- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-17
- Bylos Nr.
- e2-3772-727/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Natalija Daškovienė
- Ieškovas
- S. K.
- Atsakovas
- UAB Avera Lt
- Advokatai
- Michail Bron
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui UAB Avera Lt dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išmokų išieškojimo, neturtinės žalos atlyginimo, priimdama sprendimą už akių,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo pripažinti jos atleidimą iš darbo pas atsakovą neteisėtu, priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo, LR DK 140 str. 1 d. numatytą išeitinę išmoką, 2500 Eur neturtinei žalai atlyginti, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pareiškime nurodė, kad nuo 2014-12-29 dirbo pas atsakovą administratore. 2015-09-07 nuvykus į darbą, paaiškėjo, kad darbdavio nebėra. Tą pačią dieną ji kreipėsi į VDI, kuri išnagrinėjusi jos prašymą 2015-10-05 raštu informavo, jog atsakovas nustojo vykdyti veiklą apie tai net neinformavęs darbuotojų. Nepaisant to, atsakovas 2015-10-15 pateikė jai pranešimą pasiaiškinti, dėl kokių priežasčių ji neatvyko į darbą nuo 2015-10-01, nurodė atvykti į darbą, priešingu atveju bus atleista pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p.. Ieškovė 2015-10-19 pateikė atsakovui paaiškinimą, kuriame nurodė aplinkybes dėl sužinojimo apie įmonės veiklos sustabdymą ir rėmėsi minėtame VDI rašte pateikta informacija, kuriai gi savo paaiškinimus teikė ir pats atsakovas. 2015-10-21 atsakovas pateikė jai analogišką pirminiam paklausimą dėl pasiaiškinimo pateikimo, ieškovė atsakė 2015-10-27, o vėliau gavo atsakovo 2015-10-29 priimtą įsakymą dėl jos atleidimo iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p.. Ieškovė pakartotinai kreipėsi į VDI, kuri atsakymu konstatavo atsakovo veiksmų neteisėtumą. Ieškovė teigia nesutinkanti su atleidimo pagrindu, nes nebuvo jokių sąlygų ir pagrindų drausminei nuobaudai taikyti. Dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo ji patyrė neturtinę žalą, kurią prašo atlyginti, teigia, jog atsakovas elgėsi nepagarbiai, žinodamas apie sustabdytą įmonės veiklą, nesudarydamas sąlygų dirbti ir teikdamas reikalavimus pasiaiškinti, kodėl neatvykstama į dabą, paprasčiausiai tyčiojosi iš jos (el.b.l. 1-7).
Atsakovui procesiniai dokumentai ir teismo šaukimai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 123 str. 2 d. nustatyta tvarka, t.y. juridinio asmens vadovui A. A., 2016-01-11 (el.b.l. 36-38, c.b.l. 4). Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko (į 2016-01-04 – taip pat), to priežasčių nenurodė, prašymų nagrinėti bylą atsakovui nedalyvaujant ar kitų iš jo negauta. Ieškovė pareiškė prašymą esant tokioms aplinkybėms priimti sprendimą už akių, todėl byloje atsiranda CPK 142 str. 4 d., 285 str. numatyti sprendimo priėmimo už akių pagrindai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.). Šiuo atveju vertinami tik vienos ginčo šalies – ieškovo – pateikti įrodymai, nes atsakovas nei nuomonės dėl ieškinio, nei prašytų duomenų teismui nepateikė. Toks atsakovo procesinis pasyvumas ir elgesys leidžia teismui manyti, jog ieškinį atsakovas pripažįsta.
Dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, išmokų priteisimo.
