Kauno apylinkės teismo nutartis

2019-10-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-351-1009/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2019-10-30Kauno apylinkės teismas
  2. Vienintelė instancijaNutartis · 2020-02-07Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-30
Bylos Nr.
II-351-1009/2019
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01422-2019-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Sigita Kazlauskienė
Pažeidėjas
A. L.
Pareiškėjas
A. L.
Advokatai
Diana Višinskienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-351-1009/2019Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01422-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.10.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. spalio 30 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė,sekretoriaujant Brigitai Vaitkutei-Unikienei,

dalyvaujant pareiškėjui – administracinėn atsakomybėn patrauktam A. L., jo atstovei advokatei Dianai Višinskienei,

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) atstovui nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. L. skundą dėl Institucijos 2019 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-9483-2019.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. L. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-9483-2019 buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 eurų dydžio bauda bei paskirta administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių už tai, kad jis 2019 m. birželio 24 d. 14 val. 08 min. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai vairuotojui nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 0,43 promilės, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. L. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmiau minėtą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

Skunde nurodė, kad skundžiamą nutarimą pareiškėjas laiko neteisėtu ir nepagrįstu (priimtas tinkamai neištyrus aplinkybių, atlikus formalų duomenų vertinimą). Atliekant administracinėn atsakomybė traukiamo asmens A. L. neblaivumo (girtumo) patikrinimą, panaudota techninė priemonė – alkotesteris „Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0774, 0976795, kuriuo užfiksuotas A. L. 0,43 promilių neblaivumas (+/-0,02 promilės). A. L., teikdamas paaiškinimus pareigūnams dėl minėto administracinio nusižengimo padarymo, nurodė, jog alkoholinius gėrimus vartojo iš vakaro, 2019 m. birželio 24 d. alkoholio nevartojo, su pažeidimu sutiko ir labai gailėjosi. Po administracinio nusižengimo protokolo surašymo A. L. atžvilgiu, pastarasis suprato, jog techninė priemonė – alkotesteris – negalėjo užfiksuoti 0,43 promilių neblaivumo (girtumo,) kadangi neblaivumo (girtumo) patikrinimo dieną, t. y. 2019 m. birželio 24 d. nevartojo alkoholinių gėrimų, todėl, pasinaudodamas teise kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicininės apžiūros atlikimo, nesutikus su policijos pareigūnų patikrinimo metu alkotesteriu užfiksuotais rezultatais, 2019 m. birželio 24 d. 15 val. 02 min. nuvyko į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas dėl kraujo alkoholio mėginio paėmimo. 2019 m. birželio 25 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 4719/2019(01) nurodyta, jog A. L. kraujas paimtas 2019 m. birželio 24 d. 15 val. 10 min., A. L. