Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. G. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2020 m. liepos 8 d. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, viešaisiais darbais 4 mėnesiams, bausmę atlikęs 2020 m. lapkričio 30 d., turintis teistumą,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. 2023 m. birželio 13 d. apie 21 val. gyvenamosios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme konflikto metu smurtavo prieš savo artimą giminaitį – brolį T. G., kuriam kumščiu sudavė vieną smūgį į kairį žandą, nukentėjusiajam nuo smūgio nukritus ant žemės, spyrė jam koja į kairį žandą, taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajam T. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl apatinio žandikaulio lūžimo kairio kampo ir 43 danties srityje jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip dešimties dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis V. G. kaltę pripažino visiškai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme ir paaiškino, kad 2023 metų vasarą, dienos tiksliai neprisimena, apie 20 val. brolis grįžo į namus iš kaimynų labai girtas. Jie pradėjo kalbėtis ir tarp jų įvyko konfliktas, kadangi brolis pradėjo įžeidinėti jo sugyventinę, vadino ją įvairiais necenzūriniais žodžiais. Brolis nereagavo į jo prašymą nutilti, toliau negražiai kalbėjo, todėl jis kumščiu sudavė broliui vieną smūgį į veidą. Nuo suduoto smūgio brolis nukrito tarp kulbių. Brolis, negražiai kalbėdamas, bandė atsikelti, jis liepė nesikelti ir jam įspyrė. Brolis po smūgio nesiskundė skausmu. Po dviejų parų brolis pasakė, kad jam sulaužytas žandikaulis. Įvykio dieną jis buvo išgėręs alaus, bet apsvaigęs nesijautė. Jam 2,58 promilių neblaivumą nustatė po dviejų parų, kai atvyko pareigūnai jo apklausti. Brolis įvykio metu buvo labai girtas. Su 438,89 Eur civiliniu ieškiniu sutinka.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino ikiteisminio tyrimo metu duotus V. G. parodymus, kur jis nurodė, kad 2023-06-13 svečiavosi savo motinos I. V. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kuriuose gyvena jo brolis T. G.. Motinos sodyboje dažnai būna jos draugas J. J., jis su juo gėrė alkoholį, gėrė alų. Jis tiksliai nepamena, jam atrodo buvo apie 21 val., jo brolis T. sugrįžo namo neblaivus. Jo veidas buvo sveikas, niekur nesužalotas. Abu su broliu sodybos kieme pradėjo konfliktuoti, brolis įžeidinėjo jo sugyventinę, vadino ją necenzūriniais žodžiais. Jiems pradėjus konfliktuoti sugėrovas J. iš sodybos kiemo pasišalino, nenorėjo kištis ir išėjo. Jie su broliu sodybos kieme liko dviese. Jie konfliktavo prie namo, kur yra staliukas ir kelios medžio kaladės, jis konflikto metu sudavė savo broliui kumščiu į veidą, jei gerai įsidėmėjo, pataikė į kairės pusės žandą, smūgis buvo stiprus, nuo smūgio brolis nukrito ant žolės. Jis jam gulinčiam spyrė koja į tą patį žandą, tačiau smūgis nebuvo stiprus. Daugiau brolio jis nemušė, jį paliko sodybos kieme ir išėjo namo. 2023-06-15 jį susirado policijos pareigūnai ir jis sužinojo, kad savo broliui sulaužė žandikaulį. Jis labai gailisi dėl tokio savo poelgio, savo brolio jis atsiprašė. Įvykio metu jis nebuvo labai girtas, buvo tik išgėręs gal 1 litrą alaus. Jo suvartotas alkoholio kiekis jo veiksmams įtakos neturėjo, nesijautė labai girtas. Kaltinamasis patvirtino, kad jie teisingi. (b. l. 85-86).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. G. parodymų jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais BPK 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kadangi kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, kaltu visiškai prisipažino, davė nuoseklius parodymus, baudžiamosios bylos aplinkybės nekelia abejonių, kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis T. G. parodė, kad 2023 m. birželio 13 d. jis buvo išėjęs uždarbiauti ir į namus grįžo vakare, buvo neblaivus. Sodybos kieme alkoholį vartojo jo brolis V. G. ir mamos draugas J.. Jis prie jų prisijungė, kartu gėrė alų. Koks tikslus laikas buvo, neprisimena, galėjo būti apie 21 val., tarp jo su broliu V. kilo konfliktas, jie pradėjo bartis. Prasidėjus jų konfliktui, motinos draugas J. iš jų sodybos kiemo išėjo, o tarp jų su broliu ir toliau vyko konfliktas. Konflikto metu jo brolis V. jam sudavė vieną smūgį kumščiu į žandą, jis nuo smūgio nukrito ant žolės, tuomet brolis jam spyrė koja į veidą. Abu smūgiai buvo pataikyti į kairės pusės žandikaulį. Jis jautė stiprų skausmą, tačiau buvo girtas, pagalbos nekvietė, nuėjo miegoti. Sekančią dieną jis atsikėlė, jam labai skaudėjo žandikaulį, galvojo, kad tik šiaip sumušta, todėl paprašė pas mamą vaistų. Mamai nesakė, kas jį sumušė. 2023 m. birželio 15 d. jam sutino žandikaulis ir jį kaimynas nuvežė į Lazdijų priėmimo skyrių, kur jam buvo nustatytas žandikaulio lūžimas, jis buvo išvežtas į Kauną. Tik važiuodamas į Kauną, jis paskambino mamai ir jai pasakė, kad jį sumušė brolis ir kad jam yra lūžęs žandikaulis. Jis kurį laiką gulėjo ligoninėje, jam buvo sutvarkytas žandikaulis ir 2023 m. birželio 26 d. buvo išleistas gydytis į namus. Iš pradžių policijos pareigūnams sakė, kad jį sumušė 2023 m. birželio 14 d., tačiau viską gerai apgalvojęs prisiminė, kad buvo sumuštas antradienį vakare, t. y. 2023 m. birželio 13 d. Savo broliui jis pretenzijų dėl šio sužalojimo neturi, jis jo atsiprašė, dėl to labai gailisi, civilinio ieškinio nei dėl turtinės, nei dėl neturtinės žalos jis nereiškia (b. l. 53–56).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. V. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu adresu, toje pačioje sodyboje yra du gyvenamieji namai, viename gyvena ji, kitame name gyvena jos sūnus T. G.. 2023 m. birželio 13 d. T. visą dieną buvo kaime talkoje, padėjo kažkam vežti šieną. Ji savo sūnaus visą dieną nematė. 2023 m. birželio 14 d. maždaug po pietų jos sūnus T. pas ją paprašė vaistų nuo skausmo. Ji jo paklausė, ką jam skauda, kas jam yra. Jis jai pasakė, kad krito kažkur. Rodė, kad skauda žandą, kurią pusę, ji neprisimena. Visą dieną T. buvo namuose, kas iš tikro įvyko jis jai nieko nepasakojo. 2023 m. birželio 15 d. ryte ji pamatė, kad sūnaus T. veidas yra patinęs, ant jo matėsi, kad jam labai skauda. Ji rado žmogų, kuris sūnų nuvežė į Lazdijų priėmimo skyrių. Po kiek laiko T. jai paskambino ir pasakė, kad jį veža į Kauną operuoti, T. jai telefonu papasakojo, kad jį sumušė brolis V., pasakė, kad jis iš pradžių nenorėjo jai to sakyti ir jos jaudinti, galvojo kad skausmas praeis. Kaip, kokiomis aplinkybėmis broliai susimušė ir tiksliai kada, ji nežino, viso įvykio ji nematė. Kadangi T. pas ją vaistų nuo skausmo prašė trečiadienį (2023 m. birželio 14 d.), ji mano, kad viskas vyko iš vakaro 2023 m. birželio 13 d. (b. l. 69–72).

