Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutarimas

2020-07-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-674-297/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-07-02
Bylos Nr.
A15.-674-297/2020
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-00207-2020-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Danguolė Urbanavičienė (pirm.)
Suinteresuotas asmuo
K. Z.
Pažeidėjas
M. A.
Institucija
Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-674-297/2020Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00207-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.1; 16.9.3; 16.9.7; 16.9.8.1; 16.9.10; 21.9.10 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. liepos 2 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė,sekretoriaujant Vismantei Valentaitei,dalyvaujant suinteresuotam asmeniui K. Z.,

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. A. ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kurio pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje

M. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvoje žinoma jo gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį, 424 straipsnio 4 dalį, 426 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. A. 2020 m. gegužės 22 d. apie 20.10 val. Alytaus rajone, Likiškėlių kaime, Senojo Plento–Punsko gatvių sankryžoje vairavo K. Z. priklausančią transporto priemonę „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 1,18 promilių girtumas) ir neturėdamas teisės vairuoti, jis neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, eismo intensyvumą, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl ko nesugebėjo sustabdyti vairuojamo automobilio, atsitrenkė į priekyje važiavusią transporto priemonę „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją apgadino, padaryta turtinė žala, kuri viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (896,91 Eur be PVM, 1 085,26 Eur su PVM). Be to, M. A., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais M. A. pažeidė KET 14, 127, 219 ir 222 punktų reikalavimus ir taip padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. A. ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kurio pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas neatvyko į teismo posėdį. Iš bylos duomenų matyti, jog administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai pareigūnei A. A. M. A. nurodė, jog išvyksta į užsienį ir prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant; apie bylos nagrinėjimo teisme laiką buvo informuotas telefonu (b. l. 8). Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Esant šioms aplinkybėms, byla nagrinėjama nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam M. A. (ANK 629 straipsnio 1 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje dalyvavusi transporto priemonės savininkė K. Z. paaiškino, kad automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas jos vardu, jis yra įgytas santuokoje 2019 m., tai šeimos turtas. Įvykio dieną jai reikėjo nuvykti į Marijampolę, bet ji pati negalėjo vairuoti savo automobilio, nes buvo išgėrusi dvi taures vyno, todėl telefonu susitarė su pažįstamu M. A., kad šis ją nuveš. Ji nežinojo ir neturėjo jokių įtarimų, kad M. A. neturi teisės vairuoti transporto priemonių ir kad jis yra neblaivus, nes kai ji pasidomėjo, ar jis yra blaivus ir gali vairuoti, šis patvirtino, kad yra blaivus ir gali vairuoti. Kai M. A. atvyko ir ji perdavė jam savo automobilio „Toyota Avensis“ raktelius, vizualiai nesimatė ir ji net įtarti negalėjo, kad jis yra neblaivus. Jiems artėjant prie žiedinės Senojo Plento–Punsko gatvių sankryžos, ji atkreipė dėmesį, kad M. A. nesilaiko saugaus atstumo, tada liepė jam stabdyti automobilį, bet jis nestabdė ir padarė eismo įvykį – atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį, tačiau po to nesustojo, tik padidino greitį ir bėgo iš eismo įvykio vietos. Juos pasivijo eismo įvykyje nukentėjęs asmuo, tuomet jie sustojo ir laukė policijos pareigūnų. Šiuo metu jos automobilis nuvežtas į saugojimo aikštelę, prašo jo nekonfiskuoti, nes M. A., sutikdamas vairuoti jos automobilį, ją apgavo, nepasakė jai, kad yra neblaivus ir neturi teisės vairuoti.

