Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ernestos Montvidienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir, pritaikius BK 64¹ straipsnį, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies b punktu, bausmė subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme – prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2016-12-27.

Į atliktą bausmę įskaitytas sulaikymo laikas – viena para, ir suėmimo laikas 2016-10-27– 2016-12-26.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat pripažinta kalta ir nuteista K. A., tačiau jos atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. nuteistas už tai, kad, veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis –bendrininkų grupe su K. A., tarp 2016-10-25 19.15 val. iki 2016-10-25 22.11 val., Radviliškio m. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), globos namuose „(duomenys neskelbtini)“, K. A. atrakinus duris raktu, įsibrovė į direktoriaus pavaduotojos J. G. kabinetą ir iš stalčiaus pagrobė pinigus – 60 eurų, bei, tęsdami nusikalstamą veiką, įsilaužė į globos namų „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijos kabinetą ir panaudojus geležinius strypus ir išlaužus seifą, pagrobė pinigus – 2087,74 eurus, tuo padarydami J. G. 60 eurų turtinę žalą bei globos namams „(duomenys neskelbtini)“ 2087,74 eurų turtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis E. B. prašė atidėti bausmės vykdymą, pastarojo gynėjas advokatas Z. Lipnevičius prašė sumažinti paskirtą bausmę ir bausmės vykdymą atidėti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, E. B. pripažino kaltu dėl kvalifikuotos vagystės pagal BK 178 str. 2 d. Apeliaciniame skunde nuteistasis nesuformulavo aiškių reikalavimų, tačiau vertinant kartu skundo turinį ir teismo posėdyje išsakytą apelianto poziciją akivaizdu, jog E. B. siekia švelnesnės baudžiamosios atsakomybės – bausmės vykdymo atidėjimo, švelnesnės bausmės. Dėl to apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 str. 3 d.).

Savo skunde nuteistasis E. B., be kita ko, pažymėjo, kad skiriant jam bausmę nebuvo atsižvelgta į jo amžių. Kolegijos nuomone, minėtas apelianto teiginys turi pagrindą. Iš bylos duomenų aišku, kad E. B. skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikaltimą padarė vos sulaukęs amžiaus (14 metų), nuo kurio asmuo gali atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus (BK 13 sr. 2 d.). Nors kolegijai nekyla abejonių, kad apylinkės teismui buvo žinomas nuteistojo amžius, tačiau kyla abejonės, ar teismas, spręsdamas dėl taikytinos baudžiamosios atsakomybės, atsižvelgė BK XI skyriuje reglamentuotus nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, kai nuosprendžio motyvuojamoje dalyje dėl to neužsiminta. Vien dėl to nuosprendis negali būti laikomas aiškiu ir pagrįstu.

Skirdamas nuteistajam E. B. griežčiausią BK 178 sr. 2 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją (padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą), į tai, kad E. B. nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, laisvės apribojimo bausmės, paskirtos Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu už tokį patį nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d., vykdymo metu. Pritariant tokiam pirmosios instancijos sprendimui kolegija taip pat pažymi, kad naują apysunkį tyčinį nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, E. B. padarė praėjus vos mėnesiui po to, kai buvo nuteistas už tokį pat nusikaltimą ankstesniu teismo nuosprendžiu. Maža to, iš bylos duomenų (1 t., b. l. 113–116; 117–124) ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog po Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžio priėmimo, faktiškai per vieną mėnesį E. B. padarė dar eilę nusikalstamų veikų – Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 str. 4 d. areštu 20 parų už 2016-10-03 padarytą nusikalstamą veiką, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nuosprendžiu nuteistas laisvės atėmimu 6 mėnesiams už 2016-10-15 ir 2016-10-21 padarytas dvi nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 178 str. 2 d., Radviliškio rajono apylinkės teisme baigiama nagrinėti dar viena baudžiamoji byla, kurioje E. B. kaltinamas bendrininkų grupėje 2016-09-23 ir 2016-10-10 įvykdęs dar dvi kvalifikuotas vagystes pagal BK 178 str. 2 d. Iš to, kas paminėta, akivaizdu, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu paskirtos švelnesnės bausmės – laisvės apribojimo, vykdymo metu E. B. toliau intensyviai pažeidinėjo įstatymus. Iš (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų ,, (duomenys neskelbtini)“, kur apeliantas gyvena, nurodytos informacijos (1 t., b. l. 141) matyti, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu nustatytų įpareigojimų (būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., mokytis) apeliantas nesilaikė – bėgo iš globos namų arba grįždavo tik 24 val., mokyklos nelankė. Dėl to, kad E. B. laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu vengia atvykti į bausmę vykdančią instituciją, daro naujas nusikalstamas veikas, pažeidinėja jam skirtus įpareigojimus būti namuose nustatytu laiku ir mokytis, Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyrius teikimu kreipėsi į teismą dėl bausmės pakeitimu areštu.

