- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-04
- Bylos Nr.
- TA-39-1188/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01335-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Egidijus Šileikis (pirm.), Beata Martišienė
- Pareiškėjas
- V. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių, Lietuvos valstybė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės 24 300 Eur neturtinei žalai, kilusiai dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje (toliau – ir Šiaulių TI, atsakovo atstovas), atlyginti ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių TI jo laisvė buvo apribota, pažeidžiant galiojančius teisės aktus ir nesudarant normalių kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 8 d. iki 2020 m. spalio 28 d.
3. Pareiškėjas teigė, kad jam Šiaulių TI kamerose teko per mažai gyvenamojo ploto, atėmus plotą, kurį užima sanitarinis mazgas. Vadovaudamasis Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą Gyvenamojo ploto vienam kaliniui kalėjimo įstaigose: CPT standartais Nr. CPT/Inf(2015) 44 (toliau – ir Standartai), Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimu byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), teigė, jog, atsižvelgiant į šiuose tarptautiniuose teisės šaltiniuose nurodytus kriterijus, sąlygos, kuriose pareiškėjas buvo laikomos, nebuvo orios, nes: kamerose trūko natūralaus apšvietimo, o dirbtinis apšvietimas nebuvo pakankamas, nors vargindavo akis; nebuvo ventiliacijos sistemos; kamerose nebuvo unitazo, o sanitariniai mazgai nebuvo atitverti nuo likusio kameros ploto; pasivaikščioti kiemeliuose buvo galima tik 1 val.; pasivaikščiojimo kiemeliai atitverti 3 m sienomis, o viršus uždengtas; pareiškėjui nebuvo sudarytos galimybės 8 val. per parą užsiimti naudinga veikla nei kameroje, nei už jos ribų. Kas patvirtina, jog pareiškėjo teisė į minimalią gyvenamojo ploto normą ginčo laikotarpiu buvo pažeista.
4. Pareiškėjas pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo užtikrintas natūralus apšvietimas ir ventiliacija. Kamerų langai yra maži, ant jų įmontuotos grotos, kas mažino natūralų apšvietimą ir ventiliacijos galimybes. Pareiškėjas tokiomis sąlygomis turėjo gyventi 23 val. per parą, per kurias skaitydavo, rašydavo, savarankiškai studijavo. Dėl šių priežasčių kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, natūralios apšvietos koeficientas turėjo siekti ne mažiau kaip 1,5 proc. Tačiau Seimo kontrolierius 2019 m. spalio 21 d. ataskaitoje Nr. NKP-2019/1-1 nustatyta, jog Šiaulių TI natūralios apšvietos koeficientas siekia nuo 0,08 proc. iki 0,48 proc. Tiek Seimo kontrolieriaus, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aptartos sąlygos nulėmė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo konstatavimą.