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija yra 0,26 promilės etilo alkoholio. Taip pat 2019 m. birželio 24 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 987 gydytojo T. M. užfiksuota, jog A. L. eisena bei stovėsena be kliniškai reikšmingų pakitimų, judesiai atliekami tiksliai, orientuotas laike, vietoje, savyje, įvykius atsimena, koncentruoto dėmesio, nuoseklaus mąstymo, alkoholio kvapas neužuodžiamas. Akcentuojama, jog A. L. kraują tyrimui ėmusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus darbuotoja (vardas bei pavardė nežinomi) atliko A. L. neblaivumo (girtumo) vertinimą alkotesteriu, kuris parodė 0,13 promilių neblaivumą, tačiau minėti rodmenys niekur užfiksuoti nebuvo, todėl, nagrinėjant A. L. skundą, turėtų būti nustatytos bei išaiškintos nurodytos aplinkybės. Atkreipiamas dėmesys, jog teismo medicinos ekspertų pateikiamose specialisto išvadose dėl asmenų blaivumo nustatymo remiamasi E. W. formule, kuris įrodė, jog suaugusio vyro kraujyje ramybės būsenoje per 1 val. (60 min.) vidutiniškai oksiduojasi 0.15 promilių alkoholio. Tą dydį F. W. pavadino oksidacijos faktoriumi ir pasiūlė žymėti graikų abėcėlės raide ß taigi ß6=0,15 promilių. Sutinkamai su Vidmarko formule – oksidacijos faktorius p60, rodantis, kiek alkoholio oksiduojasi organizme per vieną valandą, lygus 0,15 promilių (o per 1 min.– ,15 promilių:60=0,0025 promilių). Nuo vairuotojo A. L. sustabdymo patikrinimui 2019 m. birželio 24 d. 14 val. 08 min. iki kraujo ėmimo paėmimo 2019 m. birželio 24 d. 15 val. 10 min. praėjo 1 val. 02 min. (62 min.). Taigi, remiantis minėta formule, galima alkoholio koncentracija A. L. kraujyje sustabdymo metu – 2019 m. birželio 24 d. 14 val. 08 min.–62 min. x 0,0025 promilių=0.155 promilių. Akcentuojama, jog šis rodmuo yra itin artimas rodmeniui, kurį buvo nustačiusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus darbuotoja (vardas ir pavardė nežinomi), atlikusi A. L. blaivumo tikrinimą alkotesteriu, t. y. 0,13 promilių. Pažymi, jog alkoholio koncentracija organizmo skysčiuose skiriasi nuo alkoholio koncentracijos iškvepiamame ore, o, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir bendros asmens būklės įvertinimo metodikų patvirtinimo“ 2006-06-20 Nr. V-505 nuostatomis, nustatant neblaivumo laipsnį, lemiamos reikšmės turi alkoholio koncentracija tiriamojo kraujyje. Kadangi šioje administracinio nusižengimo byloje pareigūnų tikrinimo alkotesteriu ir vėliau gydymo įstaigoje A. L. paimto kraujo rezultatai skiriasi, todėl esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas, kadangi nagrinėjamu atveju yra daugiau duomenų, pagrindžiančių asmens nekaltumą bei patvirtinančių, jog A. L. veiksmuose nebuvo požymių, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, dėl ko minėtam asmeniui negalėjo būti taikoma administracinė atsakomybė bei paskirta nuobauda, t. y. bauda, bei baudžiamojo poveikio priemonė. Pažymėtina, jog 2019 m. birželio 24 d. pareigūnams technine priemone – alkotesteriu – patikrinus A. L. neblaivumą (girtumą), užfiksuotas 0.43 promilių neblaivumas, o pagal specialisto išvadą, jo kraujyje nustatyta 0,26 promilės etilo alkoholio. Taigi, pagal vienus rodmenis A. L. veika galimai atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto nusižengimo sudėtį, o pagal kitus rodmenis – neatitinka. Tačiau dar kartą pabrėžiama, jog yra daugiau duomenų, pagrindžiančių A. L. nekaltumą.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į minėtą skundą prašo jo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad apeliantui galiojančiu alkotesteriu buvo nustatytas 0,43 promilių girtumas. Pagal specialisto išvadą A. L. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,26 promilės etilo alkoholio. Pažymi, tai, kad kraujas buvo paimtas 2019 m. birželio 24 d. 15.10 val., o alkotesteriu sustabdymo vietoje buvo patikrintas 2019 m. birželio 24 d. 14.08 val. Sprendžiant klausimą dėl asmens kaltės pagal ANK 422 str., t. y. transporto priemonių vairavimo, esant vairuotojams neblaiviems, būtina nustatyti konkretų ir nekeliantį abejonių neblaivumo laipsnį. Tačiau vertinant asmens atsakomybę pagal ANK 422 str., asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo tam tikru momentu, t. y. vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų. Be to, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009. N261-3165/2009, kt.).