Iš ankščiau aptartų aplinkybių matyti, kad ankstesniu teismo nuosprendžiu E. B. paskirta švelni bausmė (laisvės apribojimas), nustatyti teismo įpareigojimai pozityviai nepaveikė apelianto. Iš (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų ,,(duomenys neskelbtini)“ pateiktos E. B. charakteristikos (1 t., b. l. 141) matyti, kad jam buvo bandoma siūlyti įvairią veiklą, tačiau jis niekuo nesidomi, pamokų nelanko, į globos namus negrįžta visą naktį, vartoja alkoholinius gėrimus, rūko, svaiginasi oro gaivikliais, visiškai ignoruoja globos namų taisykles, gadina globos namų turtą ir pan. Taigi, nuteistojo elgesys ir gyvenimo būdas rodo piktybinį visuotinai priimtinų elgesio normų ignoravimą ir byloja apie susiformavusį klaidingą įspūdį dėl nebaudžiamumo už savo veiksmus, daromas nusikalstamas veikas.

Bausmės esmę sudaro nubaudimas, kuris negali būti suvokiamas atskirai nuo kitų bausmės tikslų ir turi būti traktuojamas kaip priemonė kitiems tikslams pasiekti. Nors E. B. nepilnametis, tačiau pats renkasi elgesio variantą, už ką privalo būti traukiamas atsakomybėn. Kolegija, atsižvelgusi į visas aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes sprendžia, kad E. B. laisvės atėmimas paskirtas pagrįstai. Tačiau, konkrečiu atveju, sprendžiant dėl nepilnamečiui skirtinos laisvės atėmimo bausmės termino, derintinas baudimas už padarytą nusikalstamą veiką su apelianto asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu, jo sulaikymu nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Be to, pažymėtina, kad iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo E. B. niekada nebuvo teistas realiu laisvės atėmimu ir pirmosios instancijos teismas į nepilnamečio baudžiamosios atsakomybės ypatumus neatkreipė pakankamo dėmesio. Todėl, kolegijos nuomone, apylinkės teismas nustatė aiškiai per didelį laisvės atėmimo bausmės terminą.

Atsižvelgiant į visas anksčiau paminėtas aplinkybes, į nustatytą vieną E. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į vieną nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.), kolegija sprendžia, kad E. B. paskirta bausmė yra per griežta ir turi būti sumažinta (BPK 328 str. 2 p.).

Vadovaujantis BK 64¹ str. nuostatomis sumažinta naujai paskirta bausmė, taikant BK 64 str. 3 d. reglamentuotas taisykles, pagal kurias prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis, o jei neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis, E. B. skirtina nauja subendrinta galutinė bausmė.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo pažymėtina, kad BK 92 str. 1 d. be kita ko numato, jog nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šioje byloje egzistuoja formalus pagrindas taikyti BK 92 str. nuostatas E. B. atžvilgiu. Tačiau atsižvelgus į visas anksčiau šiame nuosprendyje išdėstytas baudžiamosios atsakomybės klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad bausmės vykdymo atidėjimas konkrečiu atveju nesulaikys E. B. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, jis nepajus bausmės baudžiamojo poveikio, toliau būtų formuotųsi nebaudžiamumo pojūtis, neadekvatus savo elgesiui atsakomybės suvokimas ir bausmės tikslų, numatytų BK 41 str. 2 d., pasiekti nepavyktų. Dėl to kolegija daro išvadą, kad taikyti E. B. bausmės vykdymo atidėjimą nėra teisinio pagrindo.

Suprantama, kad realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali turėti įtakos kaltininko socialiniai integracijai, asmenybės ugdymui, tačiau savaime tai negali lemti teismo sprendimo neskirti nuteistajam realios laisvės atėmimo bausmės, tuo labiau, kad pataisos įstaigose nuteistiesiems organizuojamas ir bendrasis lavinimas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 147 str.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nuosprendį pakeisti – E. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 9 (devynių) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 64¹ straipsnį, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies b punktu, paskirtą sumažintą bausmę subendrinti su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta laisvės apribojimo bausme – prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2016-12-27.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.