Šios civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2014-12-29 įsidarbino pas atsakovą administratore ir dirbo pas atsakovą iki 2015-10-29. Nuo 2015-09-09 ieškovė dirbo ir tebedirba iki šiol UAB ,,Girteka Logistics“ (el.b.l. 47-52). 2015-09-07 ieškovė kreipėsi į VDI su prašymu įvertinti galimus darbdavio pažeidimus, o būtent tai, kad jis galimai nevykdo veiklos, nesuteikia darbo vietos (e.b.l. 9-10). VDI, išnagrinėjusi jos prašymą 2015-10-05 raštu informavo, jog atsakovas nustojo vykdyti veiklą apie tai net neinformavęs darbuotojų. Šis atsakymas, nesant kitų galimų rašytinių įrodymų bei neturint atsakovo išreikštos pozicijos, vertintinas kaip pakankamu įrodymu ieškovės nurodomoms aplinkybėms dėl atsakovo veiksmų pagrįsti (CPK 178 str.). Jame užfiksuota, kad 2015-09-11 nuvykus į UAB Avera Lt restorano Užupio g. 10 Vilniuje, kur yra ieškovės darbo vieta, durys rastos uždarytos, bendrovė veiklos nevykdo, jos direktorius A. A., 2015-10-05 atvykęs į VDI, paaiškino, kad darbo santykiai su įmonės darbuotojais, tame tarpe ir su ieškove, yra nutraukti, patvirtino, kad įmonė veiklos nevykdo, restorano nuomos sutartis nutraukta, restoranas uždarytas, įmonės darbuotojams paskelbta prastova. Nepaisant šių bendrovės vadovo VDI inspektoriams teiktų paaiškinimų, jis ieškovei 2015-10-15 pateikė pranešimą pasiaiškinti, dėl kokių priežasčių ji neatvyko į darbą nuo 2015-10-01, nurodė atvykti į darbą, priešingu atveju bus atleista pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. (el.b.l. 15). Ieškovė 2015-10-19 pateikė atsakovui paaiškinimą (e.b.l. 25), kuriame nurodė aplinkybes dėl sužinojimo apie įmonės veiklos sustabdymą ir rėmėsi minėtame VDI rašte pateikta informacija, kuriai gi, minėta, savo paaiškinimus teikė ir pats atsakovas. 2015-10-21 atsakovas pateikė ieškovei analogišką pirminiam paklausimą dėl pasiaiškinimo pateikimo (el.b.l. 11), į kurį ieškovė atsakė 2015-10-27 (el.b.l. 17), o vėliau gavo atsakovo 2015-10-29 priimtą įsakymą dėl jos atleidimo iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 p. 9 d. (neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną) (el.b.l. 12, 14). Ieškovė pakartotinai kreipėsi į VDI, kuri atsakymu konstatavo atsakovo veiksmų neteisėtumą (el.b.l. 22-23).
Akivaizdu, kad atsakovas pats sudarė savo darbuotojams, tame tarpe ir ieškovei, prielaidas nebūti darbe, to priežastimi yra paties atsakovo veiklos sustabdymas, restorano uždarymas, patalpų nuomos sutarties nutraukimas. Nėra duomenų, kad ieškovei būtų formuojama prastova ar pravaikšta, kad būtų jau tuo momentu sprendžiamas klausimas dėl darbo sutarties nutraukimo ar kito darbo kitoje vietoje suteikimo. Todėl atsakovo realizuotas darbo sutarties nutraukimo pagrindas negali būti laikomas teisėtu, nes akivaizdu, kad jokio pažeidimo darbuotoja esant virš minėtam nepadarė ir negalėjo padaryti.
Darbo sutartis nutraukta pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., t.y. darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 str. 2d. 9 p.). Darbo drausmės pažeidimas – tai darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Darbdavys drausminę atsakomybę gali taikyti tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sąlygos: konkretaus darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingos pasekmės, priežastinis ryšys tarp to darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir žalingų pasekmių, darbuotojo kaltė. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, drausminės atsakomybės taikymas negalimas (LAT 2004-06-18 Senato Nutarimo Nr. 45 „Dėl darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą pagal DK 136 str. 3 d., 1 ir 2 punktus, taikymo teismų praktikoje).
Darbo sutarties nutraukimo pagrįstumą ir teisėtumą lemia tiek įstatyme nustatyto pagrindo nutraukti darbo santykius buvimas tiek ir tinkamai įvykdyta atleidimo iš darbo procedūra.
Atsakovo 2015-10-29 įsakyme nurodytas ieškovės atleidimo iš darbo pagrindas suteikia darbdaviui teisę atleisti darbuotoją iš darbo be įspėjimo. Tačiau, kaip minėta, toks atleidimas iš darbo yra drausminė nuobauda. DK 240 str. 1 d. nurodyta, kad prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Jei per darbdavio arba administracijos nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo.
Duomenų ir įrodymų apie tai, jog darbdavys būtų raštu nurodęs, kokį darbo drausmės pažeidimą įtariama padariusi ieškovė, reikalavęs ieškovės pasiaiškinti dėl galimo pažeidimo padarymo, byloje nėra. Įrodymų, jog darbuotoja būtų pasirašytinai supažindinta su įsakymu dėl drausminės nuobaudos jai skyrimo - atleidimu iš darbo, taip pat nepateikta.
Pravaikšta yra vienas iš šiurkščių darbo pareigų pažeidimų (DK 235 str. 2 d. 9p.). DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas konstatuotinas tik esant šių sąlygų visetui: a) darbuotojas neatvyksta į darbą per visą darbo dieną (pamainą); b) darbuotojas neatvyksta į darbą be svarbių priežasčių. Pareiga įrodyti šių sąlygų buvimą, esant ginčui teisme, tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą tenka darbuotojui (ieškovui) (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 45 patvirtinta Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Darbo kodekso normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, apibendrinimo apžvalga).