Tai, kad M. A. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, patvirtina byloje surinkti duomenys: administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos nusižengimų padarymo aplinkybės, policijos pareigūnų K. B. ir J. B. tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyta, kad 2020 m. gegužės 22 d. apie 20.18 val. gavo policijos budėtojo nurodymą vykti adresu Alytaus r., Likiškėlių k., Dainavos g. 6 pagal pranešimą, kad į pranešėjo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus; nuvykus nurodytu adresu, rasti automobiliai „BMW 428i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „BMW“ automobilio vairuotojas A. D. paaiškino, kad važiuodamas Alytaus r., Likiškėlių k., nereguliuojamoje žiedinėje sankryžoje ties išvažiavimu į Senojo Plento gatvę pajuto smūgį į automobilio galą, į jo automobilį atsitrenkė „Toyota Avensis“ automobilis, kuris, apvažiavęs jo automobilį, nuvažiavo Senojo Plento gatve link (duomenys neskelbtini); A. D. paskambino bendruoju pagalbos telefono numeriu ir nusivijo „Toyota Avensis“ automobilį. (duomenys neskelbtini) „Toyota Avensis“ automobilis sustojo, iš automobilio vairuotojo vietos išlipo, kaip vėliau buvo nustatyta, M. A., matėsi, kad jis yra neblaivus; bendraujant su A. D., prie pareigūnų priėjo M. A. ir paaiškino, kad automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo jis būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti; paklausus, kodėl po eismo įvykio nesustojo, M. A. teigė, jog neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl nežino KET ir nežino, jog po eismo įvykio reikia sustoti; M. A. teigė, jog automobilis, kurį jis vairavo, yra jo pažįstamos K. Z., kuri apie jo vairavimą išgėrus ir neturint tam teisės nežinojo; alkotesteriu „Drager 7510“ Nr. ARJK 0065, patikros sertifikato Nr. 1180415, M. A. nustatytas 1,18 promilių neblaivumas, jis su padarytais pažeidimais sutiko; M. A. buvo nušalintas nuo tolimesnio transporto priemonių vairavimo, automobilis „Toyota Avensisi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežtas į saugojimo aikštelę, esančią Alytaus r., Užubalių k., Ūdrijos kel. 24; taip pat sprendimas nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas, eismo įvykio fiksavimo protokolas, A. D. apklausos protokolas, taip pat M. A. apklausos protokolas, kuriuo fiksuoti jo paaiškinimai, kad 2020 m. gegužės 22 d. apie 20.10 val. vairavo K. Z. automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti; vairavo automobilį, nes automobilio savininkė buvo išgėrusi ir paprašė jo parvairuoti automobilį, kad jis yra išgėręs ir neturi teisės vairuoti, ji nežinojo; Alytaus rajone, Punsko g. esančioje sankryžoje jis nepastebėjo priekyje važiuojančio automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsitrenkė į jo galinę dalį; iš eismo įvykio pasišalino, nes jis nežino KET reikalavimų ir nežinojo, jog buvo būtina sustoti; su nusižengimais sutinka, dėl jų labai gailisi. AB „Lietuvos draudimas“ žalos bylos Nr. 2405956-1130615 duomenys patvirtina, kad M. A. sukeltu eismo įvykiu padaryta turtinė žala 896,91 Eur (1 085,26 Eur su PVM).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog M. A. vairavo transporto priemonę „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis, tuo pažeidė KET 14 punkto reikalavimus. Be to, jis, pažeisdamas KET 127 punktų reikalavimus, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių ir, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, eismo intensyvumą, nepasirinko saugaus greičio, dėl ko atsitrenkė į priekyje važiuojančią transporto priemonę, eismo įvykio metu buvo apgadintas svetimas turtas. Taip pat byloje įrodyta, kad M. A. sąmoningai pažeidė KET 219, 222 punktų reikalavimus ir, sukėlęs eismo įvykį, kurio metu buvo padaryta turtinė žala, viršijanti penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, pasišalino iš eismo įvykio. Tokie M. A. veiksmai atitinka ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje numatytų nusižengimų požymius. M. A. atsakomybės nešalina jo nurodytos aplinkybės, kad jis nėra įgijęs teisės vairuoti ir nežino KET reikalavimų.

Skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, į tai, kad M. A. veikė tiesiogine tyčia. Jis pripažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi, tai jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkina tai, kad ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą M. A. padarė pakartotinai (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Taigi, M. A. jau ne pirmą kartą vairavo transporto priemonę neblaivus, neturėdamas tam teisės, išvadų iš paskirtų poveikio priemonių nedaro, jis turi galiojančią administracinę nuobaudą ir už kitokio pobūdžio nusižengimą. Įvertinus visas bylos aplinkybes, skirtinos sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – baudos, kurios subendrintinos pagal ANK 38 straipsnio 2 dalies nustatytas taisykles, t. y. parenkant nuobaudą už sunkesnįjį administracinį nusižengimą, šiuo atveju ANK 426 straipsnio 2 dalyje nustatytos sankcijos ribose.

Pagal ANK 426 straipsnio 8 dalį, už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Taip pat ir už 424 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas (ANK 424 straipsnio 5 dalis). Taigi, taikyti administracinio poveikio priemonę ar ne, yra teismo diskrecijos klausimas, įvertinus visas padaryto nusižengimo aplinkybes. Be to, šiuo atveju aktualios yra ir ANK 29 straipsnio 4 dalies, reglamentuojančios turto, nepriklausančio pažeidėjui nuosavybės teise, konfiskavimą, nuostatos.

ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už ANK 424 straipsnio 4 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, numatytų administracinių nusižengimų padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

Byloje nustatyta, kad transporto priemonės „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurią vairuodamas M. A. padarė jam inkriminuotus nusižengimus, savininkė yra K. Z. (b. l. 28), taigi, skiriant administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą, turi būti sprendžiama, ar egzistuoja bent viena iš ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų, o būtent pagal bylos duomenis šiuo atveju būtina nustatyti, ar asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso turtas, perleisdamas šį turtą pažeidėjui, žinojo, kad jis bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti (ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką vien bendro pobūdžio prielaidos apie turėjimą, galimybę žinoti negali būti naudojamos transporto priemonės savininko nenaudai, priešingu atveju, būtų plečiamai aiškinama ir taikoma įstatymo norma, kas nėra leistina; pagal esamą teisinį reglamentavimą ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkto sąlyga gali būti taikoma tik tuo atveju, jei trečiasis asmuo žinojo, t. y. turėjo duomenų, kad automobilis bus panaudotas administraciniam nusižengimui daryti (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-435-579/2019). Teismo posėdžio metu K. Z. paaiškino, kad su M. A. nėra artimai pažįstama, prieš leisdama jam vairuoti, jo paklausė, ar jis yra blaivus ir gali vairuoti, o M. A. patvirtinus, kad jis gali vairuoti, ji nesuprato, kad M. A. yra vartojęs alkoholį, nes vizualiai nesimatė jokių neblaivumo požymių. Įvertinus K. Z. paaiškinimus ir nesant administracinio nusižengimo byloje jokių duomenų, kurie paneigtų tokius paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad nenustatytos sąlygos, būtinos ne pažeidėjui priklausančios transporto priemonės konfiskavimui, t. y. neįrodyta, kad automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė K. Z. turėjo duomenų, kad jos automobilis bus naudojamas administraciniams nusižengimams daryti. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo skyrimas yra negalimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 636 straipsniu,

nutaria:

M. A. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti:

– pagal Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalį skirti 11 Eur baudą,– pagal Administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalį skirti 1 300 Eur baudą,– pagal Administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalį skirti 2 300 Eur baudą,

Vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir skirti M. A. galutinę subendrintą nuobaudą – 2 400 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja Danguolė UrbanavičienėPapildoma informacija: baudą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda sumokama bet kuriame banke ar jo filiale į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie LR FM) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant identifikacinį nusižengimo kodą – ROIK 20115353755, įmokos kodą – 1001. Laiku nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.