2023 m. birželio 15 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo Š. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. birželio 15 d. apie 11.54 val. gavo policijos budėtojo nurodymą nuvykti į VŠĮ „Lazdijų ligoninės” priėmimo skyrių, kur kreipėsi T. G., nurodydamas, kad 2023 m. birželio 14 d. namuose sumušė brolis. Medikai vyriškiui konstatavo žandikaulio lūžį. T. G. paaiškino, kad 2023 m. birželio 14 d. visą dieną uždarbiavo. Po darbų jis vartojo alkoholinius gėrimus. Sugrįžusį į namus, jį sodybos kieme užsipuolė brolis V. G.. Brolis T. G. kaltino, kad šis iškeikė jo draugę. Kilus konfliktui, V. G. rankos kumščiu sudavė vieną smūgį ir spyrė vieną kartą broliui T. G. į galvą, taip jam sukeldamas fizinį skausmą ir sužalodamas jį. Konfliktui nurimus, abu broliai išsiaiškino santykius ir susitaikė. Todėl T. G. tą vakarą apie įvykį bendruoju pagalbos telefonu nepranešė, jis taip pat nejautė ir jokių skausmų. Vyriškis teigė, kad konflikto tarp jo ir brolio namuose niekas nematė. 2023 m. birželio 15 d. ryte T. G. pajuto skausmą kairės pusės žandikaulyje, jam buvo sunku kalbėti ir valgyti, todėl jis pats nuvyko į VŠĮ „Lazdijų ligoninės” priėmimo skyrių. Susitikus su V. G., vyriškis patvirtino visas savo brolio T. G. nurodytas aplinkybes, neneigė, kad smurtavo prieš savo brolį, kadangi šis įžeidinėjo jo gyvenimo draugę. Vyriškis teigė, kad konflikto tarp jo ir brolio niekas nematė. Jis patvirtino, kad tiek jis pats, tiek jo brolis konflikto metu buvo stipriai neblaivūs (b. l. 1–7).

