Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjęs R. P. skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2012-12-07 nutarties, kuria atmestas R. P. skundas dėl 2012-10-18 Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokurorės nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ir 2012-11-05 Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro nutarimo atmesti R. P. skundą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 89-1-00200-12 buvo atliekamas pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 str. 1 d. ir BK 245 str., A. P. atžvilgiu.

2012-10-18 Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas A. P. atžvilgiu dėl BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos nutrauktas, nes ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių A. P. kaltę, padarius BK 140 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką. Ikiteisminis tyrimas dėl BK 245 str. numatytų nusikalstamų veikų nutrauktas nesant baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių.

2012-11-05 Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro nutarimu atmestas R. P. skundas dėl 2012-10-18 Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikinimo.

S. U. rajono apylinkės teismo 2012-12-07 ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi atmestas R. P. skundas dėl 2012-10-18 ir 2012-11-05 Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorų nutarimų panaikinimo ir ikiteisminio tyrimo tęsimo.

R. P. skundžia 2012-12-07 Utenos rajono apylinkės teismo nutartį ir prašo ją panaikinti. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta, teismo išvados neatitinka faktinių aplinkybių, nutartis priimta skubotai ir neišanalizavus situacijos, pateiktų dokumentų ir įrodymų. Prokurorų ir teismo išvados, jog nepadarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d. ir BK 245 str., yra nepagrįstos. Nurodo, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad A. P. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 1 d. ir BK 245 str.

Nurodo, kad teismas ir prokurorai vienpusiškai vertino įtariamojo parodymus, nelygino jų su byloje esančiais duomenimis, analizavo tik teisinančius parodymus, neišdėstė argumentų, patvirtinančių A. P. parodymų patikimumą, šališkai vertino nukentėjusiosios parodymus. Teigia, kad liko neįvertintos visos objektyvios aplinkybės, kurios rodo pavojingą kėsinimąsi, pagrindžia veikos priežastis, atskleidžia veikos subjektyvių požymių turinį. Pareiškėja nurodo, kad nebuvo atsižvelgta į įtariamojo ir nukentėjusiosios jėgų santykį, įtariamojo fizinius duomenis, nevertinta, kokią įtaką A. P. veiksmams ir emocinei būsenai turėjo vartotas alkoholis.

Nurodo, kad R. P. parodymai, specialisto išvada ir iš dalies policijos pareigūnų parodymai pagrindžia smurtinius įtariamojo veiksmus. Nukentėjusiosios parodymai dėl patirtų sužalojimų buvo nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos patvirtina specialisto išvada. Prokurorų ir teismo išvados, kad iš surinktų įrodymų visumos, negalima daryti išvados, jog A. P. panaudojo prievartą, nepagrįstos bylos duomenų visumos analize.

Nurodo, kad niekuo nepagrįstos prokurorų ir teismo išvados, jog asmenims, pažeidusiems Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pagrindu skirtus įpareigojimus, netaikytina baudžiamoji atsakomybė. Nurodo, kad pažeidus minėtu įstatymu skirtus įpareigojimus, galimybė skirti griežtesnes, BPK numatytas kardomąsias, nėra numatyta. Nurodo, kad prokurorai ir teismas, netinkamai aiškino BK 245 str. dispozicijoje įtvirtintos veikos požymius, veikos nusikalstamumą, neatsižvelgė į teisiškai reikšmingus tinkamam įstatymo taikymui faktus, todėl išvados, dėl nusikalstamos veikos sudėties nebuvimo A. P. veiksmuose yra neteisėtos ir nepagrįstos.

Teismo posėdyje R. P. prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Ikiteisminis tyrimas Nr. 89-1-00200-12 A. P. atžvilgiu buvo atliekamas pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 str. 1 d. ir BK 245 str. Ikiteisminis tyrimas dėl BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių A. P. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, ikiteisminis tyrimas dėl BK 245 str. numatytų nusikalstamų veikų padarymo nutrauktas tuo pagrindu, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. P. buvo įtariamas tuo, kad jis 2012-02-29 dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, kilusio konflikto metu tyčia nustūmė savo žmoną R. P. ir rankomis suėmęs jai už kaklo ją smaugė, taip R. P. sukeldamas fizinį skausmą.

