- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-29
- Bylos Nr.
- ATP-781-533/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-30-3-00057-2012-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Viktoras Dovidaitis (pirm.), Jolanta Čepukėnienė, Artūras Pažarskis
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Dovidaičio, teisėjų Jolantos Čepukėnienės ir Artūro Pažarskio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2012-04-26 nutarimo, kuriuo buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena A. G. atžvilgiu, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, numatytos ATPK 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 7 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato pareigūnas A. G. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 7 d. už tai, kad jis 2012-02-25 apie 23,41 val. kelio Vilnius-Utena 51 km vairavo automobilį TOYOTA COROLLA, v. n. (duomenys neskelbtini) ir vengė neblaivumo patikrinimo, nepateikė vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos liudijimo, techninės apžiūros talono, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso. Molėtų rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2012-04-26 nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną A. G. atžvilgiu, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, numatytos ATPK 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 7 d.
Šalies argumentai
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyris apeliaciniu skundu prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2012-04-26 nutarimą ir bylą teisingai išnagrinėti. Apeliantas mano, kad teisingai įvertinus įrodymus, A. G. kaltė įrodyta dėl veikų, numatytų ATPK 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 7 d. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, įvertinęs byloje visus įrodymus, ją nutraukė pažeidėjo naudai, neįvertinęs kitų byloje surinktų įrodymų. Teismo posėdžio metu buvo apklausti tik pareigūnai, dalyvavę įforminant pažeidimą ir palankius parodymus A. G. naudai davę Viešosios įstaigos Molėtų rajono greitosios medicinos pagalbos centro darbuotojai, tačiau į teismo posėdį nebuvo kviečiami eismo įvykyje dalyvavę kiti asmenys (T. M. ir G. S.), kurie savo raštiškuose paaiškinimuose konkrečiai nurodė, kad A. G. vengė neblaivumo patikrinimo. Dėl šių aplinkybių teismo nutarime nieko nepasisakyta ir jos nebuvo tirtos.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad A. G., būdamas policijos pareigūnu, kurio pagrindinė tarnybinė funkcija yra eismo saugumo užtikrinimas ir Kelių eismo taisyklių pažeidimų išaiškinimas, visiškai suprato savo veiksmų seką ir tyčiniais veiksmais siekė išvengti neblaivumo patikrinimo, tyčia neišpūsdamas reikiamo oro kiekio. Alkoholio matuoklio Lion alcolmeter 500, kuriuo A. G. buvo siūloma pasitikrinti neblaivumą, techninėje charakteristikoje yra numatyta galimybė rankinio mėginio paėmimui. Ši funkcija naudojama tuomet, kai tiriamasis asmuo dėl sveikatos būklės nesugeba pūsti į alkoholio matuoklį pakankamai stipriai arba atsisako geranoriškai bendradarbiauti (bando sukčiauti, pūsdamas nepakankamai stipriai), tačiau ir šiuo atveju A. G. vengė pasitikrinti neblaivumą. Pagal savo tarnybos pobūdį (ilgus metus dirba kelių policijoje) A. G. privalo gerai žinoti alkoholio matuoklių technines charakteristikas ir asmenų patikrinimo jais būdus bei galimybes. Kad jis su tuo yra gerai susipažinęs, nurodyta jo tiesioginio vadovo pasirašytoje charakteristikoje. Todėl, vengdamas tinkamai tikrintis alkoholio matuokliu, A. G. galimai pasinaudojo turimomis žiniomis ir tarnyboje įgyta praktika, taip siekdamas išvengti jam gresiančios administracinės atsakomybės.
