Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-12-05 · Administracinė byla Nr. I-6874-331/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-12-05
Bylos Nr.
I-6874-331/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01400-2014-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jolanta Malijauskienė, Henrikas Sadauskas, Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
M. J. I.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai
Advokatai
Kazys Rakauskas
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-6874-331/2014Proceso Nr. 3-61-3-01400-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2, 21, 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Henriko Sadauskas (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Kaziui Rakauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. J. I. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vengrijos Respublikos ambasada Islamabade, Pakistane 2014-02-25 sprendimu atsisakė pareiškėjui išduoti vizą atvykimui į Lietuvos Respubliką (b. l. 6).

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu (b. l. 1-3) kreipėsi į teismą ir prašo:

1) panaikinti Vengrijos Respublikos ambasados Pakistano Islamo Respublikoje 2014-02-25 sprendimą dėl atsisakymo išduoti vizą pareiškėjui;

2) įpareigoti atsakovą pareiškėjui atitinkamoje Lietuvos Respublikos užsienio atstovybėje išduoti nacionalinę vizą atvykimui į Lietuvos Respubliką.

Paaiškino, kad pareiškėjas yra gana pasiturintis verslininkas, kurio pagrindinė verslo vieta yra (duomenys neskelbtini). Atvykti į Lietuvą nori su savo pusbroliu A. M., kurio prašymas gauti vizai taip pat buvo paduotas Vengrijos ambasadai ir buvo atmestas. A. M. brolis, kuris yra taip pat ir pareiškėjo giminaitis, nuolat gyvena Lietuvoje, yra vedęs Lietuvos Respublikos pilietę. Pagrindinis atvykimo tikslas buvo nupirkti Lietuvoje butą, kurį prižiūrėtų ir esant reikalui jame galėtų gyventi minėtas Lietuvoje esantis giminaitis. Ateityje, jeigu būtų ir toliau palankios sąlygos, pareiškėjas galėtų įsigyti Lietuvoje ir daugiau nekilnojamojo turto, iš kurio naudojimo ir pats galėtų gauti pelną, o taip pat sudarytų papildomo uždarbio galimybes Lietuvoje gyvenančiam giminaičiui ir jo žmonai, paskirdamas juos Lietuvoje būsimo turto valdytojais. Todėl pareiškėjas mano, kad atvykimo į Lietuvą tikslas yra teisėtas ir pagrįstas, pateikta apie tai informacija ir ją įrodantys dokumentai buvo pakankamai pilni ir patikimi. Pareiškėjas vizų prašymo metu neturėjo jokių ketinimų užsibūti Lietuvoje ilgiau, negu būtų buvę leista pagal vizose nustatytus terminus. Atvykimas į Lietuvą būtų laikinas - aplankyti giminaitį, pasirašyti buto pirkimo-pardavimo sandorį ir palikti įgaliojimus toliau jį tvarkyti Lietuvoje tebegyvenančiam giminaičiui

Šengeno sienų kodekse nurodomų įrodymų apie atvykimo tikslą ir būsimą išvykimą iš Šengeno šalių teritorijos sąrašai yra neišsamūs, paliekama teisė taikyti vertinamąjį ir pernelyg nesugriežtinantį požiūrį kiekvienam atskiram atvejui. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 26 str. nuostatas, pareiškėjas ateityje būtų galėjęs gauti netgi ir leidimą gyventi Lietuvoje. Tačiau to jis nesiekia ir nesiekė teikdamas prašymą dėl vizos. Tai galima vertinti kaip įrodymą, kad jis neturi ir neturėjo ketinimų neišvykti iš Lietuvos, pasibaigus jo vizos galiojimo terminui. Pareiškėjui nebuvo pateikta jokių papildomų paaiškinimų ar įrodymų, kodėl jo vykimas į Lietuvą yra nepagrįstas ar neleistinas, kad jis Lietuvoje užsibus ilgiau negu jam bus leista. Pareiškėjas mano, kad tokių įrodymų iš viso nėra, jo prašymas dėl vizos buvo išnagrinėtas pernelyg sugriežtinant, apsunkinant reikalavimus įrodymams dėl atvykimo tikslo, sąlygų ir išvykimo, vizą atsisakyta išduoti pagal nepagrįstai subjektyviai sugriežtintą prašymus nagrinėjusių pareigūnų nuomonę. Be to, pareiškėjo prašymą dėl vizų išdavimo nagrinėję pareigūnai pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 9 str. 1 d. reikalavimus - individualiame teisės akte jie rėmėsi ne įstatymo reikalaujamais juridinę galią turinčiais įrodymais ar teisės normomis, o tik savo pačių subjektyviu faktų ir turimų duomenų įvertinimu.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus.