Ieškovė nurodė, kad 2015-09-07 atėjusi į darbą rado restoraną uždarytą. Teismas neturi pagrindo šiais ieškovės teiginiais netikėti. Teismui nepateikti darbdavio surašyti ir pasirašyti aktai, galintys patvirtinti ieškovės neatvykimą į darbą visą darbo dieną ginčo laikotarpiu. Kitų įrodymų dėl galimų ieškovės pravaikštų teismui taip pat nepateikta. Vertinant atsakovo vadovo VDI teiktus paaiškinimus, kurie iš esmės prieštarauja vėlesniems jo veiksmams, vertintini kritiškai. Yra pakankamai tvirta prielaida manyti, kad nurodytą atleidimo pagrindą atsakovas realizavo mėgindamas išvengti galimų išmokų darbuotojui mokėjimo.
Teismas, įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, konstatuoja, jog ieškovės atleidimas iš darbo DK 136 str. 3d. 2p. pagrindu neatitiko Darbo kodekse tokiam atleidimui iš darbo keliamų reikalavimų, todėl pripažintinas neteisėtu.
Pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, turi būti panaikintinas individualių normų teisės aktas, priimtas dėl tokio atleidimo iš darbo, todėl pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, naikintinas ir 2015-10-29 įsakymas dėl atleidimo iš darbo Nr. 15/1029 (CPK 417 str.).
Pripažinus ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, atsiranda DK 300 str. 4 d. numatytos teisinės pasekmės, taikant darbuotojo naudai šiame straipsnyje numatytus kompensavimo mechanizmus.
Ieškovė neprašė grąžinti į darbą. Teismas taip pat mano, jog grąžinti darbuotoją į darbą netikslinga, nes jai bus sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, taip pat nėra pagrindo manyti, kad jos darbo vieta yra išsaugota (restoranas uždarytas, įmonė veiklos nevykdo). Be to, minėta, darbuotoja turi kitą darbą - nuo 2015-09-09 ji dirba UAB ,,Girteka Logistics“ (el.b.l. 47-52).
Pagal DK 300 str. 4 d. nuostatas, jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia darbuotojui šio Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.
Bylos duomenimis, ieškovės darbo užmokestis už 3 mėnesius iki atleidimo iš darbo sudarė 1014,20 Eur (2015 m. liepos mėn.-325 Eur, 2015 m. rugpjūčio mėn. – 346,41 Eur, 2015 m. rugsėjo mėn.- 342,77 Eur), taigi jos vidutinis mėnesio darbo užmokestis iki atleidimo iš darbo buvo 338,10 Eur (neatskaičius mokesčių) (el.b.l. 51).
Iš šalių sudarytos darbo sutarties, VSDFV duomenų matyti, kad ieškovė dirbo pas atsakovą 10 mėnesių, todėl pripažinus ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, teismas, vadovaujantis DK 300 str. 4 d. bei 140 str. 2 d. 1 p., ieškovei priteistina jos vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka - 338,10 Eur (neatskaičius mokesčių). Vienos dienos vidutinis darbo užmokestis atitinkamai būtų 15,40 Eur (338,10 Eur / 22 d.d.).
Kasacinio teismo konstatuota, kad tuo atveju, kai byloje keliamas klausimas dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką „...išmokos dydžio atitikties jos tikslams, esmei ir bendriesiems teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo principams, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, turi svarstyti, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus įstatyme nustatyto kompensavimo tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai, nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis. (....) Dėl to, turint duomenų apie priverstinės pravaikštos metu asmens gautas darbo pajamas iš kito darbdavio, jie reikšmingi visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste vertinant, ar nepažeidžiama šalių interesų pusiausvyra ir proporcingumo principas (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 03 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. J. ir J. S. v. VšĮ “Vilniaus butai” ir SĮ “Vilniaus miesto būstas”, bylos Nr. 3K-3-79/2014).
Kadangi nuo 2015-09-09 ieškovės UAB ,,Girteka Logistics“ (el.b.l. 47-52) gaunamas darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) yra didesnis, nei buvęs dirbant pas atsakovą, ji įsidarbino šioje įmonėje dar dirbdama pas atsakovą, tai vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, teismas, sutinkamai su DK 300 str. 4 d. nuostata, priteisia fiksuotą 1 mėnesio vidutinį darbo užmokestį (338,10 Eur) už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki šio teismo sprendimo priėmimo ir po 10 Eur vidutinio darbo užmokesčio į dieną skaičiuojant nuo šio sprendimo priėmimo iki jo įsiteisėjimo.
