Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. B. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1362-856/2015 pagal pareiškėjo (išieškotojo) Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK pareiškimą suinteresuotiems asmenims skolininkui H. B., jo sutuoktinei R. B. ir antstolei D. P. dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas (išieškotojas) Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą, prašydamas nustatyti, kad skolininkui H. B. priklauso ½ jo sutuoktinės R. B. gaunamų pajamų.

Nurodė, kad antstolė D. P. vykdo vykdomąją bylą dėl 14 Eur baudos išieškojimo iš skolininko H. B.. Atliekant priverstinius vykdymo veiksmus, antstolė nustatė, jog H. B. neturi jokio turto ar pajamų, į kuriuos būtų galima nukreipti išieškojimą, tačiau nustatyta, jog skolininko sutuoktinė R. B. gauna pajamas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

1. Nurodo, kad apeliantė R. B. ir skolininkas H. B. jau 13 metų negyvena kartu ir neveda bendro ūkio. Apeliantė gyvena (duomenys neskelbtini), o H. B. A.. Iš skolininko H. B. yra priteistas išlaikymas jo vaikams, tačiau išlaikymo jis niekada neteikė.

2. Jurbarko rajono apylinkės teisme yra paduotas prašymas dėl santuokos nutraukimo, yra šalinami paduoto pareiškimo trūkumai.

Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). CPK 667 str. 1 d. nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė D. P. vykdo vykdomąją bylą dėl 14 Eur baudos išieškojimo iš skolininko H. B. išieškotojo Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK naudai. Antstolė nustačiusi, kad turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą skolininkas neturi, areštavo skolininko sutuoktinės R. B. gaunamas pajamas ir pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (b. l. 5). Pirmosios instancijos teismas, patenkindamas prašymą, nurodė, jog nėra pateikta įrodymų, kad R. B. ir skolininko H. B. santuoka nutraukta, jų turtas būtų padalintas, nenustatyti ir kiti CK 3.100 str. išvardinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 str.), įskaitant ir pajamas, gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos.

Apeliacinės instancijos teismas šias pirmosios instancijos teismo išvadas pripažįsta nepagrįstomis ir sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog šiuo atveju pareiškėjo (išieškotojo) Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK prašymo tenkinti nebuvo teisinio pagrindo.

Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 21 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-891-714/2015, R. B. ir H. B. santuoka nutraukta, įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Atkreiptinas dėmesius, kad R. B. ir H. B. pareiškimas dėl santuokos nutraukimo Jurbarko rajono apylinkės teisme buvo gautas 2015 m. birželio 15 d., t. y. iki Radviliškio rajono apylinkės teismui 2015 m. birželio 19 d. priimant skundžiamą nutartį, todėl nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, jog nebuvo įrodymų apie galimą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindą (CK 3.100 str. 4 p.). Tai, kad skolininkas su suinteresuotu asmeniu jau seniai neveda bendro ūkio, patvirtina ir apeliantės pateikti rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad dar 2000-12-14 Jurbarko rajono apylinkės teismo nutarimu iš skolininko H. B. buvo priteistas išlaikymas jo nepilnamečiams vaikams (b. l. 20-21), kurio jis neteikė, o vaikams nuo 2008 metų buvo mokamos išmokos iš Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 22, 23, 24).

CK 3.86 str. numatyta, kad šeimos turto teisinis režimas pasibaigia nutraukus santuoką. Kadangi Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 21 d. sprendimu R. B. ir H. B. santuoka nutraukta, darytina išvada, kad po santuokos nutraukimo neliko turto, kuris būtų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Dėl išdėstyto, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjo Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK pareiškimas dėl skolininko turto dalies nustatymo netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK pareiškimo dėl skolininko turto dalies nustatymo netenkinti.