgyvendinti darnaus vystymosi principus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo 11 straipsnyje. Akcentavo, jog ginčo teritorija patenka į Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. T-209 „Dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“, pakoreguotame Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. T-196 „Dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano korektūros patvirtinimo“, pažymėtą teritoriją, kuriai nustatyta funkcinė zona – intensyvaus užstatymo gyvenamoji zona. Teritorijos naudojimo tipų turinys (pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, galimi žemės naudojimo būdai ir galimos vyraujančios statinių ar jų grupių paskirtys) apibrėžtas Teritorijų planavimo normose, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-7 ,,Dėl Teritorijų planavimo normų patvirtinimo“, pagal kurių 26 punktą gyvenamoji teritorija – tai zona, kurioje dominuoja visų tipų gyvenamosios paskirties pastatai, gyventojų kasdieninių poreikių aptarnavimui skirti prekybos, paslaugų (išskyrus autoservisus, plovyklas, laidojimo namus, krematoriumus), maitinimo, kultūros, mokslo, gydymo, sporto paskirties pastatai, kuriuose vykdoma veikla nesukelia neigiamo poveikio gyvenamajai aplinkai, gali būti negyvenamieji administracinės, viešbučių, poilsio paskirties pastatai. Mano, kad iš nurodytos nuostatos pareiškėjo teiginiai, kad pastato buvimui intensyvaus užstatymo gyvenamojoje zonoje nėra taikoma jokių apribojimų paslaugų (laidojimo namų) paskirties pastatams, prieštarauja teritorijos naudojimo tipo turiniui. Atsakovės atstovės vertinimu, ginčijamas sprendimas yra išsamus ir motyvuotas, pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis, Sprendime yra nurodytos ginčo konkrečios faktinės aplinkybės, pateiktas teisinis nustatytų faktų vertinimas ir iš Sprendimo turinio yra aišku, kodėl nepatenkintas pareiškėjo prašymas pritarti projektiniams pasiūlymams administracinio pastato (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto ir paskirties keitimo į paslaugų (laidojimo namus) projektiniams pasiūlymams. Mano, kad priimant skundžiamą sprendimą buvo nustatytos visos reikšmingos aplinkybės, sudarančios Sprendimo faktinį ir teisinį pagrindą, todėl skundžiamo sprendimo nėra pagrindo panaikinti dėl motyvų nepagrįstumo ar kaip savo turiniu prieštaraujantį aukštesnės galios teisės aktui. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2023 m. kovo 21 d. sprendimo atmesti prašymą pritarti projektiniams pasiūlymams, kuriuo atmestas 2023 m. kovo 21 d. prašymas (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) pritarti administracinio pastato (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto ir paskirties keitimo į paslaugų (laidojimo namus) projektiniams pasiūlymams, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl 2023 m. vasario 21 d. prašymo (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) priimti naują sprendimą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas M. G. yra žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos; toliau – ir žemės sklypas) bei jame esančio administracinės paskirties pastato – įstaigos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitų inžinerinių statinių (kiemo statiniai) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), savininkas. Pareiškėjas nuosavybės teise priklausančiame pastate ketina vykdyti laidojimo paslaugų veiklą, todėl būtina pakeisti pastato paskirtį iš administracinės paskirties į paslaugų (laidojimų namų) paskirtį.

Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 13 d. Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą dėl projektinių pasiūlymo rengimo užduoties suderinimo. Projekto pavadinimas – Administracinio pastato (duomenys neskelbtini), paskirties keitimo į paslaugų (laidojimo namus) paskirtį projektas.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2022 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. 70-27-516 ,,Dėl administracinės paskirties pastato (duomenys neskelbtini) paskirties keitimo į paslaugų paskirties pastatą (ritualinių paslaugų), (duomenys neskelbtini) projekto projektinių pasiūlymų rengimo užduoties derinimo“ nurodė pareiškėjui pateikti papildomą informaciją ir dokumentus: nurodyti statinio statybos rūšį, automobilių parkavimo skaičių, automobilių judėjimo schemą, hipotekos davėjo rašytinį sutikimą projektuojamiems darbams, statinio išdėstymo sklype su gretima urbanistine aplinka vizualizaciją.