Šalies argumentai

Pareiškėjas ir jo atstovė teismo posėdžio metu skundą palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė tenkinti. Pareiškėjas papildomai paaiškino, kad vakare buvo išgėręs keletą taurių vyno, kitą dieną gerai jautėsi, 14.00 val. sėdo už vairo. Buvo keista, kad patikrinimo metu buvo rasta promilių, nes jautėsi blaivus. Su pareigūnais buvo kultūringas pokalbis, jų klausė, ką daryti. Jam buvo pasiūlyta važiuoti pasitikrinti kraują. Jis pats dėl antro pūtimo po 15 minučių į alkotesterį nežinojo, o pareigūnai jo apie tokią teisę neinformavo. Nuvažiavus į klinikas, seselė davė papūsti į alkotesterį, įpūtė 0,13 promilių, kraujyje buvo rastos 0,26 promilės. Policija jį patikrino, kadangi buvo reidas. Pasitarę pareigūnai jo atžvilgiu nutarė rašyti protokolą. Pagal žodinį pareigūnų paaiškinimą, pareiškėjas ne iš karto rado medicinos įstaigą kraujui pasikrinti. Pareigūnas sakė, kad jis turi su viskuo sutikti. Medicinos įstaigą rado ne iš karto. Bet nuvažiavo iš esmės laiku. Tą dieną gėrė „Sprite“, valgė. Jei būtų žinojęs, į alkotesterį būtų pūtęs antrą kartą.

Atsiliepimas

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepime į skundą pateiktas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Liudytojas E. M. parodė, kad per Jonines vykdant priemonę ir (duomenys neskelbtini) gatvėje sustabdžius automobilį, jo vairuotojas (t. y. A. L.) pasakė, kad iš vakaro vartojo alkoholį. Vairuotojui padavė purkštuką, kurį jis pats atsiplėšė, įpūtė 0,43 promiles. Vairuotojas su viskuo sutiko. Surašė protokolą. Gali būti, kad vairuotojui paaiškino, kad jis turi teisę kreiptis į medicininę įstaigą pasitikrinti kraują. Lyg tai į narkologinį, arba – kur galima pasitikrinti. Dirba teritoriniu principu, todėl tikslių medicinos įstaigų pavadinimų nežino. Antrą kartą vairuotojui nesiūlė pūsti, kadangi jis pasakė, kad alkoholį vartojo išvakarėse. Tokiu atveju neturi pareigos siūlyti pūsti antrą kartą. Antrą kartą duoda pūsti tik tada, kai žmogus pasako, kad alkoholį gėrė ką tik.

Liudytojas J. V., parodė, jog prisimena, kad sustabdžius automobilį, juto nuo vairuotojo (t. y. A. L.) sklindantį alkoholio kvapą. Todėl davė detektorių, parodė „pliusiuką“. Tada davė alkotesterį, parodė teigiamą, surašė protokolą. Dar prieš pučiant jautė alkoholio kvapą, klausė kada vartojo, vairuotojas atsakė, kad vakar. Neatsimena kaip bendravo, aplinkybes prisimena iš tarnybinio. Dėl pakartotino pūtimo alkotesteriu – kartoja tik tuo atveju, jei pasako, kad alkoholį vartojo ką tik. Neatsimena, ar pareiškėjo klausė, ar vartojo ką kitą be alkoholio. Nepamena, ar konsultavosi su kolega.

Liudytojas T. M. parodė, kad jis surašė neblaivumo nustatymo aktą. Paties akto surašymo akto surašymo aplinkybių bei pareiškėjo neprisimena. Parodė, kad jei vartojo alkoholinius gėrimus, tai nebūtinai gali įtakoti kvėpavimui. Eisenai, stovėsenai – taip. Priklausomai nuo alkoholio kiekio, kinta motorika. Dėl eisenos ir stovėsenos pakitimų kai tarp 0,3 prom., 04 prom., 05 prom., sunku defirencijuoti. Esant 0,43 promilėms, eisena ir stovėsena turėtų būti pakitusi. Iki 0,45 promilių akių vyzdžiams įtakos neturi. Dėl kvapo, jei gėrė iš vakaro bei įpūtė 0,43 promiles, alkoholio kvapas neturėjo jaustis. Jei, pavyzdžiui, asmuo pietauja, valgo šaltibarščius, pietauja, geria fermentuotus gėrimus, įtakos alkotesterio rodmenims neturi. Tai, kad nematė girtumo požymių, bet kraujas parodė 0,26 promilių, kliniškai normalu. Alkotesterio paprastai pas juos pūsti neduoda, be to, kraujyje gali būti, kad rodo didesnę alkoholio koncentraciją nei iškvėptame ore. Jų gydymo įstaigoje pagal procedūras į alkotesterį nepučiama, jeigu to nepaskiria daktaras, tik tada šie duomenys fiksuojami medicininiuose dokumentuose, o šiuo konkrečiu atveju tokio paskyrimo nebuvo, todėl ir šaknelės nėra, tokie duomenys niekur fiksuoti nebus.