Įvykio vietos apžiūros protokole su priedu fiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra, šiuo adresu yra gyvenamasis namas. Įvykio vietoje reikšmingų tyrimui pėdsakų nerasta. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nefilmuota (b. l. 18–24).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G436/2023 (09) nurodyta, kad T. G. klinikiniais duomenimis konstatuota apatinio žandikaulio lūžimas kairio kampo ir 43 danties srityje buvo padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu, galimai 2023 m. birželio 14 d. T. G. konstatuotas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas vienu poveikiu. T. G. konstatuotas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. T. G. sužalojimo padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. T. G. konstatuotas kūno sužalojimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jo nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui (b. l. 32).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas, ištyręs ir įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus, daro išvadą, kad jie pakankami kaltinamojo V. G. kaltei pagrįsti.

BK 138 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už nesunkų sveikatos sutrikdymą. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, atsako pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalyje pateiktą sąvokos „artimieji giminaičiai“ išaiškinimą nusikaltimą padariusio asmens broliai yra artimieji giminaičiai. Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis V. G., kilus konfliktui su broliu – nukentėjusiuoju T. G. dėl asmeninių santykių, tyčia smurtavo prieš nukentėjusįjį, t. y. kumščiu sudavė vieną smūgį į kairį žandą, nukentėjusiajam nuo smūgio nukritus ant žemės, spyrė jam į kairį žandą. Teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad dėl minėtų kaltinamojo smurtinių veiksmų nukentėjusiajam padarytas sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl apatinio žandikaulio lūžimo kairio kampo ir 43 danties srityje nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Taigi, nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltinamojo atliktų nusikalstamų veiksmų ir kilusių padarinių. Įvertinus nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad kaltinamojo V. G. veiksmai atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto nusikaltimo požymius.