Pasak apelianto, įvykio vietoje medicinos darbuotoja A. R., du kartus apžiūrėjusi A. G., konstatavo, kad jis sužalojimų nepatyrė ir tik teismo posėdžio metu ji davė prieštaringus parodymus. Įvykio vietoje A. G. jautėsi gerai, medikų pagalbos net 2 kartus atsisakė ir tik supratęs atsakomybės pasekmes, prisidengdamas patirtais kūno sužalojimais, bando išvengti administracinės atsakomybės už padarytą pažeidimą. Anot apelianto, dėl patirtų kūno sužalojimų A. G. į medikus kreipėsi tik po kelių dienų, nors tą padaryti galėjo 2 kartus įvykio vietoje bei po to, kai savo iniciatyva buvo nuvykęs duoti kraują dėl neblaivumo nustatymo, tačiau to nepadarė. A. G., duodamas kraują tyrimams, elgėsi sąmoningai, dėl savo sveikatos būklės medikams nesiskundė, todėl darytina išvada, kad jis suprato savo veiksmų seką, dėl ko jau įvykio vietoje galėjo techninėmis priemonėmis pasitikrinti neblaivumą, tačiau vengė tą daryti.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad įsigilinus į byloje surinktus įrodymus, kurių teismas visai nevertino, aiškėja A. G. vengimo pasitikrinti neblaivumą priežastis. Byloje yra garso įrašas, kuriame užfiksuota, kaip neprisistatęs pranešėjas skambina į Bendrąjį pagalbos centrą ir praneša apie šį eismo įvykį bei akcentuoja, kad eismo įvykio dalyviai specialiųjų tarnybų nesiruošia kviesti, kadangi yra neblaivūs. Po kelių minučių užfiksuotas jau kito asmens skambutis. Pranešantis asmuo taip pat pabrėžia, kad vienas iš eismo įvykio dalyvių yra policijos pareigūnas su uniforma, jis yra neblaivus ir net įvardina, kad tai A. G., kurį pažįsta. Nepaisant to, bylos nagrinėjimo metu šios aplinkybės visai nenagrinėtos, apie jas pirmosios instancijos teismo nutarime nieko nepasisakyta, joks pavedimas policijos pareigūnams nustatyti ar surasti į Bendrąjį pagalbos centrą skambinusius asmenis neduotas.
Pasak apelianto, konstatuotina, kad nei vienas iš vairuotojų, pagal pirminius duomenis, nusikalstamos veikos nebuvo įvykdęs, todėl nei vienas iš jų nebuvo pristatytas į sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Apie eismo įvykio metu patirtus kūno sužalojimus A. G. policiją informavo tik po kelių dienų. Gavus šią informaciją bei tai patvirtinančius dokumentus iš medicinos įstaigos, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281 str. 1 d. Pažymėtina, kad visi vairuotojai neblaivumą pasitikrino techninėmis priemonėmis, išskyrus policijos pareigūną A. G.. Objektyvių priežasčių, dėl kurių A. G. nebūtų galėjęs pasitikrinti neblaivumo, nebuvo, o teismo posėdžio metu pateikta versija, kad jis to negalėjo padaryti dėl patirtų traumų, yra tik mėginimas išvengti administracinės atsakomybės, nes jis, vengdamas neblaivumo patikrinimo, tyčia vengė pūsti į alkotesterį bei atsisakė rankinio mėginio paėmimo, prisidengdamas patirtais kūno sužalojimais: krūtinės skausmu, kaklo skausmais, o vėliau ir gerklės skausmu.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą A. G. prašo palikti Molėtų rajono apylinkės teismo 2012-04-26 nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, jog A. G. nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, nes pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose, vykdė ATPK įtvirtintas nuostatas, visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje surinktus faktinius duomenis, ištyrė galimus jų prieštaravimus, nuoseklumą, logiškumą, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybes, įvertino įrodymų šaltinių patikimumą ir tik atlikęs šiuos veiksmus įvertino, ar byloje surinktų įrodymų pakanka konstatuoti, kad A. G. padarė jam inkriminuotą pažeidimą. Nagrinėjamu atveju Molėtų rajono policijos komisariato pareigūnai nei pirminėje medžiagoje, nei teisminio nagrinėjimo metu nenurodė jokių A. G. veiksmų, kurie užkirto kelią neblaivumui nustatyti.
