- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-04-20
- Bylos Nr.
- e1-440-743/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11768-2022-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Vailionienė
- Kaltinamasis
- A. P.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta Vailionienė
išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), bedarbis, teistas Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – 4 mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, bausmę atlikęs, 2019 m. liepos 15 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmenų registro, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis A. P. 2022 m. balandžio 7 d. apie 1 val. 20 min. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo artimąjį giminaitį ir šeimos narį – tėvą D. P., kurį ištraukė iš lovos ant grindų ir du kartus spyrė jam į kairį šoną, taip sukėlė nukentėjusiajam D. P. fizinį skausmą.
Kaltinamasis A. P., pareiškus jam įtarimą ir apklausus įtariamuoju, savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad gyvena su tėvu D. P. ir senele D. P., (duomenys neskelbtini). Namas priklauso senelei. 2022 m. balandžio 6 d. vakare su tėvu vartojo alkoholį, gėrė degtinę, išgėrė gal du butelius, gėrė pas tėvą kambaryje. Begeriant susipyko dėl blynų. Po to jis išėjo į kiemą parūkyti, nuėjo pas pažįstamą, ten dar vartojo alkoholio. Grįžo namo jau vėlai, gal 1 val. 20 min. nakties, tiksliai neprisimena. Buvo dar labai piktas dėl tų blynų, todėl įėjo į kambarį pas tėvą, jis gulėjo lovoje, paėmė ranka jam už peties ir ištempė iš lovos ant grindų. Jam atrodo, kambaryje buvo įjungta šviesa, bet tiksliai neprisimena, nes buvo stipriai neblaivus. Tėvui gulint ant grindų, spyrė du kartus dešine koja lyg į kairį šoną. Buvo be batų, juos buvo nusiavęs. Jam atrodo, senelė nematė ir nebuvo atėjusi pas juos, bent jau jis neatsimena. Kai spyrė tėvui į šoną, suprato, kad jam turėjo skaudėti. Tėvas pasakė, kad kvies policiją, atsisėdo ant lovos ir pasiėmė telefoną. Jis atėmė iš tėvo telefoną ir padėjo ant tolimesnio stalo, nes tėvas sunkiai vaikšto, galvojo nepasieks ir neiškvies policijos. Tada atėjo senelė, pradėjo rėkti ant jo, jis nuėjo į savo kambarį ir atsigulė. Miegojo, prižadino policijos pareigūnai, kurie patikrino girtumą, o tada nuvežė į Alytaus areštinę. Gailisi, kad sumušė tėvą. Kaltas alkoholis, blaivus taip nebūtų padaręs. Per daug prigėrė. Visų aplinkybių gerai neatsimena, nes buvo išgėręs daug alkoholio. Šiuo metu nedirba, registruotas darbo biržoje, gauna 180 eurų pašalpą. Teistas 2019 m. už tai, kad sumušė tėvą, buvo paskirti viešieji darbai, juos atliko. Baustas administracine tvarka, visų baudų nesumokėjęs. Turi savo vardu registruoto turto, dalį namo, kuris yra (duomenys neskelbtini), priklauso jam, seseriai ir tėvui. Šiuo metu jis yra tuščias, bet jame gyventi galima, čia ir gyvens, prie tėvo nesiartins (el. b. l. 92–95).
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo A. P. prisipažinimo bei parodymų, jo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos patvirtina byloje surinkti įrodymai.
Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad tarnybos metu, 2022 m. balandžio 7 d. 1 val. 49 min. iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo nurodymą nuvykti adresu: (duomenys neskelbtini), kur namuose pranešėją puolė mušti neblaivus 26 metų sūnus, vyksta konfliktas, atiminėja telefoną. Atvykus nurodytu adresu, namuose buvo surastas neblaivus pranešėjas D. P., kuriam nustatytas 1,56 promilių neblaivumas, jis paaiškino, kad neblaivus sūnus A. P., nustatytas 2,13 promilių neblaivumas, smurtavo prieš jį, ištempdamas iš lovos, tampydamas po grindis, gulinčiam du kartus spyrė į koją ir kairį šoną. Įvykio vietoje buvo D. P. mama D. P., kuri patvirtino mačiusi, kaip anūkas A. P. vieną kartą spyrė į koją gulinčiam ant grindų D. P.. Po šių veiksmų D. P. jautė fizinį skausmą, jis buvo pristatytas į Lazdijų ligoninės priėmimo skyrių, kur išorinių sužalojimų nenustatyta. A. P. sulaikytas ir patalpintas į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo kamerą (el. b. l. 1).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), mūrinio gyvenamojo namo kambaryje, kuriame prie dešinės sienos stovi miegamasis fotelis, prie kairės sienos – medinis pilkos staliukas, ant kurio stovi pilkos spalvos televizorius, tarp staliuko ir miegamojo fotelio stovi dvi medinės kėdės be atlošų, ant pirmos kėdės stovi metalinis puodelis, šalia jo – stikliukas, ant antros kėdės – rudos spalvos lėkštutė. Kambaryje grumtynių pėdsakų nesimato (el. b. l. 18–25).
Alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0248 panaudojimo registracijos žurnalas patvirtina, kad 2022 m. balandžio 7 d. 2 val. 05 min. D. P. nustatytas 1,56 promilių neblaivumas, 2 val. 13 min. A. P. nustatytas 2,13 promilių neblaivumas (el. b. l. 32–34).
Nukentėjusysis D. P. parodė, kad A. P. yra jo sūnus, gyvena kartu su juo ir jo mama D. P., jos namuose, (duomenys neskelbtini). 2022 m. balandžio 6 d. apie 21 val. su sūnumi namuose vartojo alkoholį, dviese išgėrė 0,5 litro butelį degtinės. Išgėrus degtinę jis nuėjo miegoti, o sūnus išėjo iš namų, kur išėjo, nežino. Apie 1 val. 20 min. jis miegojo savo kambaryje, kai į jo kambarį atėjo sūnus A., kažką garsiai rėkė ir rėkdamas jį prikėlė. Tada sūnus ištraukė jį iš lovos ant grindų ir gulinčiam du kartus spyrė į kairį šoną. Kuria koja spyrė nematė, nes kambaryje buvo tamsu, o ir užsimiegojęs buvo. Jautė skausmą kairiame šone. Ar kas nors matė, kaip sūnus smurtavo prieš jį, nežino, kur tuo metu buvo jo mama, neatsimena. Sudavęs smūgius sūnus nuėjo nuo jo, jį paliko ant grindų. Jis pasakė, kad iškvies policiją, pasiėmė telefoną, surinko bendrąjį pagalbos numerį 112. Tada sūnus priėjo prie jo, norėjo atimti telefoną, tačiau jis jo neatidavė. Paskambinęs pranešė, kad sūnus jį muša. Atvyko policijos pareigūnai, jie sulaikė sūnų, o jį nuvežė į Lazdijų ligoninės priėmimo skyrių, kur apžiūrėjo medikai, tačiau jokių sužalojimų nenustatė. Po to jis pats save apžiūrėjo, kairiajame šone jokių žymių, nei mėlynių, nei nubrozdinimų nebuvo. Kiek suprato iš smūgio, sūnus jam spyrė su koja, nebuvo apsiavęs batais. Civilinio ieškinio sūnui nereikš (el. b. l. 37–39, 54–57).
Liudytoja D. P. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena jos sūnus D. P. ir anūkas A. P.. 2022 m. balandžio 6 d. jie abu vartojo alkoholį, ką gėrė, nematė, nežiūrėjo. Tada anūkas A. kažkur išėjo, o D. nuėjo gulti. Po 1 val. nakties išgirdo, kad anūkas su tėvu pykstasi, nuėjo pažiūrėti. Nuėjusi įjungė šviesą kambaryje ir pamatė, kad sūnus D. guli ant grindų, matė, kaip A. jam kartą spyrė į šoną, lyg į kairį, kuria koja spyrė, nematė, lyg dešine. Tada ji pasakė: „ką tu, A., darai“, ir jis paliko D. gulėti ant grindų. Tada jis atsistojo ir atsigulė į lovą, o ji nuėjo į savo kambarį. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai. Jie išsivežė ir A., ir D.. D. parvežė namo, o A. negrįžo. Kai A. spyrė tėvui, jis nieko nesakė. Jie abu dažnai vartoja alkoholį, o kai išgeria, pykstasi. Kitą dieną sūnus nesakė, kad jam skaudėtų šoną ar kažką panašaus (el. b. l. 66–69).
Asmens duomenų pažyma patvirtina, kad nukentėjusysis D. P. yra kaltinamojo A. P. tėvas (el. b. l. 105).
I. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino. Jo parodymus dėl nusikalstamos veikos padarymo laiko, būdo, veiksmų apimties patvirtina anksčiau aptarti nukentėjusiojo ir liudytojos parodymai, iš kurių matyti, kad A. P. 2022 m. balandžio 7 d. naktį smurtavo prieš tėvą. Šie įrodymai pakankami pripažinti įrodytu, kad A. P., smurtaudamas sukėlė tėvui fizinį skausmą. BK 248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. BK 248 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Atsižvelgus į tai, kad smurtas panaudotas prieš tėvą, kuris yra artimasis giminaitis ir šeimos narys, A. P. veika kvalifikuotina kaip fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ir šeimos nariui pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
II. Dėl bausmės paskyrimo
Kaltinamasis anksčiau teistas dėl fizinio skausmo sukėlimo tam pačiam nukentėjusiajam pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (el. b. l. 106–110, 111–113), todėl po nuosprendžio ir bausmės atlikimo vėl padarė analogišką nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Per pastaruosius penkerius metus baustas administracine tvarka už įvairius administracinius teisės pažeidimus, nuobaudų galiojimas neišnykęs (el. b. l. 114–119). Jis nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (el. b. l. 120–122, 123). Tai leidžia spręsti, kad ši jo padaryta veika nėra atsitiktinė, jis linkęs daryti teisės pažeidimus. A. P. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, kuri yra nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką forma ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Šio teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad A. P. teisiamas antrą kartą, teistas už analogišką nusikalstamą veiką prieš tą patį nukentėjusįjį. Šios faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad A. P. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, pakartotinis tapačių veikų darymas rodo, kad jo vertybinės nuostatos neorientuotos į pagarbą teisės normoms, į visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių laikymąsi. Ankstesniu nuosprendžiu paskirta viešųjų darbų bausmė nepadarė poveikio jo elgesio ir vertybių pokyčiams ir tai rodo didesnį jo asmenybės pavojingumo visuomenei laipsnį. Įvertinus tai, jam skirtina griežtesnė iš sankcijoje numatytos bausmės rūšių – laisvės apribojimas. Nustatant bausmės trukmę atsižvelgtina į tai, kad A. P. padaryta nusikalstama veika nepasižymėjo dideliu mastu, sunkių pasekmių nukentėjusiajam nesukėlė, buvo sukeltas fizinis skausmas, įvykio metu ir kaltinamasis, ir nukentėjusysis buvo neblaivūs, yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jis nuo pat jo sulaikymo momento nuoširdžiai pripažino padarytą nusikalstamą veiką, bendruomenė dėl jo elgesio nusiskundimų neturi (el. b. l. 130). Todėl griežtos bausmės skyrimo susiejimas vien tik su pakartotinių veikų darymu, neatsižvelgiant į nusikaltimo dalyką, prieštarautų teisingumo principui. Atsižvelgus į visas aukščiau aptartas kaltinamojo asmenybę ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibudinančias aplinkybes, jam skirtina laisvės apribojimo bausmė, mažesnė nei sankcijoje nustatytas jos vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis), nes tokia bausmė bus pakankama pasiekti bausmės tikslams, numatytiems BK 41 straipsnio 2 dalyje – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ir nubausti, atimti galimybę daryti naujas veikas, paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų bei užtikrinti teisingumo ir proporcingumo principus.
BK 48 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. BK 48 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatyta, kad kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos teismas gali paskirti numatytus įpareigojimus ir/ar draudimus. Siekiant bausmės tikslų, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtini prokurorės siūlomi BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas įpareigojimas ir BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatytas draudimas.
Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (BK 66 straipsnis).
III. Dėl kardomosios priemonės
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. l. 96–98), panaikintina baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo metu neatlygintinai dirbti po 15 (penkiolika) valandų per mėnesį sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir uždraudžiant viso bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančią medžiagą – alkoholį.
Taikyti Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, A. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo metu neatlygintinai išdirbti po 15 (penkiolika) valandų per mėnesį, viso 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir uždraudžiant viso bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančią medžiagą – alkoholį.
Į bausmės laiką įskaityti laiką, A. P. išbūtą laikinajame sulaikyme 2022 m. balandžio 7 d. (vieną parą).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos, turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.