Pateiktoje vaizdo medžiagoje pareiškėjas savęs nepažino, galimai fiksuotas kito asmens patikrinimas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad A. L. 2019 m. birželio 24 d. 14.20 val. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, kuriame nurodyta, jog jis 2019 m. birželio 24 d. 14 val. 08 min. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai vairuotojui nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 0,43 promilės, šiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Skundžiamu Institucijos specialistės A. J. 2019 m. liepos 16 d. nutarimu A. L. už šį administracinį nusižengimą buvo paskirta administracinė nuobauda – 800 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas 12 mėnesių, nustačius vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bei nenustačius jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. A. L. protokole įrašė paaiškinimą, pripažindamas, jog alkoholį vartojo iš vakaro, šiandien iš viso nevartojo, su pažeidimu sutinka, labai gailisi. Skundžiamame nutarime pasirašė, paaiškinimų ar pastabų nenurodė.

Skundas grindžiamas tuo, kad skundžiamas nutarimas priimtas tinkamai neištyrus aplinkybių, atlikus formalų duomenų vertinimą. Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju yra daugiau duomenų, pagrindžiančių jo nekaltumą, į kuriuos priimant nutarimą nebuvo atsižvelgta. Akcentuoja, kad jo kraują tyrimui ėmusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus darbuotoja (vardas bei pavardė nežinomi) atliko A. L. neblaivumo (girtumo) vertinimą alkotesteriu, kuris parodė 0,13 promilių neblaivumą, tačiau minėti rodmenys niekur užfiksuoti nebuvo, todėl, nagrinėjant A. L. skundą, turėtų būti nustatytos bei išaiškintos šios aplinkybės. Pareiškėjas, remdamasis Vidmarko formule, nurodo, kad jo sustabdymo metu – 2019 m. birželio 24 d. 14 val. 08 min. (62 min. x 0,0025 promilių) jo girtumas buvo 0,155 promilių ir šis rodmuo yra itin artimas rodmeniui, kurį buvo nustačiusi jam nežinoma Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus darbuotoja, atlikusi A. L. blaivumo tikrinimą alkotesteriu, t. y. 0,13 promilių. Teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad policijos pareigūnai jam neišaiškino jo teisės į alkotesterį po 15 minučių pūsti dar kartą, nurodė, kad tą dieną jis buvo valgęs, gėręs gazuoto vaisvandenio „Sprite, valgęs.

Kelių eismo taisyklių 14 punkte inter alia įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai.

Teismas, įvertinęs visumą byloje nustatytų duomenų, t. y. tarnybinį pranešimą dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, alkotesterio 2019 m. birželio 24 d. 14:08:17 val. tikrinimo rezultatus bei policijos pareigūno tikrinimo metu naudoto alkotesterio patikros sertifikatą Nr. 0976795, sprendimą nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą Nr. 987, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. T-A 4719/2019 (01), o teismo posėdyje pareiškėjo bei jo atstovės paaiškinimus, liudytojų E. M., J. V., T. M. parodymus, daro išvadą, jog skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, A. L. padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje, yra tinkamai kvalifikuotas ir pilnai įrodytas bylos medžiaga. Tuo tarpu pareiškėjo skundo teiginiai apie netinkamą visų bylai reikšmingų įrodymų vertinimą atmestini kaip nepagrįsti, o nurodyti skundo argumentai nesuteikia pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą. Nors šioje administracinio nusižengimo byloje policijos pareigūnų tikrinimo alkotesteriu ir vėliau A. L. iniciatyva gydymo įstaigoje atlikto tikrinimo alkotesteriu bei atlikto kraujo tyrimo rezultatai skiriasi, tačiau ši aplinkybė nagrinėjamu atveju nekeičia padarytos išvados, jog A. L. 2019 m. birželio 24 d. 14 val. 08 min. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus – lengvo girtumo laipsnio – alkotesteriu nustatytas 0,43 promilių neblaivumas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintose Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse (pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija) (toliau – Taisyklės) įtvirtinta policijos pareigūnų teisė tikrinti metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatant transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumą, jose numatyta šio patikrinimo tvarka. Policijos pareigūnai neblaivumo patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014). Minėtų Taisyklių 29 punkte inter alia numatyta, jog jeigu asmuo nesutinka su neblaivumo tikrinimo rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai jam atliktas tikrinimas, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis.