Atsiliepimas

Atsakovė Užsienio reikalų ministerija nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo bylą nutraukti. Atsiliepime (b. l. 9-11) paaiškino, kad pareiškėjo skundas nėra nagrinėtinas Vilniaus apygardos administraciniame teisme, o turi būti nagrinėjamas Vengrijos Respublikos teisme. Šiuo atveju taikytinas Europos Parlamento ir Tarybos 2009-07-13 reglamentas (EB) Nr.810/2009 Bendrijos vizų kodeksas. Pagal šio Kodekso 32 straipsnio 3 dalį prašymą išduoti Šengeno vizą pateikę asmenys, kuriems buvo atsisakyta išduoti vizą, turi teisę pateikti apeliacinį skundą; apeliaciniai skundai pateikiami prieš valstybę narę, kuri priėmė galutinį sprendimą dėl prašymo, pagal tos valstybės narės teisę. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Vengrijos Respublikos Vyriausybė 2007-11-20 pasirašė susitarimą „Dėl abipusio atstovavimo tvarkant vizas ir renkant biometrinius duomenis jų diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose“. Pagal Susitarimo 1 straipsnio 5 dalį vietovėse, kuriose tik viena susitariančioji šalis turi diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą, ta atstovybė ar įstaiga teikia pagalbą už tą vietovę atsakingai kitos susitariančios šalies atstovybei ar įstaigai. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija gavo 2010-10-27 Vengrijos Respublikos ambasados Vilniuje notą Nr. HUN-N-37/2010, kurioje nurodoma, jog nuo 2010-08-31 Vengrijos Respublika atstovaus Lietuvos Respublikai pagal Vizų kodeksą išduodant visų rūšių Šengeno vizas ambasadoje Islamabade (Pakistanas). Pagal Notos 1 straipsnį, atstovavimas apima prašymų išduoti vizą priėmimą ir tvarkymą, vizų tinkamais atvejais išdavimą, atsisakymą išduoti vizą, jei atstovaujančiosios valstybės diplomatinė atstovybė nustato, kad viza neturi būti išduota, ir skundų nagrinėjimą pagal atstovaujančiosios valstybės narės nacionalinės teisės reikalavimus. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija Vengrijos Respublikos ambasadai Vilniuje įteikė 2010-11-12 Verbalinę notą Nr. 5-625/2010, kurioje nurodoma, jog Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija sutinka su išdėstytomis Vengrijos Respublikos ambasados Vilniuje notos sąlygomis. Taigi pareiškėjo apeliacinis skundas dėl Vengrijos Respublikos ambasados Pakistane sprendimo atsisakyti išduoti vizą turėtų būti nagrinėjamas pagal Vengrijos Respublikos, kaip atstovaujančiosios valstybės narės, nacionalinės teisės reikalavimus.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jai apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas

Šioje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo pareiškėjui išduoti vizą (b. l. 62-63).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Europos parlamento ir tarybos 2006-03-15 Reglamentas (EB) Nr. 562/2006, nustatantis taisykles, reglamentuojančias asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksas (toliau - Šengeno sienų kodeksas), Vienos konvencija dėl konsulinių santykių (toliau - Vienos konvencija), Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Konsulinio statuto (toliau - Konsulinis statutas), Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas), vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro 2004-09-02 įsakymu Nr. 1V-280/V-109 patvirtintas Dokumentų vizai gauti pateikimo, vizos išdavimo bei panaikinimo, konsultavimosi, kelionių organizatorių ir kelionių agentūrų akreditavimo ir kvietimo užsieniečiui laikinai atvykti į Lietuvos Respubliką patvirtinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), Europos parlamento ir tarybos 2009-07-13 reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas).

