Alytaus apylinkės teismo nutartis

2012-10-04 · Civilinė byla Nr. 2-599-780/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-04
Bylos Nr.
2-599-780/2012
Teisminio proceso Nr.
2-27-3-00472-2012-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramūnas Šarka
Pareiškėjas
O. J.
Kategorijos
  • 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-599-780/2012Proceso Nr. 2-27-3-00472-2012-2Procesinio sprendimo kategorijos: 103.4.; 106.8.1. (S) 113.2.; 117.1.; 117.2.
LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2012 m. spalio 4 d.Lazdijai

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, rašytinio proceso tvarka spręsda­mas pareiškėjos O. J. pareiškimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir patiks­lin­to pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo pri­ėmi­mo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. rugsėjo 10 d. Lazdijų rajono apylinkės teisme gautas pareiškėjos O. J. pareiškimas dėl palikimo priėmimo fakto nus­ta­tymo, kuriuo prašoma nustatyti juridinę reikšmę tu­rintį faktą, kad ji po tėvo J. J. mirties p­alikimą priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti.

2012 m. rugsėjo 14 d. teisėjo nutartimi pareiškėjai nustatytas 20 dienų, nuo nutarties pa­t­vir­tin­tos kopijos įtei­kimo dienos, terminas nutartyje nurodytiems pareiškimo trūku­mams pašalinti – pa­­­­teikti dokumentus, patvirtinančius pareiškime nurodytas aplinkybes, kad mirusysis J. J. yra jos tėvas.

Iš informacinio lapelio matyti, kad pareiškėjos atstovas nutarties patvirtintą kopiją gavo 2012 m. rugsėjo 17 d.

2012 m. spalio 1 d. teisme gautas pareiškėjos O. J. patikslintas pareiškimas dėl juridinių faktų nus­ta­tymo, kuriuo prašoma: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad teisę nu­sta­tantis dokumentas, tai yra pareiškėjos gimimo liudijimas Nr. 302877, priklauso ne Jonušonytei M. O., gimusiai (duomenys neskelbtini), bet pareiškėjai J. O. (J.), gi­mu­siai (duomenys neskelbtini); 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja O. J. po tėvo J. J. mirties p­alikimą priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Šia nutartimi sprendžiamas pareiškimo ir patikslinto pareiškimo priėmimo klausimas.

Teisė kreiptis į teismą realizuojama įstatymo nustatyta tvarka, todėl pareiškėja privalo įvyk­­­­­­­dy­­­ti visas teisės kreiptis į teismą tinkamo realizavimo sąlygas (Civilinio proceso kodekso (to­liau – CPK) 5 straipsnis).

Pateikdama patikslintą pareiškimą pareiškėja nevykdė teismo nustatytos pareigos ir nepaša­li­no 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartyje nu­rodytų trūkumų – nepa­­teikė dokumentų, patvirtinančių pa­reiš­kime nurodytas aplinkybes, kad mirusysis J. J. yra jos tėvas. Patikslintame pa­reiš­kime papildomai nurodo, kad nežino ir negali paaiškinti, kodėl jos gimimo liudijime neteisingai nu­ro­dyta jos pavardė J. ir papildomai įrašytas vardas M.. Mano, kad tai galėjo būti as­mens, išrašiusio gimimo liudijimą, suklydimas. Prašo nustatyti faktą, kad civilinės metrikacijos įs­tai­gos išduotas gimimo liudijimas priklauso jai.

CPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, jog teismas nagrinėja bylas dėl fakto, kad tei­­sę nustatantys dokumentai, išskyrus asmens dokumentą, patvirtinantį asmens tapatybę, ir civi­li­nės metrikacijos įstaigų išduodamus liudijimus, priklauso asmeniui, kurio vardas, pavardė ar tėvo var­das, nurodyti dokumente, nesutampa su to asmens dokumente, patvirtinančiame jo tapatybę, ar gi­mimo liudijime nurodytais vardu, pavarde ar tėvo vardu, nustatymo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės nor­mų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 6 pun­kte nurodyta, kad kai pareiškėjas turi civilinės metrikacijos įstaigų išduotus dokumentus, ku­riuo­se matyti giminystės ryšiai, tačiau juose, pareiškėjo nuomone, nurodyti neteisingi duomenys, teis­mas atsisako priimti tokį pareiškimą. Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas neturi tei­sės nustatyti asmens dokumento, patvirtinančio asmens tapatybę, ir civilinės metrikacijos įstaigų išduodamų liudijimų priklausymą atitinkamam asmeniui („Teismų praktika“ Nr. 24, 2006 m.).

