Tauragės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktos O. L. atstovui advokato padėjėjui Romualdui Samaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, nuotoliniu būdu naudojantis vaizdo konferencijų ir pokalbių platforma „Zoom“, išnagrinėjo O. L. skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 1 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Tauragės AVPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 1 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje N. (duomenys neskelbtini), už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, O. L. paskirta administracinė nuobauda – 75 Eur bauda. Administracinė nuobauda paskirta už tai, kad ji 2024 m. vasario 1 d., 07 val. 46 min., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodama automobilį „BMW 530“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sukdama į kairę reguliuojamoje sankryžoje, nepraleido tiesiai važiuojančio automobilio „Toyota Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su kuriuo susidūrė. Taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 5 punkto, 8 punkto, 9 punkto ir 157 punkto reikalavimus.

O. L. teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Tauragės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 1 d. nutarimą. Skunde nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra nurodęs, kad KET 5 punkte ir 9 punkte yra įtvirtinti bendrojo pobūdžio reikalavimai, kurie negali būti vertinami kaip sąlyga kilti eismo įvykiui, todėl šios bylos kontekste analizuotini tik KET 8 punkto ir 157 punkto reikalavimai, kurių nevykdymas galėjo turėti įtakos šio eismo įvykio kilimui. Inkriminuojamo nusižengimo esmė niekaip nesusijusi su KET 8 punkto reikalavimų nevykdymu, kadangi betarpiškai prieš įvykį, sankryžoje veikė šviesoforas, nebuvo reguliuotojo, kelio ženklų ar ženklinimo pokyčių. Nustatyta, jog į sankryžą O. L. įvažiavo pagal taisykles (priešingai nei kitas eismo dalyvis). Skunde taip pat nurodoma, kad KET 157 punktas apsprendžia eismo pirmumą, kai abiem vairuotojam įvažiavimas į sankryžą yra lygiareikšmis, t. y. vienodas. Tačiau, užsidegus draudžiamam (geltonam ar raudonam) šviesoforo signalui, sankryžoje sąlygos vairuotojams nėra lygiareikšmės, nes keliu, priešinga kryptimi vairuotojas nebėra lygiareikšmėje padėtyje ir būtent tokiam vairuotojui (šiuo atveju G. S.) atsiranda pareiga vykdyti KET 8 punkto reikalavimus, t. y. neįvažiuoti į sankryžą. Skunde pažymima, kad kilus ginčui dėl eismo įvykio kaltininko, buvo skirta eismo įvykio ekspertizė, kurią atliko Lietuvos teismo ekspertizės centras, tačiau skundo davėja su ekspertų išvada nesutinka.

Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo nutarimą – Tauragės AVPK, atsiliepime į O. L. skundą nurodo, kad skundo davėja O. L. paaiškinime pateiktame Tauragės AVPK nurodė, kad matė nuo (duomenys neskelbtini) gatvės atvažiuojantį automobilį. Kadangi jau degė geltonos spalvos šviesoforo signalas, nesitikėjo, kad jis dar važiuos per sankryžą. Tik pajudėjusi, spaudė ant stabdžių, bet automobilis, kurį prieš tai matė tolumoje, įvažiavo į sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui ir atsitrenkė į jos automobilio kairės pusės priekį. Eismo įvykis įvyko lygiareikšmių kelių sankryžoje, kuri reguliuojama šviesoforu, todėl taikomas šioje byloje būtent Kelių eismo taisyklių 157 punkto nuostatos. O. L., matydama tolumoje atvažiuojantį automobilį, privalėjo jį stebėti ar šis važiuos per sankryžą ar nevažiuos, nepaisant buvusių šviesoforo signalų, o nesitikėti kito vairuotojo veiksmų, kadangi ji negalėjo matyti koks būtent šviesoforo signalas dega kito automobilio vairuotojai. Prašo skundo netenkinti ir palikti galioti Tauragės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus priimtą nutarimą.

