Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Laimai Zukienei,

trečiojo asmens Aulelių vaikų globos namų atstovams direktoriui Vaidui Niaurai ir socialinei pedagogei Ingai Lackuvienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui D. A. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, trečiasis asmuo Aulelių vaikų globos namai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos medžiaga, ieškovo atstovės, trečiojo asmens, liudytojo paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas D. A., būdamas nepilnametės dukters S. A. tėvu (5 b.l.) neatlieka savo pareigų dukrai, neužtikrina nepilnamečio teisių ir interesų apsaugos ir tokiu būdu neauklėja, neprižiūri ir neišlaiko dukters. Atsakovui laikinai apribojus tėvo valdžią, jis nesistengė ir nepakeitė savo gyvenimo būdo. Atsakovas labai retai lanko dukrą, gyvenančią Aulelių vaikų globos namuose. Atsakovas visiškai nesirūpina dukra S. A. bei neteikia priteisto išlaikymo. Ieškinyje nurodytas aplinkybes apie atsakovo gyvenimo būdą, susiklosčiusią situaciją bei ieškovo atstovės paaiškinimus patvirtina į bylą pateikta rašytinė medžiaga. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2013-02-11 Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-33-786/2013 S. A. tėvui D. A. laikinai – vieneriems metams buvo apribota tėvo valdžia dukters S. A. atžvilgiu ir nuolatiniais globėjais paskirti Aulelių vaikų globos namai, taip pat juose nustatyta S. A. gyvenamoji vieta, bei iš tėvų D. A. ir D. A. priteistas išlaikymas iki dukters pilnametystės (12-14 b.l.) Apibendrinimo aktais, paaiškinimais, socialinių paslaugų teikimo socialinės rizikos šeimai metiniais apibendrinamaisiais aktais, socialinių paslaugų teikimo aktais, apsilankymo aktais, individualaus darbo su šeima planais, nustatyta, jog atsakovui D. A. nuo 2007 metų yra teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos, kurios neduoda rezultatų (15-16, 17-24, 25-28, 29-31, 32-35, 36-38, 39-40 b.l.). Iš byloje esančių dokumentų turinio teismas sprendžia, kad atsakovui laikinai apribojus tėvo valdžią, jis nepakeitė savo gyvenimo sąlygų. Atsakovo D. A. namuose nėra tinkamų sąlygų augti nepilnametei dukrai S. A.. Atsakovas piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, retai lanko dukrą, gyvenančią Aulelių vaikų globos namuose, o atvykęs dažnai meluoja, kad ją pasiims, vaikui suteikdamas tuščias viltis, žada gyvenimą namuose, tačiau tų pažadų nevykdo. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas Anykščių rajono socialinių paslaugų centro socialinis darbuotojas darbui su socialinės rizikos šeimomis G. P. patvirtino paminėtas aplinkybes ir tai, jog sudėtinga buvo teikti socialines paslaugas, kadangi atsakovas dažnai keitė telefono numerius, neatsakinėdavo į skambučius, todėl nepavyko pasiekti tokio rezultato, kad atsakovo vaikas galėtų grįžti į šeimą. Nurodė, kad tėvas neatsakingas, nenoriai bendraujantis ir priimantis socialines paslaugas. Įvertinus pateiktą medžiagą, teismas daro išvadą, kad atsakovo šeima yra aktyviai stebima seniūnijos socialinių darbuotojų, vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų, tačiau pasiekti teigiamų ilgalaikių rezultatų nepavyksta. Teigiami pokyčiai atsakovo gyvenime teigiama linkme yra nepastovūs, kintantys, todėl šios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovo nepilnametė dukra galėtų saugiai augti bei būti auklėjama jo šeimoje. Duomenų apie tai, kad pasikeistų situacija šeimoje, byloje nustatyta nėra. Įvertinus pateiktą medžiagą, teismas daro išvadą, kad ieškinys visiškai pagrįstas ir įrodytas (CPK 178, 185 str.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti juos, sudaryti palankias sąlygas jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

CK 3.180 str. 1 d. įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaiku; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Kiekvienu nustatytu atveju teismas gali priimti sprendimą riboti tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas, kurią ir prašo taikyti ieškovas. To paties straipsnio antra dalis numato, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokios priemonės turėtų būti taikomos tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir ginant geriausius vaiko interesus, t. y. šių priemonių taikymą teismas pripažįsta išimtiniu (Lietuvos A. T. 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008). Pažymėtina, kad teismas spręsdamas tėvų valdžios apribojimo klausimą, visų pirma turi atsižvelgti į šeimos santykių teisinio reglamentavimo principą – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, įtvirtintą tiek CK 3.3 str. 1 d., tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p. Taip pat pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo būdai – laikinai ar neterminuotai – nėra tolygūs. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra gerokai griežtesnė sankcija, o laikinas tėvų valdžios apribojimas suprantamas kaip prevencinė priemonė, skatinanti vaiko tėvus pakeisti gyvenimo būdą ir nustatomas konkrečiam laikui turint vilties, kad tėvai pasitaisys ir vėliau galės tinkamai auklėti savo vaikus.

Iš ieškovo atstovės paaiškinimų ir byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad atsakovas D. A. savo pareigų, numatytų CK 3.155 str. 2 d., nepilnametei dukrai neatlieka. Atsakovas D. A. vengia atlikti savo pareigas savo nepilnametei dukrai, ja nesirūpina, išlaikymo nemoka (CK 3.192 str.). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas negali užtikrinti gyvenimo sąlygų, būtinų nepilnamečio vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi tik dėl atsakovo kaltės. Fiksuotos pozityvios pastangos atsakovo gyvenime, nesudaro pagrindo spręsti ir teismas nesurinko duomenų, jog padėtis artimiausiu metu gali pasikeisti. Todėl, atsakovo valdžia jo dukters atžvilgiu apribotina neterminuotai (CK 3.180 str. 2 d.).

Apribojus atsakovui neterminuotai tėvo valdžią jo dukters S. A. atžvilgiu, tėvui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku išskyrus tai, kas prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 str. 3 d.). Tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką patys (CK 3.181 str.).

Kadangi ieškinys tenkinamas pilnai, o ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 5 p.), todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Iš atsakovo D. A. priteistina 41 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir 6,16 Eur teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (2 b.l.) (CPK 80 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str., 96 str. 1 d. ).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Neterminuotai apriboti D. A., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią jo dukters S. A., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš D. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 41 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio ir 6,16 Eur (šešis eurus 16 ct) pašto išlaidų į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB bankas, arba LT12 2140 0300 0268 0220, esančią AB Nordea Bank Lietuvos skyrius, arba LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank a/s Lietuvos filialas, arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB ,,Citadele“ bankas, (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.