Pareiškėjas 2023 m. sausio 6 d. Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą dėl projektinių pasiūlymo rengimo užduoties suderinimo.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2023 m. sausio 10 d. raštu Nr. 70-2-79 ,,Dėl prašymo pritarti administracinės paskirties pastato (duomenys neskelbtini), paskirties keitimo į paslaugų, projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai“ buvo nepritarta pateiktam prašymui ir nurodyta patikslinti projekto pavadinimą, papildyti projektinių pasiūlymų grafinę dalį.

Pareiškėjas 2023 m. sausio 25 d. Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikė derinti papildytą projektinių pasiūlymų rengimo užduotį.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2023 m. vasario 1 d. projektinių pasiūlymų užduotį suderino.

Kauno miesto savivaldybės administracija 2023 m. vasario 27 d. gavo gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), gyventojų nepritarimą rengiamiems administracinės paskirties pastato (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto ir paskirties keitimo į paslaugų (laidojimo namus) projekto projektiniams pasiūlymams.

Gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), gyventojų 2023 m. vasario 27 d. pranešimas el. paštu buvo persiųstas projekto autorei (architektei) V. Z. su prašymu išnagrinėti pateiktą nepritarimą ir išsamiai bei motyvuotai atsakyti.

Pareiškėjas 2023 m. kovo 21 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl pritarimo parengtiems projektiniams pasiūlymams.

Kauno miesto savivaldybės administracija 2023 m. kovo 21 d. sprendimu atmetė pareiškėjo prašymą pritarti projektiniams pasiūlymams.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas bei neatitinkantis individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatų, priimtas nesilaikant Reglamento 67 punkto nuostatų, dėl to yra neteisėtas ir naikintinas. Atsakovės sprendimas atmesti prašymą pritarti projektiniams pasiūlymams buvo priimtas dėl suinteresuotu asmenų nepasitenkinimo bei neatitikties darnaus vystymo principui, kadangi pastatas yra intensyvaus užstatymo gyvenamojoje zonoje, kurioje vyrauja daugiabučiai gyvenamieji namai. Tačiau tokie Sprendimo motyvai yra nepagristi ir neatitinka faktinės situacijos, dėl to Sprendimas yra neteisėtas taip pat šiuo pagrindu.

Atsakovė gi teigia priešingai, jog, vertinant šioje byloje skundžiamo sprendimo atitiktį VAĮ 10 straipsnio reikalavimams, Sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus ir gero administravimo principus. Sprendime yra nurodytos ginčo konkrečios faktinės aplinkybės, pateiktas teisinis nustatytų faktų vertinimas ir iš Sprendimo turinio yra aišku, kodėl nepatenkintas pareiškėjo prašymas pritarti projektiniams pasiūlymams administracinio pastato (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto ir paskirties keitimo į paslaugų (laidojimo namus) projektiniams pasiūlymams. Gyvenamosios teritorijos naudojimo turinys (Teritorijų planavimo normų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-7 ,,Dėl Teritorijų planavimo normų patvirtinimo“, 26 punktas) patvirtina skundžiamame sprendime nurodytą argumentą, kad projektuojamo pastato paskirtis – paslaugų (laidojimo namai) – netenkina darnaus vystymosi principų vertinant Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. T-209 „Dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“, pakoreguotame Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. T-196 „Dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano korektūros patvirtinimo“, pažymėtą teritoriją, kurioje yra ginčo pastatas ir kuriai nustatyta intensyvaus užstatymo gyvenamoji zona.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 45 dalyje nustatyta, kad projektiniai pasiūlymai – pasiūlymai, kurių tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kurie pateikiami kaip statinio projektuotojo parinkimo konkurso medžiaga ir (ar) informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą bei gali būti naudojami rengiant specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2022 m. gegužės 2 d. iki 2023 m. balandžio 29 d.).