Kadangi pareiškėja turi civilinės būklės aktą patvirtinantį dokumentą – gimimo liudijimą, ta­čiau, jos nuomone, jame yra klaidų (netikslumų), dėl kurių giminystės santykiai nėra akivaizdūs, to­dėl pareiškėjos rei­kalavimas nustatyti faktą, kad civilinės metrikacijos įstaigos išduotas gimimo liu­dijimas pri­klau­so jai, nenagrinėtinas teisme, o dėl antro reikalavimo nustatyti palikimo priėmimo fak­tą pareiškėja ne­pa­ša­lino teismo nutartyje nurodytų trūkumų, todėl patikslintą pa­reiš­kimą atsi­sa­ky­ti­na priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o pirminis pareiškimas lai­ko­mas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjai (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

Pareiškėjai išaiškintina, kad ji turi kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą dėl įrašo ištaisy­mo (CPK 137 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad civilinės būklės aktų registravimą, įrašų atkūrimą, pa­­kei­timą, pa­pildymą, ištaisymą reglamentuojančios teisės normos (CPK XXXII skyrius (514–516 straip­sniai) nu­stato privalomą šio klausimo išankstinio sprendimo ne teisme tvarką (CPK 514 straip­s­nio 2 da­lis). Civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištai­symo ar anu­­lia­vi­mo funkcijas vykdo civilinės metrikacijos įstaigos Lietuvos Respublikos teisingumo minis­t­ro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių nustatyta tvar­­ka (CK 3.280. 3.281 straipsniai, 3.313 straipsnio 1 dalis), todėl suinteresuotas asmuo pirmiausia su atitinkamu prašymu turi kreiptis į šias įstaigas. Tik civilinės metrikacijos įstaigai atsisakius įre­gis­truoti, atkurti, pakeisti, papildyti, ištaisyti ar anuliuoti civilinės būklės akto įrašą, suinteresuotas as­­muo gali kreiptis į jo gyvenamosios vietos apylinkės teismą, pateikdamas CPK 514 straipsnio 3 da­­lyje nustatytus reikalavimus atitinkantį pareiškimą ir pridėdamas prie jo įrodymus, kad kreipėsi į ci­vilinės metrikacijos įstaigą, tačiau jo prašymas nebuvo patenkintas (gauta išvada, kad asmens pra­šymas negali būti tenkinamas, arba per teisės aktų nustatytus terminus civilinės metrikacijos įstaiga ne­atsakė į pareiškėjo prašymą) (CPK 514 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje NR. 3K-3-116/2007).

Kreipdamasi į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo pareiškėja turi pateikti doku­men­tus, neabejotinai pa­t­vir­tinančius jos ir mirusiojo J. J. giminystės ryšį.

Pareiškėjai taip pat išaiškintina, kad išnykus arba pašalinus aplinkybes, kliudančias teismui pri­imti pareiškimą, ji turi teisę vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu pareiškimu (CPK 137 straipsnio 4 da­lis).

Ka­dan­gi pareiškimus priimti atsisakoma, pareiškėjai grąžintinas sumokėtas žyminis mo­kes­tis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 115 straipsnio 3 dalimi, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 290, 291 straipsniais,

nutaria:

O. J. pareiškimą Nr. R20-476 dėl palikimo pri­ėmimo fakto nustatymo laikyti nepaduotu ir kartu su priedais grąžinti pareiš­kė­jai, o patikslintą pareiškimą Nr. R19-3218 dėl juridinių faktų nustatymų atsisakyti priimti.

Išaiškinti pareiškėjai, kad jai reikia kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą dėl įrašo ištaisy­mo, ir kad teismo atsisakymas priimti pareiškimą nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu pareiš­ki­mu, jei­gu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti pareiškimą.

Grąžinti pareiškėjai O. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 143 Lt (vieną šimtą keturias­de­šimt tris litus) žyminį mokestį, su­mo­k­ėtą pagal 2012-09-07 įmokos mokėjimo kvitą, op. archyvo kod­as: 2012090700310375.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Šarka