Bylos medžiaga nustatyta, jog policijos pareigūnams 2019 m. birželio 24 d. 14 val. 08 min. sustabdžius A. L. vairuojamą automobilį ir patikrinus jo blaivumą policijos naudojamu alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 7510“, Nr. ARKL, jam buvo nustatytas 0,43 promilių neblaivumas – t. y. lengvas neblaivumas. Policijos pareigūnų naudotas minėtas alkotesteris, kaip patvirtina 2019 m. birželio 16 d. patikros sertifikatas Nr. 0976795, – metrologiškai patikrintas, yra tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galioja iki 209 m. gruodžio 18 d., prietaiso paklaida ± 0,017 ‰ (skunde neteisingai nurodoma ± 0,02 ‰ paklaida). Nors teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad jis pagal žodinį pareigūnų paaiškinimą ne iš karto rado medicinos įstaigą kraujui pasikrinti, tačiau byloje esantis Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 987 liudija, kad A. L. iš esmės tinkamai ir laiku pasinaudojo teise kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis, t. y. jis valandos bėgyje kreipėsi į medicinos įstaigą dėl medicininės apžiūros atlikimo, nes iš paminėto akto matyti, kad 2019 m. birželio 24 d. 15.02 val. (t. y. per 54 minutes po patikrinimo alkotesteriu) jis atvyko į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas, kur buvo pradėta jo apžiūra, o 15.10 val. (t. y. po 62 minučių po patikrinimo alkotesteriu) ligoninėje buvo paimtas kraujas, o jį ištyrus, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijoje, surašyta specialisto išvada Nr. Nr. T-A 4719/2019 (01), kurioje nurodyta, jog A. L. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0, 26 ‰ (promilės) etilo alkoholio.

Nors iš paminėtų bylos duomenų matyti, kad policijos pareigūnų tikrinimo metrologiškai patikrintu alkotesteriu ir vėliau gydymo įstaigoje atlikto neblaivumo patikrinimo alkotesteriu bei kraujo tyrimo rezultatai skiriasi, tačiau teismas daro išvadą, jog esminių prieštaravimų, kurie leistų abejoti pirminiais A. L. neblaivumo nustatymo rezultatais alkotesteriu, nėra. Iš A. L. atžvilgiu surašyto administracinio nusižengimo protokolo akivaizdu, jog jis pats nurodė iš vakaro vartojęs alkoholį, šių aplinkybių jis taip pat neneigė ir teismo posėdžio metu, nurodė, kad išvakarėse buvo išgėręs keletą taurių vyno, o iš Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 987 užfiksuotų medicininę apžiūrą atlikusios gydytojo duomenų taip pat nustatyta, kad jis patvirtino gydytojui iš vakaro vartojęs alkoholio – tačiau ten nurodyta, kad vartojo šiek tiek stiprių gėrimų – „Ballantain“. Po patikrinimo alkotesteriu po 62 minučių paimtame kraujyje pareiškėjui nustatyta mažėjanti bei neviršijanti leistinos normos (0,4 promilės) mažiausia koncentracija 0,26 promilės etilo alkoholio, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad policijos pareigūnams sustabdžius jo vairuojamą automobilį ir patikrinus jo neblaivumą 2019 m. birželio 24 d. 14 val. 08 min. nustatyta, kad jis vairavo neblaivus, už ką jis nubaustas skundžiamu nutarimu. Šiuo atveju pažymėtina, jog ne kartą teismų praktikoje akcentuota, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014, kt.).