Reglamente numatyta, kad jis privalomas visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams ar naudotojams, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus statybos srityje nustato Statybos įstatymas (1 punktas). Reglamente įtvirtinta, kad projektas rengiamas vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje išvardytais privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais (tarp jų projektiniais pasiūlymais (kai jie parengti), suderintais su Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktuose nurodytais asmenimis). Projektiniai pasiūlymai rengiami išreikšti numatomo projektuoti visuomenei svarbaus statinio ar statinio dalies, Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nurodytais atvejais numatomo projektuoti statinio ar statinio dalies architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją (7.2 papunktis).

Vadovaujantis Reglamento 7.2 papunkčiu, 60, 66–67 punktais, projektiniai pasiūlymai laikomi statinio projekto rengimo dokumentais. Tai yra statinio ar statinio dalies architektūros ir kitų pagrindinių sprendimų idėja. Statytojas (statytojo raštu įgaliotas asmuo) savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) teikia prašymą (su Reglamente numatytomis išimtimis) informuoti visuomenę apie parengtus statinių projektinius pasiūlymus, kai numato rengti statinio projektą. Atlikus projektinių pasiūlymų viešinimo ir visuomenės informavimo procedūras, projektuotojas prašymą pritarti projektiniams pasiūlymams, kompiuterinę laikmeną su patikslintų (jei tikslinti) projektinių pasiūlymų ataskaitos su priedais, Reglamente nurodytais dokumentų įrašais (kai jie gauti), teikia tiesiogiai savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui, atliekančiam savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, arba prašymą su reikiamais dokumentais teikia per IS „Infostatyba“. Jei prašymas pateiktas per IS „Infostatyba“, savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, atliekantis savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, per 5 darbo dienas po 66 punkte nurodyto prašymo ir kitų dokumentų gavimo dienos: įvertinęs, kaip atsižvelgta į gautus pasiūlymus ir motyvus, dėl kurių į pasiūlymus neatsižvelgta arba atsižvelgta iš dalies, pritaria arba motyvuotai nepritaria projektiniams pasiūlymams, apie tai paskelbia IS „Infostatyba“, paskelbia (pateikia nuorodą) savivaldybės interneto svetainės pirmajame puslapyje ir informuoja statytoją. Reglamento 68 punktas numato, kad vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 36 straipsniu, savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, atliekančio savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, priimtas sprendimas [pritarti arba motyvuotai nepritarti projektiniams pasiūlymams] gali būti skundžiamas administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka.

VAĮ 2 straipsnio 5 dalis (akto redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d.) nustato, kad administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei. Šio įstatymo 10 straipsnis reglamentuoja administracinių sprendimų priėmimo tvarką, sprendimams keliamus turinio ir formos reikalavimus, o 14 straipsnyje nustatyta, kad asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus šio įstatymo nustatyta tvarka tam pačiam viešojo administravimo subjektui arba aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, arba administraciniam teismui.

Sprendžiant šalių argumentų pagrįstumo klausimą, pirmiausia pažymėtina, kad atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog atsakovė privalo laikytis ir VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, inter alia (be kita ko) įstatymo viršenybės bei objektyvumo principų. VAĮ 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, o administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. VAĮ 3 straipsnio 9 punkte įtvirtintas objektyvumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Be to, šios institucijos yra saistomos gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-708/2013, išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-143-816/2014, išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015, 2017 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2185-146/2016, 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5129-415/2018).

VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. Paminėtos VAĮ nuostatos nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

LVAT ne kartą yra konstatavęs, jog individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. LVAT laikosi nuoseklios pozicijos, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d., iš esmės atitinka ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio VAĮ (nuo 2020 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi redakcija) 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų nuostatas) iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011).

Nurodytos nuostatos patvirtina, kad individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (LVAT 2016 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-313-146/2016).

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo projektuotojas, įgyvendinęs Reglamente įtvirtintus veiksmus, 2023 m. kovo 21 d. Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą pritarti projektiniams pasiūlymams dėl administracinės paskirties pastato (duomenys neskelbtini), paskirties keitimo į paslaugų (laidojimo namus) ir paprastojo remonto (Reglamento 66 punktas).