Atsiliepime taip pat nurodoma, kad pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad dėl neaiškių priežasčių A. G. atsisakė tikrintis, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė, kad jis vengė neblaivumo patikrinimo, tačiau teisminio nagrinėjimo metu pareigūnai nurodė, kad A. G. į prietaisą pūtė gal 3 kartus, tačiau pripūsti dėl neaiškių priežasčių nesugebėjo. Ši faktinė aplinkybė įrodo, kad A. G. nevengė tikrintis neblaivumo, tačiau dėl krūtinės traumos ir skausmų kaklo srityje, objektyviai negalėjo atlikti pūtimo veiksmo. Eismo įvykio metu A. G. patirtos traumos užfiksuotos sveikatos priežiūros įstaigose ir pateiktos į bylą. Įvykio metu A. G. buvo prakirsta galva dešinio smilkinio srityje, sumušta krūtinės ląsta, veidas. Šios traumos užfiksuotos greitosios pagalbos kvietimo kortelėje Nr. 624, kuri atvyko iškart po įvykio. 2012-02-26 buvo diagnozuotas deš. alkūnkaulio dializės lūžis, kurio po įvykio dėl šoko A. G. nejautė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, automobilio vairuotojas, kuris atsitrenkė į A. G. automobilio galinę dalį, padarė nusikalstamą veiką, dėl ko vairuotojai privalėjo būti pristatyti į sveikatos priežiūros įstaigą medicininiam patikrinimui ar yra blaivūs, paimant kraujo mėginius. A. G. pareigūnų prašė, kad vežtų jį ir kitus dalyvius į gydymo įstaigą, tačiau pastarieji atsisakė tai daryti. Šias aplinkybes pareigūnai patvirtino teisminio nagrinėjimo metu nurodydami, kad jie nevežė A. G. į gydymo įstaigą, nes reikėjo saugoti įvykio vietą, o kitų pajėgų jie neturėjo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. N9-990/2006).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta vienareikšmiškų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog A. G. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 7 d., t. y., kad jis 2012-02-25 apie 23,41 val. kelio Vilnius-Utena 51 km vairavo automobilį TOYOTA COROLLA, v. n. (duomenys neskelbtini) ir vengė neblaivumo patikrinimo, nepateikė vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos liudijimo, techninės apžiūros talono, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso. Pirmosios instancijos teismo nutarime pagrįstai nurodoma, kad neblaivumo patikrinimo vengimas yra tyčinis administracinis teisės pažeidimas. Asmuo tyčia atsisako pasitikrinti ar nėra apsvaigęs nuo alkoholio. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimu pirmiausia laikytini bet kokie veiksmai ar neveikimas, kuriais vairuotojas išreiškia savo valią (apsisprendimą) nesitikrinti. Vairuotojo būsena, dėl kurios jis paprasčiausiai nesugeba atlikti būtinų tikrinimui veiksmų, nelaikytina neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimu, o sudaro pagrindą vertinti, kad nėra objektyvios galimybės vairuotojo patikrinti ir pagal Transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 5 punktą sudaro pagrindą tokį vairuotoją pristatyti medicininei apžiūrai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas Nr. N5 – 393/2007).
Iš bylos medžiagos matyti, jog A. G. dėl patirtų traumų - krūtinės ląstos sumušimo, deš. alkūnkaulio diafizės lūžio, fiziškai negalėjo įpūsti į alkotesterį, nors ir bandė tai daryti 3 kartus (b. l. 6-7, 34, 42). Iš teismo posėdžio metu duotų A. G. parodymų matyti, kad rimtos medikų apžiūros po eismo įvykio jis atsisakė. Pučiant į alkotesterį labai suspaudė krūtinę, neišpūtė oro. Pasakė pareigūnams, kad negali išpūsti. Pareigūnai tai traktavo kaip vengimą. A. G. prašė pareigūnų vežti jį į MGMP, bet jie nevežė. Antrą kartą atvykus medikams, nejautė didelių sumušimų, tik elementarius sumušimus. Buvo šoke, stresinės būsenos. Pareigūno prašė, kad jį nuvežtų į GMP, pridavė kraują, turi kvitą (b. l. 66). Eismo įvykio vietoje buvusių ir įvykį fiksavusių policijos pareigūnų D. G., E. T. ir D. B. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad A. G. dėl neaiškių priežasčių atsisakė tikrintis blaivumą (b. l. 9-11). Vertinant šiuose tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes dėl A. G. vengimo tikrintis neblaivumą matyti, kad tarnybiniuose pranešimuose policijos pareigūnų paaiškinimai yra nekonkretūs, abstraktūs. Tarnybiniuose pranešimuose visiškai nenurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu A. G. išreiškė valią atsisakyti tikrintis. Lyginant tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotus paaiškinimus su policijos pareigūnų parodymais, duotais teismo posėdžio metu, matyti šių paaiškinimų prieštaringumas. Liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas D. G. parodė, kad buvo įvykio vietoje. Atvažiavo vėliau. Bendravo su A. G.. Kolegos pasakė, kad jis atsisakė medikų pagalbos ir neišpūtė į alkotesterį. Iš burnos jam nesklido alkoholio kvapas. Nebuvo galimybių nuvežti jo į MGMP, nes ten viskas truko apie pora valandų, negalėjo palikti vietos, keliai buvo užtverti. A. G. klausė, kur dokumentai, tai jis vaikščiojo, atrodo, neranda dokumentų. Sakė negali išpūsti (b. l. 66). Liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas E. T. parodė, kad A. G. pūsti davė jis. A. G. neišpūtė, nes sakė, kad skauda kaklą (b. l. 66-67). Liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas D. B. parodė, kad su A. G. bendravo, jokio alkoholio kvapo nesijautė. Pastarasis dokumentų galėjo nerasti, nes automobilis buvo stipriai sudaužytas. Buvo atvykusi greitoji pagalba. Jis A. G. nevežė į GMP, nes negalėjo palikti eismo įvykio vietos. A. G. paskui jis nuvežė į priimamąjį. Kraujas buvo imamas jam nedalyvaujant (b. l. 67). Šie policijos pareigūnai, priešingai nei užfiksuota tarnybiniuose pranešimuose, teismui parodė, kad A. G. neatsisakė pūsti į alkotesterį, tačiau jam neišėjo į jį įpūsti. Tai patvirtino GMP slaugytoja A. R., kuri teismo posėdžio metu nurodė, jog pareigūnai jai sakė, kad A. G. 3 kartus neįpūtė į alkotesterį. A. R. sakė, kad jei neišpučia, tegu nepučia, nes jei yra krūtinės ląstos trauma, tai gali žmogus ir numirti. A. R. policijai taip rekomendavo. Patirta didžiulė krūtinės ląstos trauma turėjo įtakos jo negalėjimui išpūsti į alkotesterį (b. l. 67). Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad A. G. sąmoningai, o ne dėl savo būsenos, netinkamai pūtė į alkoholio kiekio matuoklį, taip vengdamas tikrinimo rezultato. Priešingai, visų minėtų asmenų paaiškinimai teismui patvirtina, kad A. G. atliko visus veiksmus, kuriuos reikalavo atlikti policijos pareigūnai. Apeliaciniame skunde dėstoma nuomonė, kad A. G. visiškai suprato savo veiksmų seką ir tyčiniais veiksmais siekė išvengti neblaivumo patikrinimo, tyčia neišpūsdamas reikiamo oro kiekio, galimai pasinaudojo turimomis žiniomis ir tarnyboje įgyta praktika, taip siekdamas išvengti jam gresiančios administracinės atsakomybės, nėra pagrįsta jokia bylos medžiaga, todėl atmetama kaip nepagrįsta.
Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad A. G. objektyviai negalint pasitikrinti neblaivumo alkotesteriu, policijos pareigūnai jį laikė eismo įvykio vietoje beveik pustrečios valandos ir nesurašė siuntimo į sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Dėl pareigūnų kaltės A. G. kraujas buvo paimtas tik po 2,25 val. Specialisto išvadoje Nr. T-A 2026/12(01) nurodyta, jog A. G. kraujyje, kuris buvo paimtas 2012-02-26 d. 02,10 val., etilo alkoholio nerasta (b. l. 37). Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad, jei nagrinėjamu atveju asmens pristatymas į sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai neblaivumui nustatyti dėl pareigūnų kaltės neatliekamas ir asmens neblaivumas nenustatomas, asmuo negali būti traukiamas atsakomybėn už neblaivumo patikrinimo vengimą, o jei administracinio teisės pažeidimo byla už tai jam vis dėl to iškeliama, ji turi būti nutraukiama.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime taip pat pagrįstai nurodė, kad eismo įvykio metu A. G. patyrus galvos sužalojimus, krūtinės ląstos sumušimą, dešinės rankos lūžį, taip pat esant jo vairuojamo automobilio apgadinimams, kurie užfiksuoti nuotraukose (b. l.30, 32-33), ir būnant po patirto trauminio šoko būsenoje, natūralu, jog jis galėjo elgtis neadekvačiai ir stipriai sugadintame automobilyje nerasti jame buvusių dokumentų (vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos liudijimo, techninės apžiūros talono, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso). Šiuo atveju pareigūnai patys sužeistam vairuotojui turėjo padėti rasti dokumentus, o ne konstatuoti, jog jis nepateikė jų. Nebuvo išsiaiškinta, dėl ko A. G. nesugebėjo rasti automobilyje dokumentų.
Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Molėtų rajono apylinkės teismo 2012-04-26 nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną A. G. atžvilgiu, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, numatytos ATPK 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 7 d., yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.