- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-28
- Bylos Nr.
- e2YT-35584-600/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30022-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Kasimovienė
- Pareiškėjas
- I. J.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei „Turto bankas“, A. J.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo I. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei „Turto bankas“ ir A. J. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo sutuoktinės S. J. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti. Nurodo, kad pareiškėjos sutuoktinė S. J. mirė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu pareiškėjas su sutuoktine įgijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinės mirties pareiškėjas į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėjas pažymi, kad po sutuoktinės mirties atsiradusį palikimą jis priėmė pradėjęs likusį turtą faktiškai valdyti.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ atsiliepime prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos S. J. palikimo perėjimą valstybei.
3. Suinteresuotas asmuo A. J. pateiktame atsiliepime nurodo sutinkąs su pareiškimu.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis nustato, kad siekdamas įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimu laikomas faktinis paveldėto turto valdymas arba kreipimasis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įstatymo yra nustatyta, kad palikimo priėmimas faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, yra įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per įstatyme nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių norą ir sutikimą įgyti visas teises į palikimą. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti. Faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą, patvirtinančiu CK 5.51 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės.
5. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, palikimo priėmimas pradėjus jį faktiškai valdyti nustatomas iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).
6. Iš teismui pateikto (duomenys neskelbtini) medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad S. J., a. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Iš 2021 m. lapkričio 18 d. Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. GR.3A-6469 duomenų matyti, kad S. J. mirė santuokoje su pareiškėju, susilaukusi vieno vaiko – suinteresuoto asmens A. J.. Iš testamentų registro duomenų nustatyta, kad po palikėjos S. J. mirties dėl palikimo priėmimo jos įpėdiniai nesikreipė.
7. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenų matyti, kad pareiškėjo vardu yra registruotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o S. J. vardu yra registruota ½ dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad šis nekilnojamasis turtas įgytas santuokoje, todėl dalis minėto nekilnojamojo turto sudaro S. J. palikimą. Pareiškėjas į bylą pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad komunaliniai mokesčiai ir kiti nekilnojamojo turto išlaikymo mokesčiai už šiame punkte nurodytą butą ir žemės sklypą po S. J. mirties yra mokami. Iš Gyventojų registro duomenų matyti, kad pareiškėjas deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini).
8. Byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas po savo sutuoktinės S. J. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiniu valdymu, pradėjęs turtą faktiškai valdyti, nes jis mokėjo už nekilnojamojo turto priežiūrą, nuolat gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177–197 straipsniai).
9. Nustatytų aplinkybių ir išdėstytų motyvų pagrindu, kitam palikėjos įpėdiniui pagal įstatymą sutinkant su pareiškimu, nesant žinių apie kitus galimus palikėjos S. J. įpėdinius, nėra pagrindo kvestionuoti pareiškime nurodytų aplinkybių tikrumą. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškimas tenkintinas (CPK 178 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177–197, 259, 444–448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. J., a. k. (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės S. J., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.