Atkreiptinas dėmesys, kad šios kompensacijos priteisimo laikotarpio ir skaičiuojamo vienos dienos dydžio vidutinio darbo užmokesčio dydžio nesumažinimas reikštų pernelyg didelę disproporciją tarp ieškovei priklausančių darbo pajamų už jos išdirbtą laikotarpį ir daugelį kartų jos darbo pajamas viršijančios kompensacijos. Tokia situacija nebūtų suderinama ir su DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu, o proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas. Taip ne kartą savo praktikoje akcentavo ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje I. G. v. Lietuvos ir Kanados UAB ,,Pajūrio mediena“ , bylos Nr. 3K-3-247/2011).
Ieškovė nekėlė klausimo dėl nevisiško atsiskaitymo su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną (DK 141 str. 1-2 d.), kaip matyti iš SODROS duomenų, atsiskaitymas galimai įvykęs (el.b.l. 51).
Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, sprendime turi nurodyti priteisiamas sumas, iš kurių nėra išskaitytas gyventojų pajamų mokestis. Vykdant teismo sprendimą, gyventojų pajamų mokestį apskaičiuoja ir išskaito darbdavys (atsakovas) (LAT 1997-06-10 konsultacija Nr.A3-14, Teismų praktika Nr. 7). Todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistos su darbo teisiniais santykiais susijusios išmokos paskaičiuotos ir nurodytos be išskaičiuotų mokesčių.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Neabejotina, kad asmuo, netekęs darbo ne savo noru, patiria tam tikrus nepatogumus (tiek finansinius tiek emocinius) ir dvasinius išgyvenimus. Tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovės argumentus apie atsakovo neteisėtų veiksmų pasekoje patirtą neturtinę žalą, vertintiną pagal LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įvardytus kriterijus, o pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką vien neteisėto atleidimo iš darbo faktas nėra pakankamas pagrindas neturtinei žalai priteisti, nes turi būti sprendžiama, kokios pažeistų teisių gynimo priemonės laikytinos būtinomis ir pakankamomis kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į reikšmingas bylos aplinkybes.
Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. UAB ,,Skuodo komunalinis ūkis“, bylos Nr.3K-3-400/2008).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl DK 250 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra išaiškinęs, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), pripažinimas atleidimo iš darbo neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-3-204/2007; 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. AB „Smiltynės perkėla“, bylos Nr. 3K-3-551/2007; 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-373/2008).
Nors šiuo atveju ieškovės atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą pagrįstas vien tik bendromis frazėmis apie patirtus išgyvenimus, nes atleidimas vyko žeminančiomis aplinkybėmis, teismas mano, jog šiuo atveju priteistos išeitinės išmokos bei kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką sumos, kuomet ieškovė faktiškai nebuvo pravaikštoje, yra pakankamos kompensuoti jai dėl atleidimo iš darbo patirtą nuoskaudą, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo netenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Kadangi ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str.1d.1p.), tai iš dalies patenkinus jos ieškinį, žyminis mokestis priteisiamas iš atsakovo valstybės naudai proporcingai patenkintų piniginių reikalavimų daliai – 15,30 Eur (CPK 96 str.1 d., 80 str. 7 d.). Iš atsakovo taip pat išieškotina 2,22 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidų) (CPK 92 str.). Viso iš atsakovo valstybės naudai išieškotina 17,52 Eur bylinėjimosi išlaidų .
Ieškovei iš atsakovo išieškotina 250 Eur už ieškinio surašymą (el.b.l. 45, 46) (CPK 98 str. 1d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti ieškovės S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) atleidimą iš darbo UAB Avera Lt, į.k. 303004028, neteisėtu.
Panaikinti UAB Avera Lt, į.k. 303004028, 2015-10-29 įsakymą Nr.15/1029 „Dėl atleidimo iš darbo“.
Negrąžinti ieškovės į darbą, laikyti, kad 2014-12-29 tarp ieškovės S. K. ir atsakovo UAB Avera Lt sudaryta darbo sutartis Nr. 41 yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.
Priteisti iš atsakovo UAB Avera Lt, į.k. 303004028, ieškovės S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 338,10 Eur (neatskaičius mokesčių) išeitinę išmoką, 338,10 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos iki šio sprendimo priėmimo ir po 10 Eur vidutinio darbo užmokesčio į dieną skaičiuojant nuo šio sprendimo priėmimo iki jo įsiteisėjimo imant penkias darbo dienas per savaitę.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo UAB Avera Lt, į.k. 303004028, ieškovės S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 250 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškinio parengimą.
Priteisti iš atsakovo UAB Avera Lt, į.k. 303004028, 17,52 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660 (kvitą būtina pateikti teismui).
Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovė sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, apeliacinį skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.