Dėl skirtinos bausmės

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga.

Kaltinamasis V. G. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis). Jis 2020 m. teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, bausmę atlikęs 2020 m. lapkričio 30 d. (b. l. 105–108), taigi, teistumas laikomas neišnykusiu. V. G. per paskutinius penkerius metus buvo nubautas administracine tvarka tik vieną kartą, baudą sumokėjęs, nuobauda negaliojanti (b. l. 113–116). Jis santuokos neįregistravęs, tačiau veda šeimyninį gyvenimą, augina du nepilnamečius vaikus (b. l. 127), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 119), turi pastovią gyvenamąją vietą, seniūno pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas išimtinai teigiamai (b. l. 126). Į Psichikos sveikatos centro psichikos – priklausomybių stebimų pacientų įskaitą neįrašytas (b. l. 122). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė recidyvistas. Atsižvelgiant į kaltinamojo padaryto nusikaltimo pobūdį, kilusius padarinius, į tai, kad V. G. teisiamas ne pirmą kartą, skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Įvertinus, kad nustatyta viena atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės, tai, kad nusikalstama veika sukelti padariniai vis dėlto nėra labai sunkūs ir pavojingi asmens sveikatai, V. G. skirtinos laisvės atėmimo bausmės terminas nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės dydžio vidurkis. Siekiant individualizuoti bausmę, kad ji būtų teisinga ir proporcinga, taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, jo nuoširdų gailėjimąsi, nukentėjusiojo poziciją (kaltinamajam jokių pretenzijų neturi, su juo susitaikė), siekiant išsaugoti kaltinamojo socialinius ryšius, teismas sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslus galima pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, todėl, remiantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant atitinkamas pareigas ir baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kas sudarytų sąlygas kaltinamojo socialinei integracijai ir skatintų jį ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamajam šiuo nuosprendžiu skiriama galutinė bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Dėl civilinio ieškinio

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė byloje 438,89 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (b. l. 41–42). Ieškinyje nurodė, jog už T. G. gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžeto lėšų apmokėta 438,89 Eur.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateiktas 2023 m. liepos 10 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašas patvirtina, kad T. G. iš PSDF biudžeto suteikta gydymo (burnos ir dantų liga, kai būklė nesudėtinga) paslaugų už 438,89 Eur (b. l. 43). Tarp V. G. nusikalstamų veiksmų ir dėl T. G. sužalojimo gydymo atsiradusios turtinės žalos yra priežastinis ryšys, kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutinka. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, Valstybinės teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, iš V. G. priteistina 438,89 Eur PSDF biudžetui padarytai turtinei žalai atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Baudžiamajame procese, visų pirma, sprendžiamas asmens kaltės klausimas, žalos padarymo faktas jo neteisėtais veiksmais ir nustatomas padarytos žalos dydis. Įsiteisėjus teismo sprendimui, atsiranda ir prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Procesinių palūkanų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką baudžiamosiose bylose teisė reikalauti procesinių palūkanų atsiranda įsiteisėjus teismo sprendimui, nustatančiam nusikaltimu padarytos žalos dydį (kasacinės nutartys Nr. 2K-234/2010, 2K-181/2010). Atsižvelgiant į tai, civilinei ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš V. G. priteisiamos 5 procentų metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bus pradėtas vykdyti teismo nuosprendis (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti jam vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. G. vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 ir 5 dalimis, paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant V. G. bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalimi, 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72² straipsniu, paskirti V. G. baudžiamojo poveikio priemonę – per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

V. G. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti, pradėjus vykdyti nuosprendį.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš V. G. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 438,89 Eur (keturis šimtus trisdešimt aštuonis eurus 89 ct) turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą (438,86 Eur) nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki turtinės žalos visiško atlyginimo. Turtinės žalos atlyginimas sumokamas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank”, AB.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.