- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-30
- Bylos Nr.
- 2SP-9547-1050/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-01118-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Greičiūtė
- Pareiškėjas
- I. B., R. S.
- Kategorijos
- 2.6.38Taikos sutartis
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.4.6.20Bylų dėl teismo leidimų išdavimo, faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimas
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Lina Greičiūtė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų I. B. ir R. S. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai I. B. ir R. S. (toliau kartu – ir Pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami patvirtinti jų sudarytą taikos sutartį.
2. Nurodė, kad nebuvo sudarę santuokos, tačiau turi bendrą nepilnametį vaiką – R. K.. Gyvena atskirai, todėl bendru sutarimu nori išspręsti su nepilnamečiu vaiku susijusius klausimus. Pasinaudojo privalomosios mediacijos procesu, kurio metu rado abu tenkinantį ir labiausiai nepilnamečio vaiko interesus atitinkantį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
3. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.985 straipsnio 1 ir 2 dalys). Taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka teismas gali patvirtinti, jeigu nustato, kad sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama (CK 1.80 straipsnis, 1.81 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnio 2 dalis).
4. Įstatymas numato tėvams pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas.
5. Pareiškėjai taikos sutartyje nurodė, kad jų vaiko R. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su mama I. B., o tėvas R. S. įsipareigoja vaiko išlaikymui kas mėnesį mokėti po 150,00 EUR išlaikymą. Nurodė, kad išlaikymas bus mokamas iki vaiko pilnametystės ir indeksuojamas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
6. Teismų praktikoje yra suformuluoti tam tikri orientaciniai išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio kriterijai, vienas iš kurių – vienos minimalios mėnesio algos dydžio suma, kuri laikytina užtikrinančia minimalių, būtiniausių vaiko poreikių patenkinimą (nuo 2025 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga, atskaičius mokesčius, yra 777,00 EUR). Vadovaujantis tėvų valdžios lygybės principu kiekvienas iš tėvų vaiko poreikių tenkinimui turėtų skirti bent po 389,00 EUR dydžio sumą kiekvieną mėnesį.
7. Nagrinėjamu atveju Pareiškėjai nepateikė teismui jokių duomenų apie jų turtinę padėtį, kuri turėtų būti įvertinta atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243//2010).
8. Vis dėlto, įvertinus nepilnamečio vaiko amžių ir susitartą išlaikymo sumą, spręstina, kad 150,00 EUR suma galimai nėra pakankama, siekiant užtikrinanti būtinuosius bei papildomus vaiko poreikius. Duomenų, kad Pareiškėjas, būdamas jauno, darbingo amžiaus asmuo, negali užtikrinti nepilnamečio vaiko interesų kas mėnesį mokant didesnę nei 150,00 EUR sumą dėl objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, sveikatos būklė, kita), teismui nepateikė.
9. Esant nurodytam, teismas sprendžia, kad Pareiškėjų pateikta taikos sutartis dalyje dėl išlaikymo dydžio teikimo nepilnamečiam vaikui galimai pažeidžia vaiko interesus ir prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms.
10. CPK XXXIX skyriaus normos, reglamentuojančios supaprastinto proceso tvarka nagrinėjamų bylų tvarką, nenumato trūkumų šalinimo instituto taikymo tokio pobūdžio bylose. Esant nustatytiems trūkumams, taikos sutartis negali būti patvirtinta.
11. Atkreiptinas Pareiškėjų dėmesys ir į tai, kad tiek pareiškime, tiek taikos sutartyje pareiškėjas yra įvardindamas kaip R. K.. Kadangi asmens dokumento kopija patvirtina, kad pareiškėjo pavardė dabar yra S., jis procesiniuose dokumentuose turėtų būti ir įvardinamas aktualia pavarde.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 579-582 straipsniais,
nutaria:
atmesti pareiškėjų I. B. ir R. S. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Išaiškinti pareiškėjams, kad teismo atsisakymas patvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka neatima iš jų teisės, pasikeitus aplinkybėms ar pašalinus priežastis, dėl kurių taikos sutartį tvirtinti buvo atsisakyta, pakartotinai kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Nutartis neskundžiama.