- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-26
- Bylos Nr.
- P-525-143-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Skirgailė Žalimienė
- Pareiškėjas
- V. M.
- Kategorijos
- 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. M. prašymą atnaujinti procesą V. M. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-669-645/2008.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Joniškio rajono policijos komisariato atstovas 2008 m. rugsėjo 20 d. V. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji, 2008 m. rugsėjo 19 d., 22.00 val. Joniškio rajono sav., kelyje Stungiai-Bandoriai-Daunoriškės 4,650 km vairuodama transporto priemonę „SEAT TOLEDO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl ko nesuvaldė šios transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė automobiliu į medį, t.y. sukėlė autoįvykį, iš kurio pasišalino, policijai apie jį nepranešė, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau - ir KET) 133, 9, 234 punktų reikalavimus. Tokie veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130 straipsnio 1 dalį ir 124¹ straipsnio 6 dalį.
II.
Joniškio rajono apylinkės teismas 2008 m. spalio 6 d. nutarimu (toliau - ir Nutarimas) V. M. už pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 6 dalyje, paskyrė administracinę nuobaudą – 3 000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
III.
2008 m. spalio 28 d. V. M. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo taip pat prašė tuo atveju, jeigu teismas nerastų pagrindo atstatyti praleisto termino skundui paduoti ar/ir nerastų pagrindo patenkinti kitus jos prašymus, laikyti tokį skundą prašymu dėl proceso atnaujinimo, paduotu pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą. Prašymas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
1. Nurodo, kad tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek priimant Nutarimą buvo padaryti procesiniai pažeidimai. Policijos pareigūnai neišaiškino pareiškėjai jos teisių, jai nebuvo įteikta protokolo kopija, todėl ji negalėjo tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui. Nagrinėjant bylą teisme pareiškėjai neišaiškinta teisė turėti advokatą, ji negalėjo pasinaudoti advokato paslaugomis, todėl ji negalėjo pati tinkamai apsiginti. Taip pat bylą nagrinėjant teisme buvo pažeisti ATPK 280, 284, 286 straipsnių reikalavimai
2. Teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes, todėl neteisingai išaiškino ir pritaikė materialines teisės normas, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, o tai yra vienas iš proceso atnaujinimo pagrindų (ABTĮ 153 str. 2 d. 10 p.). Nurodo, kad teisėjas, skirdamas nuobaudą, neatsižvelgė ar nepakankamai atsižvelgė į atsakomybę lengvinančias ir kitas ATPK 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 30¹ straipsnyje nurodytas aplinkybes, todėl, netinkamai išaiškinęs ir neteisingai pritaikęs materialinės teisės normas, reguliuojančias nuobaudų skyrimą, paskyrė aiškiai per griežtą nuobaudą.
3. Teigia, kad jos veiksmai buvo netinkamai kvalifikuoti, nes ji buvo pasirinkusi saugų važiavimo greitį, o apie eismo įvykį, atsiradus galimybei, buvo pranešta, todėl daro išvadą, jog, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, buvo pritaikyta ne ta teisės norma, kurią reikėjo taikyti, ir nepritaikyta ta teisės norma, kurią reikėjo taikyti, t.y. netinkamai pritaikyta materialinės teisės norma.
4. Atsižvelgdama į ATPK 130 straipsnio 1 dalį, KET 234, 231.4 punktus, pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju apie eismo įvykį nebuvo būtina pranešti policijai, nes eismo įvykyje dalyvavo tik viena transporto priemonė ir be pareiškėjos transporto priemonės niekam daugiau nebuvo padaryta žala, todėl daro išvadą, jog jos veikoje nėra administracinio teises pažeidimo sudėties.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Prašymas atnaujinti procesą netenkintinas.
Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.).
Iš pareiškėjos prašymo turinio matyti, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą atnaujinti procesą jo administracinio teisės pažeidimo byloje grindžia ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu, t.y. jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. ABTĮ 157 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad prašymas turi būti motyvuotas. Nustatyti pagrindai bei prašymo turinys įpareigoja asmenį, paduodantį prašymą dėl proceso atnaujinimo, prašymą pagrįsti ir pateikti konkrečius argumentus (įrodymus), patvirtinančius minėtų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą. Prašymo dėl proceso atnaujinimo nepagrindus argumentais (įrodymais), patvirtinančiais kurio nors iš įstatyme numatytų pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str.1 d.).
Pažymėtina, jog, siekiant atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, materialinės teisės normų pažeidimo konstatavimas turi būti akivaizdus. Pažeidimas yra akivaizdus, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip matyti iš pareiškėjos prašymo turinio, ji ginčija ne konkrečios teismo taikyto įstatymo normos aiškinimą ir taikymą, o iš esmės nesutinka su faktinių aplinkybių vertinimo pagrindu padarytomis išvadomis. Kitaip tariant, pareiškėja nesutinka su teisės normos taikymu jos konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste.
Pabrėžtina, jog pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina juos pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi įrodymų vertinimas yra subjektyvus procesas, pagrįstas vidiniu teismo įsitikinimu.
Pažymėtina, kad toks atnaujinimo pagrindas, kai siekiama, jog iš naujo būtų vertinami įrodymai, nėra numatytas įstatyme. Be to, teisėjų kolegija pabrėžia, kad visos pareiškėjos nurodytos aplinkybės buvo tinkamai įvertintos teismo, kuris priėmė teisėtą ir pagrįstą Nutarimą, tinkamai taikydamas teisės aktų nuostatas.
Kartu pažymėtina, kad, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. P8-103/2006), pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalį, netinkamas procesinių teisės normų taikymas nėra savarankiškas pagrindas atnaujinti procesą byloje. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktas, kuriuo remiasi pareiškėja, numato tik proceso atnaujinimo galimybę, jei yra pateikti įrodymai apie padarytą akivaizdų materialinių teisės normų pažeidimą.
Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų teismui daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas Nutarimą, padarė esminį materialinės teisės normų pažeidimą, jas taikant, kuris būtų nulėmęs neteisėto Nutarimo priėmimą. Todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
V. M. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.
Atsisakyti atnaujinti procesą V. M. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-669-645/2008.
Nutartis neskundžiama.