Gavusi tokį prašymą, atsakovė, vadovaudamasi Reglamento 67 punktu, privalėjo pritarti arba motyvuotai nepritarti projektiniams pasiūlymams. Atsakovė skundžiamame sprendime konstatavo, kad „vadovaujantis Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo 11 straipsnio „Architektūros kokybės kriterijai“ projektuojamo pastato paskirtis – paslaugų (laidojimo namai) netenkina darnaus vystymosi principų, vertinant Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane šiai teritorijai nustatytos funkcinės zonos – intensyvaus užstatymo gyvenamoji zona. Šioje teritorijoje vyrauja daugiabučiai gyvenamieji pastatai su gyvenamosios aplinkos aptarnavimui reikalinga socialine, paslaugų, inžinerine, susisiekimo ir kt. infrastruktūra. Vertinamas suinteresuotos visuomenės nepasitenkinimas planuojama veikla ir esamas urbanistinis kontekstas įgyvendinant darnaus vystymo principus, taip užtikrinant gyventojų saugią ir darnią vizualinę aplinką, gyvenimo sąlygas. Siūloma palikti esamą pastato paskirtį arba keisti į paslaugų paskirtį, numatant funkciją, darniai integruotą į gyvenamąją aplinką“.

Teismas konstatuoja, kad toks Sprendimas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamo motyvuotumo reikalavimo, taip pat šiame sprendime nėra išdėstytos faktinės aplinkybės, kuriomis remiantis buvo atsisakyta pritarti projektiniams pasiūlymams.

Sprendime atsakovė nurodė, kad vertinamas suinteresuotos visuomenės nepasitenkinimas planuojama veikla ir esamas urbanistinis kontekstas įgyvendinant darnaus vystymo principus, tačiau visiškai nepateikė viešinimo ir visuomenės informavimo procedūroje gautų pastabų, pasiūlymų vertinimo, nekonkretizavo pastabų (nepasitenkinimo), kurias įvertino kaip pagrįstas ir lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą. Taip pat nenurodė, kodėl projektuojamo pastato paskirtis – paslaugų (laidojimo namai) – neatitinka darnaus vystymosi principų (šio principo sampratos atstovė nepateikė), todėl vertintina, kad tokio Sprendimo motyvai bei aplinkybės, kuriais remiantis jis priimtas, pareiškėjui yra nežinomos. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad projekto viešo derinimo metu buvo gautos pastabos (dėl šiuo metu vykdomų statybos / remonto darbų teisėtumo; dėl laidojimo namų veiklos nesuderinamumo su gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimu ir aplinkinių namų interesais; gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) gyventojai šalia sklypo (duomenys neskelbtini) planavo įrengti vaikų žaidimų aikštelę; netoliese yra vaikų traukos objektai ir ugdymo įstaigos; dėl atstumų iki gretimų daugiabučių gyvenamųjų namų; dėl naudojimosi bendro naudojimo pėsčiųjų taku; dėl laidojimo namų veiklos nesuderinamumo su eismu į daugiabučių kiemus ir transporto priemonių parkavimu; dėl laidojimo namų veiklos nesuderinamumo su šalia esama maitinimo įstaiga), tačiau šie duomenys Sprendime nebuvo išanalizuoti, nepateiktas jų vertinimas, formaliai nurodant, kad projektuojamo pastato paskirtis – paslaugų (laidojimo namai) – netenkina darnaus vystymosi principų užtikrinant gyventojų saugią ir darnią vizualinę aplinką, gyvenimo sąlygas. Tokie Sprendimo motyvai nelaikytini pakankamais. Atsakovė taip pat nurodo, kad projektiniai pasiūlymai neatitinka Architektūros įstatymo 11 straipsnyje nurodyto darnaus vystymosi principo, tačiau, teismo vertinimu, Sprendime tik abstrakčiai nurodytas teisinis reglamentavimas, bet jis nesiejamas su konkrečia faktine situacija, nurodyta bendrajame plane. Iš šio sprendimo nėra aišku, ar pareiškėjo pateikti projektiniai pasiūlymai neatitinka formaliųjų reikalavimų, keliamų tokiems dokumentams, ar teisės aktų nuostatoms prieštarauja projektiniuose pasiūlymuose numatyti siūlomi konkretūs pastato projektiniai sprendiniai. Formalus nurodymas, kad projektiniai pasiūlymai neatitinka teisės aktų reikalavimų (šiuo atveju Architektūros įstatymo 11 straipsnio 2 punkto) nelaikytinas išsamiu ir suprantamu pareiškėjui.