Taip pat pažymėtina, kad teismų praktikoje žmogaus organizme alkoholio mažėjimas dažnai vertinamas remiantis moksliškai patvirtinta Vidmarko formule, kuria apskaičiuojamas dėl oksidacijos (redukcijos) žmogaus organizme dėsningai mažėjantis alkoholio kiekis, suaugusio vyro fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100–125 mg/kg/val. greičiu, o jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15–0,2 promilės/val. (nuo 0,0025 prom./min. iki 0,0033 prom./min.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-51-746/2016, 2AT-42-507/2016, 2AT-41-2013, kr.). Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, natūralu, kad laikui bėgant alkoholio kiekis mažėja ir medicininės apžiūros metu neblaivumo laipsnis taip pat mažėja ir jis neatspindi to laipsnio, kuris buvo pirminio tikrinimo metu. Būtent šiuo atveju policijos pareigūnams metrologiškai patikrintu alkotesteriu A. L. 2019 m. birželio 24 d. 14 val. 08 min. nustačius 0,43 promilių neblaivumą (paklaida ± 0,017 ‰ , kas atitinka 0,0000731 promilių, atėmus maksimalią leistiną paklaidą alkotesterio parodymai būtų – 0,4299269 promilių neblaivumas), o 15.10 val. paimtame kraujo tyrime radus 0,26 promilių etilo alkoholio, minėti rodmenys patvirtina, jog praėjus 62 minutėms (iš esmės po 1 valandos) A. L. kraujyje alkoholio kiekis sumažėjo dėsningai, o policijos pareigūnų atlikto patikrinimo alkotesteriu rezultatai medicininiu požiūriu neprieštarauja kraujo ėmimo tyrimo rezultatams, specialisto išvadai. O būtent – kraujyje nustatyta mažiausia 0,26 promilių etilo alkoholio koncentracija patenka į pagal pirmiau minėtą Vidmarko formulę paskaičiuotas vidutiniškai sumažėjusio alkoholio koncentracijos ribas, tai yra nuo 0,28 promilių iki 0,23 promilių (t. y. 0,43–0,155=0,275 prom., o 0,43–0,2046=0,2254 prom.), o įvertinus paklaidą (0,43-0,017=0,413 prom.) – nuo 0,26 promilių iki 0,21 promilių (t. y. 0,413–0,155=0,258 prom., o 0,413–0,2046=0,2084 prom.).

Esant tokiai situacijai, atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo skunde nurodomi paskaičiavimai pagal Vidmarko formulę, kad jo sustabdymo – 2019 m. birželio 24 d. 14 val. 08 min. (62 min. x 0,0025 promilių) jo girtumas buvo 0,155 promilių. Tai yra pagal formulę paskaičiuotą 62 minučių bėgyje sumažėjusio girtumo rezultatą pareiškėjas skunde nurodo kaip pirminį jo girtumą rezultatą, gautą 14 val. 08 min. alkotesteriu patikrinimo metu. Taip išeitų, pagal pareiškėjo pateikiamą versiją, sustabdymo metu 14 val. 08 min. jo girtumas buvo 0,155 promilių, o pagal specialisto išvadą po 62 minučių jo kraujyje girtumas padidėjo– jau 0,26 promilės. Pažymėtina, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijoje surašyta specialisto išvada Nr. Nr. T-A 4719/2019 (01) šioje byloje niekaip nepaneigta ir nenuginčyta.