Iš bylos įrodymų, proceso šalių paaiškinimų matyti, kad pareiškėjui, kuris yra (duomenys neskelbtini) pilietis, Vengrijos Respublikos ambasadai Islamabade, kuri atstovauja Lietuvos Respublikai išduodant visų rūšių Šengeno vizas Islamabade, Pakistane, pateikus prašymą išduoti Šengeno vizą, Vengrijos Respublikos ambasada Islamabade, 2014-02-25 sprendimu atsisakė išduoti vizą, teigdama: 1) nepateiktas pateisinimas apie ketinamą tikslą ir sąlygas būnant atvykus; 2) jog pateikta informacija pateisinanti buvimo atvykus tikslą ir sąlygas buvo nepatikima; 3) pareiškėjui ketinant išvykti iš šalių narių teritorijos prieš baigiantis vizos galiojimo terminui negali būti užtikrintas (b. l. 6).

Pareiškėjas, nesutikdamas su Vengrijos Respublikos ambasados Islamabade 2014-02-25 sprendimu, pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, t. y. sprendimą ginčija Lietuvos Respublikos teisme. Proceso šalys nesutaria dėl to, kokios šalies - Lietuvos Respublikos ar Vengrijos Respublikos - teismui toks ginčas yra teismingas.

Vadovaujantis Vizų kodekso ir Šengeno acquis nuostatomis Šengeno valstybės viza išduodama vykti tranzitu per valstybių narių teritoriją arba numatomam buvimui joje, neviršijančiam trijų mėnesių per bet kurį šešių mėnesių laikotarpį. Be to Vizų kodeksas numato: prašymus išduoti vizą nagrinėja bei priima sprendimus dėl jų konsulatai; valstybė narė, kompetentinga nagrinėti prašymą išduoti vienodą vizą ir priimti sprendimą dėl jo, yra: a) valstybė narė, kurios teritorija yra vienintelis kelionės (-ų) tikslas; b) jei apsilankymas apima daugiau nei vieną kelionės tikslą, valstybė narė, kurios teritorija yra pagrindinis kelionės (-ių) tikslas atsižvelgiant į buvimo trukmę arba paskirtį; arba c) jeigu negalima nustatyti pagrindinio kelionės tikslo, valstybės narė, kurios išorės sieną prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina kirsti, kad atvyktų į valstybių narių teritoriją (Kodekso 5 str. 1 d.); prašymą nagrinėja ir sprendimą dėl jo priima kompetentingos valstybės narės konsulatas, kurio jurisdikcijai priklauso vieta, kurioje teisėtai gyvena prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo (Kodekso 6 str. 1 d.); valstybė narė gali sutikti atstovauti kitai valstybei narei, kuri yra kompetentinga pagal 5 straipsnį, nagrinėjant prašymus ir išduodant vizas tos valstybės narės vardu (Kodekso 8 str. 1 d.); atstovaujančiosios valstybės narės konsulatas, numatydamas atsisakyti išduoti vizą, pateikia prašymą atitinkamoms atstovaujamosios valstybės narės valdžios institucijoms, kad jos galėtų priimti galutinį sprendimą dėl prašymo per 23 straipsnio 1, 2 ar 3 dalyse nustatytą terminą (Kodekso 8 str. 2 d.); atstovaujančioji valstybė narė ir atstovaujamoji valstybė narė sudaro dvišalį susitarimą, kuris apima šiuos aspektus: a) jame nurodoma tokio atstovavimo trukmė, jei jis tik laikinas, bei nutraukimo procedūra; b) visų pirma tuo atveju, jei atstovaujamoji valstybė narė turi konsulatą atitinkamoje trečiojoje šalyje, jame gali būti nustatyta, kad atstovaujamoji valstybė suteiks patalpas, personalą