Reglamento 13 priedas nustato projektinių pasiūlymų paskirtį, sudėtį, projektinių pasiūlymų rengimo užduoties reikalavimus bendruoju atveju. Projektinių pasiūlymų paskirtis:

1. išreikšti statytojo sumanyto projektuoti statinio ar statinio dalies architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją;

2. informuoti visuomenę apie: visuomenei svarbaus statinio ar statinio dalies, Teritorijų planavimo įstatymo [5.12] 20 straipsnyje nustatytais atvejais (išskyrus reglamento 7.2 papunktyje nurodytus atvejus) statinio ar statinio dalies numatomą projektavimą, statinio ar statinio dalies paskirties keitimą, visuomenei svarbaus statinio ar jo dalies numatomą projektavimą;

3. specialiesiems reikalavimams (specialiesiems architektūros, saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos ir paveldosaugos) nustatyti;

4. naudoti kaip medžiagą projektuotojo parinkimo konkursui;

5. pasiūlyti statybai numatyto žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus, Teritorijų planavimo įstatymo [5.12] 20 straipsnio nustatytais atvejais, kai statyba konkrečiame žemės sklype galima (išskyrus Reglamento 7.2 papunktyje nurodytus atvejus).

Reglamento 13 priedo „Projektiniai pasiūlymai“ 12 punkte nustatyta, kad Savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs projektinių pasiūlymų rengimo užduoties projektą, įvertina jo atitiktį šio priedo 10 ir 11 punkto reikalavimams. Pagal Reglamento 13 priedo 13 punktą, Savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), atsižvelgdamas į konkretų atvejį (situaciją), numatomą statybos vietą, gretimybes, trečiųjų asmenų teisių apsaugą, projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje gali nurodyti numatomų statinių aukštį, žemės sklypo užstatymo tankį, galimą užstatymo tipą ir kitus parametrus. Pagal Reglamento 13 priedo 14 punktą, Savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), vadovaudamasis Statybos įstatymo [5.1] ir kitų statybą reglamentuojančių teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentų nustatytais reikalavimais, įvertina projektinių pasiūlymų rengimo užduoties projektą, jei reikia, nurodo pastatų ir (ar) statinių aukštį, žemės sklypo užstatymo tankį, galimą užstatymo tipą, kitus parametrus ir per 5 darbo dienas jam pritaria (žyma „pritariu“, parašu ir data ant pirmojo lapo) arba raštu praneša statytojui motyvus, kodėl nepritaria.

Apibendrinant nurodytas nuostatas nagrinėjamos bylos aspektu, darytina išvada, kad savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) turi :

1. įvertinti, ar statinio ar jo dalies statyba (nauja statyba, statinio rekonstravimas ir (ar) naudojimo paskirties keitimas) pagal teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) galiojančius teisės aktus konkrečiu atveju yra galima;

2. atsižvelgęs į konkrečios statybos ypatumus, gali projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje nustatyti statinių ir žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus (pastatų aukštį, žemės sklypo užstatymo tankį, galimą užstatymo tipą;

3. per 5 darbo dienas raštu pranešti statytojui motyvus, kodėl nepritaria projektinių pasiūlymų užduočiai.

