Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovei O. Z.

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Jolantai Vasiukevič,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovams O. Z. ir P. Z. (P. Z.) dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo (institucija, teikianti išvadą, - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti, kad P. Z. nėra N. Z. biologinis tėvas ir nuginčyti jo tėvystę, panaikinant įrašą vaiko gimimo liudijime, N. Z. nustatyti V. G. tėvystę, N. Z. suteikti V. G. pavardę – G. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) su atsakove O. Z. susilaukė dukters N. Z.. Atsakovas nėra tikrasis vaiko tėvas, į gimimo liudijimą įrašytas tik todėl, kad atsakovų santuoka tuo metu dar nebuvo nutraukta. Ieškovas nuo pat nėštumo pradžios žinojo, kad O. Z. laukiasi jo kūdikio. Ieškovas nuo pat gimimo rūpinasi vaiku, jį išlaiko, visapusiškai dalyvauja vaiko gyvenime. Vaikas turi teisę žinoti savo tėvus ir tai atitinka jo interesus.

Atsakovas P. Z. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovo ieškinį tenkinti visiškai, bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Nurodė, kad nėra ir negali būti N. Z. tėvu. Nors atsakovų santuoka nutraukta tik (duomenys neskelbtini) metais, kartu jie nebegyveno labai seniai. Apie vaiko gimimą sužinojo tik jam gimus, tėvus vaiko gimimo liudijime įrašytas tik todėl, kad nuo ištuokos su O. Z. nebuvo praėję 300 dienų. Vaiko neišlaiko, tarp jų nesiklosto tėvo ir vaiko santykiai.

Atsakovė O. Z. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Institucija, teikianti išvadą, - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – išvadoje bei teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškinys yra pareikštas mažametės interesais, kadangi vaikas turi žinoti savo tikrąją kilmę. Reikalavimas dėl pavardės keitimo taip pat neprieštarauja vaiko interesams, kadangi mergaitės per maža, jog save sietų su kuria nors pavarde. Tarnybos atstovės nuomone, ieškinio tenkinimui pakanka duomenų.

Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį prašė tenkinti. Nurodė, kad atsakovė buvo susituokusi, todėl tėvystė įregistruota dabar jau buvusiam O. Z. sutuoktiniui. Kartu su atsakove gyvena jau pora metų. Ieškovas įsitikinęs, kad N. Z. yra jo dukra, nori, kad turėtų ir jo pavardę. Gyvena kartu su atsakove, išlaiko dukrą.

Atsakovė O. Z. ieškinį prašė tenkinti, nurodė, kad su atsakovu kartu negyveno nuo 2017 metų, 2018 m. susipažino su ieškovu, (duomenys neskelbtini) kartu susilaukė dukrytės. Ieškovas rūpinasi dukra, padeda. O. Z. taip pat nori, kad mergaitė turėtų ieškovo pavardę.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

P. Z. ir O. Z. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) (Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) Santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuoka nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-7049-897/2020, todėl (duomenys neskelbtini) O. Z. gimusios dukters tėvu gimimo įraše (Vilniaus miesto civilinės metrikacijos (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodytas P. Z..

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje ir 27 straipsnyje yra įtvirtinta vaiko teisė nuo pat gimimo momento, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam bei turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, o tėvams tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Pagal CK 3.150 straipsnio 1 dalį nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip 300 dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 389 straipsnyje įtvirtinta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (eksperto išvada) ir kiti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo tėvo gyvenimas, bendras auklėjimas, išlaikymas ir kiti įrodymai. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tėvystės nustatymas remiantis kitais įrodymais nei ekspertizės išvados galimas tais atvejais, kai abi šalys atsisako mokslinių tyrimų – šiuo atveju tėvystės nustatymas galimas vien įrodomųjų faktų pagrindu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).

Ieškinyje, atsakovo atsiliepime išdėstytos aplinkybės, ieškovo ir atsakovės teismo posėdyje teikti žodiniai paaiškinimai patvirtina, kad atsakovų O. Z. ir P. Z. santykiai seniai nutrūkę. V. G. teigimu, N. Z. jis pripažįsta kaip savo dukrą, nori, kad mergaitė turėtų jo pavardę, ginčo dėl pavardes nėra.