Taip pat A. P. buvo pareikšti įtarimai dėl BK 245 str. numatytos nusikalstamos veikos padarymo, t. y. įtariant tuo, kad jis pažeidė 2012-03-01 Utenos rajono apylinkės teismo nutarties sąlygas – 2012-05-08 atvyko į namus, esančius (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Utenos r., ir užėjęs į gyvenamąjį namą matėsi ir bendravo su R. P.; 2012-2012-05-08 apie 14.00 val., ieškodamas ryšių su R. P., jai skambino į mobiliojo ryšio telefoną ir su ja bendravo, 2012-07-12 apie 15 val. skambino R. P. į mobiliojo ryšio telefoną ir su ja bendravo telefonu bei atvykęs į (duomenys neskelbtini) pastatą, ieškojo R. P., su ja susitikęs bendravo, po ko tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2012-07-12 apie 16 val. 50 min., skambino jai į mobiliojo ryšio telefoną ir bendravo su ja.

Taip pat ikiteisminio tyrimo metu buvo tiriamos 2012-07-01 įvykio aplinkybės, kuomet R. P., būdama namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Utenos r., išgirdusi beldimą į langą pamatė, kad už lango stovi A. P., kuriam 2012-03-01 Utenos rajono apylinkės teismo buvo skirti įpareigojimai išsikelti iš namų ir nebendrauti su ja.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą tyrimo medžiagą, skundžiamą teismo nutartį ir prokurorų nutarimus teismas konstatuoja, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagrįstai, todėl naikinti skundžiamą ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį ir prokurorų nutarimus nėra pagrindo. Prokurorų nutarimai - nutraukti ikiteisminį tyrimą ir atmesti R. P. skundą dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikinimo yra pagrįsti ikiteisminio tyrimo medžiaga. Pagrįstai konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių A. P. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., padarymo bei kad A. P. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 245 str. 1 d., požymių.

Prokurorės sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos priimtas BPK 212 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu, nurodant, jog nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo A. P. kaltę.

Dėl duomenų patikimumo, jų pakankamumo ar nepakankamumo konkrečiam procesiniam sprendimui priimti sprendžia tas pareigūnas, kurį įstatymas įpareigoja priimti atitinkamą procesinį sprendimą. Nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagal BPK 212 str. 1 d. 2 p. yra išimtinai prokuroro kompetencija, tačiau prokuroro priimtas sprendimas turi būti motyvuotas ir pagrįstas byloje surinktais duomenimis. Šiuo pagrindu nutraukti ikiteisminį tyrimą galima tik tada, kai yra išnaudojamos visos tyrimo galimybės.

Konkrečiu atveju konstatuotina, jog ikiteisminis tyrimas nutrauktas šiuos reikalavimus įvykdžius. Nutarime prokurorė nurodė ir įvertino visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis. Apygardos teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus, konstatuoja, kad prokurorės išvados nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d. padarymo, yra pagrįstos. Skunduose R. P. nenurodo, kokie tyrimo veiksmai nebuvo atlikti, kokios liko nepašalintos abejonės dėl A. P. kaltės ir kokius tyrimo veiksmus dar yra reikalinga atlikti. Tuo tarpu tyrimo metu surinkti duomenys nepatvirtina R. P. pareiškime – protokole nurodytos aplinkybės, kad 2012-02-29 19 val. A. P. jai sukėlė fizinį skausmą jai sugriebdamas už kaklo ir stipriai spausdamas. Nors 2012-03-01 specialisto išvada Nr. G 109/12(08) R. P. nustatytos kaklo ir kairės alkūnės kraujosruvos, tačiau kad šiuos sužalojimus padarė būtent A. P. kiti tyrimo metu surinkti duomenys nepatvirtina. Tokios aplinkybės liudytojos J. R. P. ir U. P. nenurodė. A. P. neneigia buvus konfliktą, tačiau kategoriškai neigia suėmęs nukentėjusiąją už kaklo. Tyrimo metu buvo apklausti ir policijos pareigūnai, tačiau jie įvykio nematė. Jokių kitų reikšmingų duomenų, galinčių neabejotinai pagrįsti pranešime apie įtarimą R. P. nurodomos nusikalstamos veikos padarymą, ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra. BPK 218 str. numato, kad tik įsitikinęs, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, prokuroras paskelbia įtariamajam bei praneša kitiems proceso dalyviams, kad ikiteisminis tyrimas pabaigtas ir, atlikus kitus šiame straipsnyje numatytus veiksmus, surašo kaltinamąjį aktą. Įvertinus ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinktus duomenis konstatuotina, kad jie A. P. kaltės dėl minėtų veiksmų neabejotinai nepatvirtina, todėl darytina išvada, jog išnaudojus visas tyrimo galimybes ikiteisminis tyrimas BPK 212 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu nutrauktas pagrįstai.

Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5 str. 1 d. numato, kad jeigu nustatomas smurto artimoje aplinkoje faktas, skiriamos šios smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės: 1) įpareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurtą patyrusiu asmeniu; 2) įpareigojimas smurtautojui nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, nebendrauti, neieškoti ryšių su juo. Įstatymo 5 str. 2 d. numato, kad šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytos priemonės skiriamos iki bylos nagrinėjimo pabaigos, jeigu ikiteisminio tyrimo teisėjas neskiria Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytų kardomųjų priemonių – suėmimo ar įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo.

Dėl galimo smurto pavartojimo prieš artimą asmenį – R. P., A. P. 2012-03-01 Utenos rajono apylinkės teismo nutartimi iki bylos nagrinėjimo pabaigos buvo paskirtos smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės - A. P. įpareigotas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos ir įpareigotas nesiartinti prie R. P., nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja.

Nors A. P. ir buvo paskirti įpareigojimai, numatyti LR apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5 str. 1 d. 1 ir 2 p., tačiau jam ikiteisminiame tyrime buvo paskirta ir kardomoji priemonė, tai yra 2012-07-31 Utenos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi A. P. buvo paskirta kardomoji priemonė, numatyta BPK 132¹ str. 1 d. – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. P., nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja. Teismas sprendimą A. P. skirti minėtą kardomąją priemonę motyvavo tuo, kad A. P. yra pareikšti įtarimai dėl 2012-03-01 Utenos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, kuria buvo paskirtos smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės, sąlygų pažeidinėjimo 2012-05-08 ir 2012-07-12.

Kadangi nagrinėjamu atveju prokurorė kreipėsi su prašymu į teismą dėl kardomosios priemonės - įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo skyrimo A. P., nes jis pažeidinėjo 2012-03-01 Utenos rajono apylinkės teismo nutarties sąlygas ir A. P. 2012-07-31 Utenos rajono apylinkės teismo nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė, o paskirtos kardomosios priemonės nesilaikymas sąlygoja jos pakeitimą kita kardomąja priemone, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo išvadai, kad švelnesnių procesinių priemonių, numatytų LR apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5 str. 1 d., kuriomis taikomi suvaržymai asmeniui, pažeidimas nagrinėjamoje situacijoje sudarė pagrindą baudžiamosios atsakomybės taikymo klausimui spręsti. Kartu pažymėtina, kad smurtą patyrusio asmens apsaugos priemonių, kaip ir kardomųjų priemonių, vykdymas yra kontroliuojamas įstatymo įgaliotų subjektų, kas reiškia, kad yra galimas paskirtos smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės pakeitimas smurtą panaudojusiam asmeniui taikant griežtesnius jo teisų suvaržymus paskiriant jam kardomąsias priemones. Todėl darytina išvada, kad baudžiamoji teisė kaip paskutinė priemonė (ultima ratio) taikytina tik tais atvejais, jeigu teisiniai santykiai nėra reguliuojami kitomis teisinėmis priemonėmis arba asmens veikloje yra aiškūs nusikalstamos veikos požymiai. Baudžiamojo proceso įstatymas numato tvarką, sąlygas ir pagrindus asmeniui taikyti atitinkamus griežtesnius suvaržymus siekiant BPK 1 str., 119 str. numatytų tikslų. Tuo tarpu baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė ir taikytina tuomet, kai kitomis teisinėmis priemonėmis negalima pasiekti siekiamų tikslų. Atsižvelgęs į visas išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad ikiteisminis tyrimas dėl BK 245 str. numatytos nusikalstamos veikos padarymo nutrauktas pagrįstai.

Tokiu būdu keisti ar naikinti skundžiamą 2012-12-07 Utenos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

R. P. skundą atmesti ir palikti galioti Utenos rajono apylinkės teismo 2012-12-07 nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.