Aiškinant pirmiau aptartas Reglamento nuostatas kartu su VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų nuostatomis, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nepritariant projektiniams pasiūlymams nėra nurodyti motyvai, kodėl, Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriui 2023 m. vasario 1 d. pritarus projektinių pasiūlymų užduočiai dėl galimos statybos, projektiniai pasiūlymai (projektuojamo pastato paskirtis – paslaugų (laidojimo namai) netenkina darnaus vystymosi principų vertinant Bendrajame plane pažymėtą teritoriją, kuriai nustatyta intensyvaus užstatymo gyvenamoji zona.

Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje akcentuojama, jog administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-502-940/2013, 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015). Teismas nėra įpareigotas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindimo pagrindai. Priešingu atveju teisminės gynybos besikreipusiam asmeniui taptų sunku apsiginti, o teismui – apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas ir priimti sprendimą, todėl, kai skundžiamas teisės aktas, yra vertinama, kokiais faktiniais pagrindais jis priimtas ir kokia teisinė kvalifikacija pritaikyta. Tai ir yra bylos nagrinėjimo ribos. Tik esant konkretiems teisės aktų priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam įvertinimui įmanoma pasisakyti dėl tokių skundžiamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo (žr., pvz., LVAT 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-1068/2014).

Sprendimo turinį įvertinus VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtinto teisinio reguliavimo ir gero administravimo principo imperatyvų kontekste, vadovaujantis protingumo principu, konstatuotina, kad teisiniai ir faktiniai Sprendimo pagrindai neatitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimų. Teismo nuomone, nustatyti individualaus administracinio akto – Sprendimo – trūkumai, t. y. absoliutus faktų ir individualių motyvų nebuvimas, yra esminiai, todėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2023 m. kovo 21 d. sprendimas atmesti prašymą pritarti projektiniams pasiūlymams, kuriuo atmestas 2023 m. kovo 21 d. prašymas (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) pritarti administracinio pastato (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto ir paskirties keitimo į paslaugų (laidojimo namus) projektiniams pasiūlymams, naikintinas.

Panaikinus Sprendimą, tenkintinas pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl 2023 m. vasario 21 d. prašymo (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) priimti naują sprendimą. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija įpareigotina pareiškėjo M. G. 2023 m. kovo 21 d. prašymą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) pritarti administracinio pastato (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto ir paskirties keitimo į paslaugų (laidojimo namus) projektiniams pasiūlymams išnagrinėti iš naujo ir priimti motyvuotą bei faktais pagrįstą sprendimą, atitinkantį VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimus.

Dėl kitų procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti šalių procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

Pareiškėjas M. G. prašo priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 1 473,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti ir gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 4 dalį, teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šio straipsnio 5 dalis suteikia teisę proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas ir nustato, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Toks dydis patvirtintas teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamoje byloje, turi kompleksiškai įvertinti, ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, realios, priteisdamas atstovavimo išlaidas turi atsižvelgti į Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti šalių patirtas išlaidas ir nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (ABTĮ 52 straipsnio 3 dalis).

ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui turi pateikti prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, o tai reiškia, kad suinteresuotai šaliai gali būti priteistos tik pagrįstos išlaidos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atstovė (advokato padėjėja) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais pateikė teismui prašymą priteisti pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidas.

Turėtos išlaidos už advokato padėjėjos suteiktas teisines paslaugas grindžiamos 2023 m. balandžio 6 d. atstovavimo sutartimi, 2023 m. balandžio 18 d. teisinių paslaugų sutartimi Nr. 20/2023, 2023 m. balandžio 18 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 20/2023 bei tos pačios dienos mokėjimo nurodymu, 2023 m. rugsėjo 12 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 20/2023 (2) bei tos pačios dienos mokėjimo nurodymu.

Pareiškėjo į bylą pateiktas 2023 m. balandžio 18 d. mokėjimo nurodymas Nr. 132 patvirtina, kad pareiškėjas už skundo padavimą sumokėjo 23,00 Eur žyminį mokestį, todėl akivaizdu, kad jis patyrė 23,00 Eur išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos.