Tauragės AVPK atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Byla išnagrinėta Tauragės AVPK atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu O. L. atstovas advokato padėjėjas Romualdas Samaitis paaiškino, kad O. L. buvo skirta nuobauda pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Skunde išsamiai išdėstytos aplinkybės, pareigūnas rėmėsi pateikta eksperto išvada, kur nurodyta, kad padarytas pažeidimas buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu, nes sukdama į kairę O. L. nepraleido priešais važiuojančios transporto priemonės. Jis yra susipažinęs su ekspertizės išvada ir ekspertams suformuluotais klausimais. Ekspertas išvadoje minėjo mirksintį žalią šviesoforo signalą, tačiau toks signalas mirksėjo ir kitam eismo dalyviui, prieš persijungdamas į geltoną. Kadangi ekspertui nebuvo suformuluotas klausimas – kokią įtaką galimybei nukentėjusiam asmeniui apsispręsti stabdyti ar važiuoti į sankryžą galėjo turėti ir žalias šviesoforo signalas pagal KET. Žalias šviesoforo signalas mirksėjo 3 sekundes ir įsijungė geltonas. Atstumas automobilio „Toyota“ vairuotojai buvo dvigubai ilgesnis apsispręsti stabdyti ar nestabdyti. Pareiškėja nėra kalta dėl eismo įvykio ir kilusių pasekmių. KET 157 punkto reikalavimai nekinta, kai sankryža reguliuojama šviesoforu. O. L. į sankryžą įvažiavo esant žaliam šviesoforo signalui, jis ko gero mirksėjo, KET 162 punkte nurodoma, kad išvažiuoti galima esant kitokiam šviesoforo signalui. Tai nebuvo situacija kaip nereguliuojamoje sankryžoje, kada sukant reikia praleisti tiesiai važiuojantį automobilį. Policijos pareigūnai nesuformulavo visų klausimų ekspertams, kuriuos turėjo suformuluoti. Prašo panaikinti priimtą nutarimą.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo G. S. paaiškino, kad vasario 1 d. ryte, važiavo (duomenys neskelbtini) gatve tiesiai, įvertindama aplinkybes, kad sustoti nespės, pabaigė manevrą. Mirksėjo žalias signalas, jos greitis buvo apie 50 km/h. Du automobiliai stovėjo sankryžoje, įvažiavus į sankryžą, vienas automobilis dideliu greičiu pajudėjo iš vietos prieš ją. Sustoti neturėjo galimybės, tas automobilis stovėjo pirmas prie O. L., ji tikėjosi, kad ją turi praleisti, tačiau užkirto kelią ir ji važiavo nestabdydama, nes tęsė manevrą ir viduryje sankryžos susidūrė. Matė, kad mirksi žalias šviesoforas, ji manė, kad pabaigs manevrą.

Ekspertas V. P. paaiškino, kad tyrimas pateiktas dviejų ekspertų, tyrė vaizdo medžiagą, sinchronizavo, tyrė situaciją įrašuose. Tyrimas aprašytas tiriamojoje dalyje, išvada duota, kurią tvirtina. Dėl aplinkybių kaip kas turi elgtis, kokie signalai, tai reikalingas teisinis vertinimas. Žalias mirksintis signalas eismo nedraudžia, geltonam šviesoforui degant gali tęsti judėjimą. Nustatyta koks atstumas reikalingas automobiliui „Toyota“ sustabdymui be staigaus stabdymo, automobilio sustabdyti nebuvo galima. Tam situacijos momentui, kai pajudėjo „BMW“ automobilis, atliktas tyrimas koks buvo jų išsidėstymas. Įvykio kilimo priežastis buvo automobilio „BMW“ sukimas į kairę pusę nepraleidžiant tiesiai važiuojančio automobilio. Užsidegus geltonam šviesoforo signalui „Toyota“ vairuotoja negalėjo sustoti stabdydama puse intensyvumo, kad jos automobilis sustotų prie STOP ženklo. Tokioje situacijoje buvo galima tęsti judėjimą degant geltonam signalui, o kas įvažiavę į sankryžą ir laukia posūkio į kairę, turėjo įvertinti situaciją, kuri vyksta sankryžoje ir sankryžos aplinkoje, matyti ir stebėti, kad yra artėjantis nestojantis automobilis, sulaukti jo pravažiavimo, nes jos veiksmai nėra apriboti (kadangi ji yra sankryžoje) ir pravažiavus automobiliui užbaigti savo manevrą. Jai esant sankryžoje ir keičiantis signalui, niekas negali įvažiuoti. „Toyota“ automobilio vairuotojai nebuvo galimybės sustabdyti. Išvados tiriamojoje dalyje 8 lape 1 pastraipoje nurodyta, kad kelyje esančios STOP linijos pravažiavimas nuo 1 metro iki 5 metrų. Pagal schemą, kadangi STOP linijos pravažiavimas įvykęs ženkliai didesniu atstumu, automobilio „Toyota“ sustabdymas įvyktų neprivažiuojant susidūrimo vietos. Taisyklėse nurodyta, jei vairuotojas įvertina, kad užsidegus geltonam signalui negali staiga nestabdydamas sustoti, jis gali tęsti važiavimą. „Toyota“ automobilio vairuotoja pakliuvo į tokią situaciją, nes ji negalėjo sustoti prie STOP linijos, todėl jos pasirinkime važiuoti per sankryžą, techniniu požiūriu, neįžvelgiama priežastinio ryšio su įvykio kilimu. Geltono signalo momentu priimamas sprendimas – galiu tęsti judėjimą ar negaliu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Skundžiamu nutarimu pareiškėja nubausta už Kelių eismo taisyklių 5, 8, 9 ir 157 punktų, pažeidimą.