ir atliks mokėjimus; c) jame gali būti nustatyta, kad trečiųjų šalių tam tikrų kategorijų piliečių prašymus atstovaujančioji valstybė narė turi perduoti atstovaujamosios valstybės narės centrinėms valdžios institucijoms išankstiniam konsultavimuisi, kaip numatyta 22 straipsnyje; d) nukrypstant nuo 2 dalies, jame atstovaujančiosios valstybės narės konsulatui gali būti leidžiama išnagrinėjus prašymą atsisakyti išduoti vizą (Kodekso 8 str. 4 d.); valstybės narės, neturinčios savo konsulato trečiojoje šalyje, stengiasi susitarti dėl atstovavimo tvarkos su valstybėmis narėmis, kurios turi konsulatus toje šalyje (Kodekso 8 str. 5 d.); sprendimas dėl atsisakymo, nurodant jo priežastis, prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamas naudojant VI priede nustatytą standartinę formą (Kodekso 32 str. 2 d.); prašymą išduoti vizą pateikę asmenys, kuriems buvo atsisakyta išduoti vizą, turi teisę pateikti apeliacinį skundą. Apeliaciniai skundai pateikiami prieš valstybę narę, kuri priėmė galutinį sprendimą dėl prašymo, pagal tos valstybės narės teisę. Valstybės narės prašymą išduoti vizą pateikusiems asmenims suteikia informaciją apie apeliacinių skundų teikimo procedūrą, kaip nurodyta VI priede (Kodekso 32 str. 3 d.); Vizų kodekso 8 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais atstovaujančiosios valstybės narės konsulatas praneša prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui apie atstovaujamosios valstybės narės priimtą sprendimą (Vizų kodekso 32 str. 4 d.).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vengrijos Respublikos Vyriausybės 2007-11-20 susitarimas (b. l. 20-23) dėl abipusio atstovavimo tvarkant vizas ir renkant biometrinius duomenis jų diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose (toliau - ir Susitarimas) nustato, kad nuo dienos, kai Lietuvos Respublika ir Vengrijos Respublika pradeda taikyti visas Šengeno teisyno dalis, Susitariančiosios Šalys viena kitai atstovauja tvarkydamos vienodas vizas (oro uosto tranzitines vizas, tranzitines vizas, trumpalaikes vizas) pagal galiojančio Šengeno teisyno nuostatas, šį Susitarimą, Susitariančiųjų Šalių nacionalinės teisės aktus bei pagal šio Susitarimo 4 straipsnį sudarytus įgyvendinimo susitarimus (Susitarimo 1 str. 1 d.); pagal šio Susitarimo 4 straipsnį sudaryti įgyvendinimo susitarimai gali apriboti atstovavimą iki vienos ar daugiau vizų išdavimo procedūros dalių, t. y. informacijos apie prašymus išduoti vizą teikimo, susitikimų rengimo, pokalbių, prašymų ir patvirtinančių dokumentų gavimo ir persiuntimo, duomenų, įskaitant biometrinius duomenis, įrašymo ir administracinių rinkliavų rinkimo (Susitarimo 1 str. 2 d.); siekdamos tinkamai įgyvendinti šį Susitarimą Susitariančiųjų Šalių užsienio reikalų ministerijos sudaro įgyvendinimo susitarimus, kuriuose nurodomos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, kurioms šis Susitarimas yra taikomas, ir gali teikti reikiamą techninę ir finansine, informaciją apie bendradarbiavimą ir su duomenų apsauga susijusias taisykles (Susitarimo 4 str.).

Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos 2010-11-12 verbalinės notos Vengrijos Respublikos ambasadai, kuria išreikštas sutikimas su Vengrijos Respublikos ambasados 2010-10-27 nota Nr. HUN-N-37/2010 (b. l. 14-19). Šios notos nuostatos aiškiai numato, kad nuo 2010-08-31 Vengrijos Respublika atstovauja Lietuvos Respublikai pagal Vizų kodeksą išduodant visų rūšių Šengeno visas ambasadoje Islamabade, Pakistane; atstovavimas apima prašymų išduoti vizą priėmimą ir tvarkymą, vizų tinkamais atvejais išdavimą, atsisakymą išduoti vizą, jei atstovaujančiosios valstybės diplomatinė atstovybė nustato, kad viza negali būti išduota, ir skundų nagrinėjimą pagal atstovaujančiosios valstybės narės nacionalinės teisės reikalavimus.

Esant šioms aplinkybėms ir tokiam ginčo teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, kad skundas dėl Vengrijos Respublikos ambasados Islamabade 2014-02-25 sprendimo atisakyti išduoti vizą pareiškėjui Lietuvos Respublikos teismui nėra teismingas, nes galutinį sprendimą atsisakyti išduoti Šengeno vizą priėmė Vengrijos Respublikos ambasada Islamabade, apskundimo tvarka dėl šio sprendimo, kaip nustato Vizų kodekso 32 straipsnio 3 dalies nuostatos bei 2007-11-20 Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vengrijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl abipusio atstovavimo tvarkant vizas ir renkant biometrinius duomenis jų diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose, pateikiamas prieš Vengrijos Respubliką pagal šios valstybės teisę, t. y. šioje šalyje.

Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenumato, kad administracinė byla galėtų būti perduota nagrinėti Vengrijos Respublikos teismui, skundas, siekiant nesudaryti kliūčių realizuoti teisę skųsti Vengrijos Respublikos ambasados Islamabade 2014-02-25 sprendimo teisės aktų nustatyta tvarka, paliekamas nenagrinėtu (ABTĮ 4 str. 6 d. ir Civilinio proceso kodekso 782 str.).

Pareiškėjo reikalavimas atsakovei Užsienio reikalų ministerijai dėl įpareigojimo atitinkamoje Lietuvos Respublikos užsienio atstovybėje išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą atvykimui į Lietuvos Respubliką, atmetamas kaip nepagrįstas. Pareiškėjas norėdamas gauti nacionalinę vizą, turi dėl jos išdavimo kreiptis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 21 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka. Todėl pareiškėjo prašymas įpareigoti atsakovę Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją dėl įpareigojimo atitinkamoje Lietuvos Respublikos užsienio atstovybėje išduoti pareiškėjui Šengeno vizą atvykimui į Lietuvos Respubliką, negali būti tenkinamas, nes pagal Vizų kodekso 5 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 1 dalies bei Susitarimo nuostatas kompetentinga įstaiga nagrinėti prašymus ir priimti sprendimus dėl Šengeno vizos išdavimo Pakistano piliečiams yra Vengrijos Respublikos ambasada Islamabade, o Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija nenagrinėja prašymų ir nepriima sprendimų dėl Šengeno vizų išdavimo Pakistano piliečiams.

Pareiškėjo atstovo teiginiai, kad atsisakant ar perduodant nagrinėti skundą dėl Vengrijos Respublikos ambasados Islamabade 2014-02-25 sprendimo atsisakyti išduoti vizą, būtų pažeidžiamas Lietuvos Respublikos suverenitetas, nėra pagrįsti, kadangi ginčijamas sprendimas priimtas dėl Šengeno vizos, kurios išdavimą reglamentuoja, visų pirma, Europos Sąjungos teisė Šengeno acquis nuostatos, ir kuri suteikia teisę būti ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir kitose Šengeno valstybėse.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 6 d., 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas

nusprendžia:

pareiškėjo M. J. I. skundą dalyje, kurioje prašoma panaikinti Vengrijos Respublikos ambasados Islamabade 2014-02-25 sprendimą dėl atsisakymo išduoti vizą, palikti nenagrinėtą.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jolanta MalijauskienėHenrikas SadauskasLiudmila Zaborovska