Teismas, spręsdamas dėl prioritetinio vaiko intereso žinoti tiesą apie savo genetines šaknis bei nesant ginčo tarp šalių dėl to, kas yra mergaitės biologinis tėvas, vertina šios kategorijos bylose didelę reikšmę turinčius įrodomuosius faktus, kurie pagal įstatymą sudaro tėvystės nustatymo pagrindą (CPK 376, 389 straipsnis, CK 3.148 straipsnio 1 dalis). Tai yra, teismas atsižvelgia į tai, kad bylos šalys laikosi vieningos pozicijos, kad vaiko motina su dabar jau buvusiu sutuoktiniu P. Z. kartu negyveno ir jokių artimų santykių nepalaikė dar prieš santuokos nutraukimą, kad ieškovas su atsakove artimus ryšius palaikė nuo 2018 metų, nuo pat nėštumo pradžios ieškovas žinojo, jog atsakovė laukiasi jo vaiko ir nuo pat gimimo ieškovas rūpinasi savo vaiku, jį išlaiko ir visapusiškai dalyvauja jo gyvenime. Taigi nuoseklūs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai rodo, kad tarp vaiko ir ieškovo yra susiformavę tėvo ir vaiko faktiniai ryšiai, tuo tarpu atsakovas vaiko tėvu įrašytas vaiko gimimo įraše vadovaujantis tėvystės prezumpcija ir juos sieja tik teisinis ryšys (CK 3.138 straipsnis, 3.140 straipsnio 2 dalis).

Remdamasis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad, esant nurodytoms aplinkybėms, įrodyta, kad vaiko N. Z. gimimo dokumentuose įrašytas šio vaiko tėvu P. Z. nėra N. Z. tėvas (CK 3.150 straipsnis), taigi ieškinys tenkintinas, nustatant, kad N. Z. nėra P. Z. dukra, o jis nėra mergaitės tėvas. Įrodymų visuma pagrindžia ieškovo pareiškimą, kad vaiko biologinis tėvas yra ieškovas V. G. (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 185, 187 straipsniai, CK 3.149 straipsnis). Pripažintina, kad V. G. yra N. Z. tėvas, o ji yra V. G. dukra.

Dėl nepilnamečio vaiko pavardės

Vaikas turi teisę žinoti savo tikruosius tėvus, o taip pat turėti tėvų pavardę (CK 3.161 straipsnio 1, 2 dalys). Jei tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų sutarimu. Tėvui ir motinai nesusitarus, vieno iš tėvų pavardė suteikiama teismo nutartimi (CK 3.167 straipsnio 2 dalis).

Tarp šalių nesant ginčo dėl dukros pavardės, mergaitės pavardė pakeistina į tėvo V. G. pavardę (CK 3.167 straipsnis).

Teismas išaiškina šalims, kad, vadovaujantis CK 3.295 straipsniu, 3.313 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėmis, tėvystės nustatymą, nuginčijimą, pavardės pakeitimą registruoja Civilinės metrikacijos įstaiga. Šių taisyklių 54 punkte nurodoma, kad Civilinės metrikacijos įstaiga tėvystės (motinystės) nustatymą, tėvystės (motinystės) nuginčijimą registruoja savo iniciatyva, remdamasi teismo sprendimu. Registruojant tėvystės (motinystės) nuginčijimą, sudaromas civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašas, kuriuo iš gimimo įrašo išbraukiami duomenys apie tėvą (motiną) (taisyklių 57 punktas). Registruojant tėvystės (motinystės) nustatymą ar nuginčijimą, paliekama vaiko turima pavardė ir tautybė, jei teismo spendime dėl tėvystės (motinystės) nustatymo ar nuginčijimo nenurodyta kitaip (taisyklių 60 punktas). Esant tokiai teisės aktų nustatytai procedūrai, pertekliniu laikytinas ieškovo prašymas teismo sprendimu panaikinti atsakovo tėvystės įrašą vaiko gimimo liudijime.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas paduodamas ieškinį sumokėjo žyminį mokestį, tačiau neprašė iš atsakovų priteisti jo turėtų bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas.

Nagrinėjamu atveju teisme patirta 14, 01 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, vadovaudamasis CPK 96 straipsnio 5 dalimi, teismas sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai byloje nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259–260, 375–380, 392, 394–399 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad P. Z. (P. Z.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra N. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o N. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra P. Z. (P. Z.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra.

Nustatyti, kad V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra N. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o N. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra.

N. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suteikti tėvo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardę ,,G.“.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.