Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Bronius Zalaga, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Telšių apskrities VPK Kelių policijos skyriaus įgalioto asmens apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutarimo V. B. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas V. B. surašytas dėl to, kad jis 2015-11-20 20 val. 48 min., (duomenys neskelbtini), V. B. vairavo automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, teisė vairuoti yra atimta, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,46 promilių girtumas. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130² str.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Ginčo dėl apeliantui inkriminuoto pažeidimo nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo bei turto konfiskavimo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (LR ATPK 302¹¹ straipsnis).

LR ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas LR ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į LR ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. LR ATPK 30¹ straipsnio taikymas sąlygojamas išskirtinių individualių (sietinų tik su traukiamu atsakomybėn asmeniu) aplinkybių, kurios teisingumo ir protingumo požiūriu akivaizdžiai parodytų būtinumą paskirti mažesnes nuobaudas negu atitinkamoje sankcijoje numatytos, nustatymu.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas administracinė nuobaudos paskyrimo už LR ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą klausimą, pritaikė LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir netaikė V. B. transporto priemonės konfiskavimo. Apylinkės teismas tokį sprendimą motyvavo tuo, kad automobilis yra parduotas kitam asmeniui A. V., ką patvirtino teismui pateikta 2015-09-18 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis ir šiuo automobiliu V. B. naudojosi be A. V. žinios ir leidimo, todėl A. V. nėra atsakingas už jam parduoto automobilio panaudojimą darant administracinį teisės pažeidimą. Su tokia apylinkės teismo išvada aukštesnės instancijos teismas nesutinka. Jau minėta, kad švelnesnės, negu straipsnio sankcijoje numatyta, nuobaudos paskyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas galimas tik išimtiniais atvejais, kai nustatomas tam tikrų, išskirtinių aplinkybių konstatavimas, kurios leistų daryti vienareikšmišką išvadą, jog tik pritaikius ATPK 30¹ str. nuostatas, būtų įgyvendinti nuobaudos tikslai, teisingumo ir proporcingumo principai. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarime “Dėl Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio 2 dalies (2007 m. gruodžio 13 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai konstatavo, kad ATPK 30¹ str. 2 d. prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, tačiau kai sprendžiamas ne pažeidėjui, bet kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, kurios buvo panaudotos darant ATPK 130² straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą konfiskavimo klausimas, privalo būti atsižvelgta ir į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimo nuostatas, kuriomis konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Minimame nutarime Konstitucinis Teismas nurodė, jog nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Tokį turtą konfiskavus dėl jo teisėto laikino valdytojo ar naudotojo padaryto administracinio teisės pažeidimo, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama. Todėl Lietuvos Respublikos ATPK 26 str. 1 d. numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. numatyto administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl ko savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Nepaisant to, jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tai, kad A. V. teigia nežinojęs, kad jo pirktu automobiliu naudosis V. B. ir vairuos jį neblaivus, nepatvirtina, jog jis ėmėsi atitinkamų priemonių jam priklausančio turto apsaugojimui nuo neteisėto pasinaudojimo juo. Pažymėtina ir tai, kad pats A. V. teisme nurodė, jog žinojo, kad V. B. neturi teisės vairuoti, yra ją praradęs, taip pat pripažino, kad jam buvo palikęs automobilio užvedimo raktelius (24 b. l.).

Vadovaujantis Vyriausiojo administracinio teismo praktika, transporto priemonės savininkas neturi būti pasyvus saugant transporto priemonę nuo neteisėto panaudojimo. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 1 d. yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančia transporto priemone. Nors A. V. savo parodymuose teigė, kad leidimo V. B. naudotis automobiliu nedavė, tačiau aukščiau nurodytos aplinkybės duoda pagrindą teigti, kad jis nebuvo pakankamai atsakingas ir atidus, ir neužtikrino, kad V. B., kuris jau baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, nesinaudotu šiuo automobiliu.

Įvertinus surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad A. V. nesiėmė reikiamų priemonių, jog jo pirktu turtu nebūtų pasinaudota administraciniam teisės pažeidimui daryti, dėl ko skiriant nuobaudą svarstyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimumą nėra objektyvaus pagrindo.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog V. B. nepagrįstai skirta švelnesnė nei ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda – nepagrįstai neskirtas vairuotos transporto priemonės konfiskavimas. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teisminės praktikos aiškinant ir taikant teisės normas. Todėl skundžiamas nutarimas keičiamas. Naikinti skundžiamą nutarimą ir priimti naują nutarimą, kaip kad prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo, kadangi neteisėta yra tik nutarimo dalis dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo, likusiojo dalyje nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl Institucijos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apskrities VPK Kelių policijos skyriaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutarimą pakeisti ir už pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje, paskirti ir transporto priemonės AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Nutarimo dalį, kuria taikytas LR ATPK 30¹ str., panaikinti.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.