Taip pat nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad pagal formulę jo paskaičiuotas 0,155 promilių rodmuo yra itin artimas rodmeniui, kurį buvo nustačiusi jam nežinoma Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus darbuotoja, atlikusi jo blaivumo tikrinimą alkotesteriu, t. y. 0,13 promilių. Visų pirma, kaip minėta, pareiškėjas neteisingai naudojasi Vidmarko formule, o antra – teismui nepateikti įrodymai, kad ligoninėje pareiškėjo girtumas buvo tikrintas alkotesteriu, gaunant 0,13 promilių rezultatą. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas jo apžiūrą atlikęs gydytojas T. M. pareiškėjo oficialaus pūtimo į alkotesterį ligoninėje nepatvirtino, paaiškino, kad jų gydymo įstaigoje patikra alkotesteriu paprastai neatliekama, nebent šią procedūrą paskirtų gydytojas, tačiau iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto matyti, kad patikra alkotesteriu paskirta nebuvo.

Be to, pareiškėjas teismui yra pateikęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-08-12 – 2019-08-13 Teismo medicinos konsultacinę specialisto išvadą Nr. 0272/19, kurioje nurodoma, kad pagal pateiktų dokumentų duomenis, pateikiama tokia išvada: A. L. tikrintas LSMUL Kauno klinikose ir paimtame kraujyje buvo nustatyta 0,26 promilės etilo alkoholio, atlikus atgalinius skaičiavimus, A. L. kraujyje sustabdymo metu galima alkoholio koncentracija buvo nuo 0,363 iki 0,466 promilės, todėl vertinama, kad sustabdymo metu jis galėjo būti blaivus (b. l. 40-41). Teismas šiuo atveju pažymi, kad ši pareiškėjo pateikta specialisto išvada teismui neprivaloma, tačiau tuo pačiu atkreipia dėmesį į tai, kad nors joje yra pateikiama palankiausia pareiškėjui išvada, kad sustabdymo metu jis galėjo būti blaivus, tačiau šioje išvadoje pateikiama alkoholio koncentracija – nuo 0,363 iki 0,466 promilių – akivaizdžiai liudija ir pareiškėjui nepalankų rezultatą, pirmiau nustatytą teismo. Be to, šios išvados pilna apimtimi nepatvirtina kiti rašytiniai įrodymai.

Taip pat teismas atmeta pareiškėjo ir jo atstovės teiginius apie neva policijos pareigūnų netinkamai atliktą jo neblaivumo patikrinimą, kadangi jam po 15 minučių nebuvo pasiūlyta pakartotinai girtumą patikrinti alkotesteriu. Pažymėtina, kad neblaivumo patikrinimas alkoholio matuokliu gali būti atliekamas iš esmės praėjus ne mažiau kaip 10–15 minučių po alkoholio (taip pat burnos gaiviklių ar vaistų, kurių sudėtyje yra alkoholio) vartojimo, priešingu atveju kyla rizika, kad burnoje esantys alkoholio likučiai gali iškreipti matavimo rezultatus. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas policijos pareigūnams nurodė, kad alkoholį vartojo įvykio išvakarėse, tai užfiksuota protokole, su pažeidimu sutiko ir jo neginčijo, o gynybinę versiją, jog iki sustabdant policijos pareigūnams vartojo gaiviųjų gėrimų iškėlė tik bylos nagrinėjimo teisme metu.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas nutarimas priimtas tinkamai neištyrus aplinkybių, atlikus formalų duomenų vertinimą Tačiau šie pareiškėjo argumentai nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Pažymėtina, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis, jų rinkimas nėra savitikslis, nes jų turi būti surinkta tiek, kad asmenį būtų galima pripažinti kaltu dėl pažeidimo padarymo, taigi surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, nes asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Šiuo atveju, teismo vertinimu, Institucijai užteko įrodymų, kurių pagrindu A. L. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skirta sankcijos ribose ir nepažeidžiant jų skyrimo tvarkos (ANK 32, 34-36 straipsniai). Tuo tarpu skunde pareiškėjo pateikiamos versijos neįrodytos, tarpusavyje prieštaringos ir laikytinos jo gynyba siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Todėl visų aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu teismas daro išvadą, kad nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, kurį naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, skundas netenkintinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

A. L. skundo netenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. liepos 16 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-9483-2019 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Sigita Kazlauskienė