Iš pateikto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir priedų matyti, jog siekiama, kad pareiškėjui būtų atlygintos išlaidos, kurias sudaro susipažinimas su dokumentais, jų analizė, skundo parengimas bei pateikimas teismui – 1 000,00 Eur.

Bylos duomenimis nustatyta, kad skundas teismui buvo pateiktas 2023 m. balandžio 18 d. Už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį Rekomendacijų 8.2 papunktyje numatytas koeficientas – 2,5, kuris taikytinas skaičiuojant pareiškėjo atstovo darbo užmokestį. Pareiškėjo atstovei rengiant skundą, Lietuvos statistikos departamentas buvo paskelbęs 1 900,30 Eur vidutinį darbo užmokestį, todėl už skundo byloje surašymą maksimalus galimas priteisti dydis skaičiuotinas taikant Rekomendacijose nustatytą koeficientą, kurio pagrindu imamas teisinių paslaugų teikimo metu galiojęs 1 900,30 Eur vidutinis darbo užmokestis (Rekomendacijų 7 punktas). Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, už skundo teismui surašymą gali būti priteistina maksimali 4 750,75 Eur suma (1 900,30 Eur x 2,5 = 4 750,75 Eur). Kadangi Rekomendacijų 5 punkte numatyta, jog už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojamas 80 procentų Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio, už prašymo teismui parengimą pareiškėjui priteistina 800,00 Eur (80 proc.) suma.

Taip pat prašoma atlyginti patirtas 450,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į skundą bei jo priedų analizę, pasirengimą 2023 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdžiui, teisinių konsultacijų teikimą, kliento atstovavimą teismo posėdyje ( iš viso 5 val.).

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo atstovė dalyvavo 2023 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdyje, kuris truko 1 val. 23 min. Rekomendacijų 9 punkte nurodoma, kad minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma valanda, todėl nagrinėjamu atveju laikytina, jog atstovavimas teisme truko 1 val. Taip pat matyti, kad konsultacija ir pasirengimas teismo posėdžiui užtruko 4 val. Kaip minėta, teismo posėdis vyko 2023 m. rugsėjo 14 d. (2023 m. trečias ketvirtis), todėl, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų, Rekomendacijose numatyto koeficiento pagrindu imamas 2023 metų pirmo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (1 959,90 Eur). Pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą teisme rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydžio koeficientas yra 0,1. Atsižvelgiant į tai, kad užpraėjusio ketvirčio vidutinis darbo užmokestis buvo 1 959,90 Eur, maksimalus galimas priteisti dydis būtų 979,95 Eur (0,1 x 1 959,90 Eur x 5 val. = 979,95 Eur), todėl pareiškėjui priteistina 360,00 Eur (80 proc.) suma.

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, atsižvelgiant į prašomos priteisti bei maksimalų galimai priteistinos sumos dydį (1 473,00 Eur), į tai, kad išlaidos priteistinos byloje, kurioje dalyvavo vienas atsakovas, bei į tai, kad pareiškėjo reikalavimas buvo patenkintas visiškai, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, pareiškėjui M. G. iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos priteistina 1 183,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinę bylą Nr. eI3-5999-505/2023 Regionų apygardos administraciniame teisme, kita prašymo dalis netenkintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132–133 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo M. G. skundą patenkinti.

Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2023 m. kovo 21 d. sprendimą atmesti prašymą pritarti projektiniams pasiūlymams, kuriuo atmestas 2023 m. kovo 21 d. prašymas (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) pritarti administracinio pastato (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto ir paskirties keitimo į paslaugų (laidojimo namus) projektiniams pasiūlymams.

Įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybės administraciją pareiškėjo M. G. 2023 m. kovo 21 d. prašymą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) pritarti administracinio pastato (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto ir paskirties keitimo į paslaugų (laidojimo namus) projektiniams pasiūlymams išnagrinėti iš naujo ir priimti motyvuotą bei faktais pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimus.

Pareiškėjo prašymą dėl išlaidų atlyginimo patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui M. G. iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 1 183,00 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Audrius GrauželisDaina KukalienėAsta Vailionė