KET 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti taisykles ir jų laikytis.

Eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelio ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais (KET 8 punktas).

KET 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Pagal Kelių eismo taisyklių 157 punktą, sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms.

Skundo davėja O. L. skunde nurodė aplinkybes, kurias teismo posėdžio metu patvirtino ją atstovavęs advokato padėjėjas, kad dėl eismo įvykio kilimo kaltas suinteresuotas asmuo – „Toyota“ vairuotoja G. S., nes ji įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui ir negalėjo tikėtis būti praleistai sankryžoje sukančio O. L. vairuojamo automobilio „BMW“.

Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atliekant tyrimą Tauragės AVPK ir kilus ginčui dėl kaltės, buvo skirta eismo įvykio ekspertizė, kurią atliko į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą įrašyti Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertai K. G. ir V. P.. Pagal Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 13 straipsnio 5 dalį ir teismo ekspertizių ir kitų ekspertinių tyrimų atlikimo Lietuvos teismo ekspertizės centre nuostatų 68 punkto nuostatomis, ekspertas laikomas įspėtu dėl atsakomybės už melagingos išvados ir paaiškinimų davimą.

2025 m. vasario 6 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad techniniu požiūriu tiesioginį priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu turėjo, bei pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti buvo automobilio „BMW 530“ vairuotojos O. L. veiksmai – šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje vykdydama posūkio į kairę manevrą nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai per sankryžą važiavusiam automobiliui „Toyota Verso“ ir su juo susidūrė.

Nagrinėjant skundą teisme buvo apklaustas ekspertizę atlikęs ekspertas V. P., kuris nurodė, kad visas tyrimas aprašytas ekspertizės akto tiriamojoje dalyje ir pateikta išvada, kurią tvirtina.

Ekspertas posėdžio metu patvirtino, kad įvykio kilimo priežastis buvo automobilio „BMW“ sukimas į kairę pusę, nepraleidžiant tiesiai važiuojančio automobilio „Toyota“. Automobilio „BMW“ vairuotoja buvo įvažiavusi į sankryžą ir laukė posūkio į kairę, todėl ji turėjo įvertinti situaciją, kuri vyksta sankryžos aplinkoje, matyti ir stebėti, kad yra artėjantis nestojantis automobilis, sulaukti jo pravažiavimo ir užbaigti savo manevrą.

Byloje pateikta teismo ekspertų išvada patvirtina, kad tiesioginį priežastinį ryšį dėl eismo įvykio kilimo turėjo O. L. veiksmai. Išvada yra išsami, aiški, atlikta tyrimo eiga (pateiktų dokumentų tyrimas, vertinimas, skaičiavimai, fotofiksacija), abejonių dėl atlikto tyrimo eigos ir rezultatų, eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos nenustatyta. Skundo davėjos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad formuluojant klausimus ekspertams jis nedalyvavo ir pareigūnai ekspertams neuždavė klausimo – kokią įtaką galimybei nukentėjusiam asmeniui apsispręsti stabdyti ar važiuoti į sankryžą galėjo turėti ir žalias šviesoforo signalas. Skunde akcentuota, kad ekspertas atlikdamas tyrimą neanalizavo žalio šviesoforo signalo mirksėjimo ir kitam eismo dalyviui, t. y. automobiliui „Toyota Verso“, kurį vairavo G. S.. Byloje pateikti rašytiniai duomenys patvirtina, kad O. L. atstovas advokato padėjėjas R. Samaitis skundo davėją atstovavo vykstant tyrimui Tauragės AVPK, todėl atstovas turėjo teisę pasinaudoti savo teise teikti kitų specialistų ataskaitas, ar ginčyti ekspertizės aktą. Duomenų, paneigiančių eismo kilimo aplinkybes, kad būtent dėl O. L. veiksmų kilo eismo įvykis, byloje nepateikta. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo nesivadovauti byloje pateiktu 2025 m. vasario 6 d. ekspertizės aktu ir eksperto V. P. teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais.

Teismas, susipažinęs ir įvertinęs administracinėn atsakomybėn patrauktos O. L. skundą, teismo posėdžio metu išklausęs jos atstovo paaiškinimus, eksperto bei suinteresuoto asmens parodymus, ir visus įrodymus tarpusavyje palyginęs, sprendžia, kad skundžiamas nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai, todėl nutarimo nėra pagrindo naikinti.

Atsižvelgiant į nustatytas bylos faktines aplinkybes, darytina išvada, kad Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 1 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo paskirta O. L. administracinė nuobauda – 75 Eur bauda, yra teisėtas, todėl naikinti nutarimo nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

skundo netenkinti.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 1 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus (Jurbarke).