Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2024-05-15 · Baudžiamoji byla Nr. e1-604-805/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-05-15
Bylos Nr.
e1-604-805/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-12067-2024-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Radzevičienė
Kaltinamasis
N. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-604-805/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12067-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2;1.1.8.7.9; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.2.4.6.1; 1.2.5.4.1; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 15 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų Loreta Radzevičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. U. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, kurioje N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdo individualią veiklą, gyvena (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis N. G. 2024 m. kovo 30 d. apie 19.00 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto metu su šeimos nare – sugyventine B. P., su kuria bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, tyčia rankomis nukentėjusiajai B. P. suėmė už kaklo, pargriovė ant grindų, ir rankomis, kojomis, šlapiu skuduru ne mažiau 30 kartų sudavė B. P. į įvairias kūno vietas: galvą, rankas, nugarą, krūtis, dubens kaulus, kojas, šonus, taip pat šlapiu skuduru stipriai trynė veidą, po to šlapią skudurą įkišo į burną ir ranka užspaudė B. P. nosį, taip mušdamas ir smurtaudamas nukentėjusiajai B. P. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį daugybiniais minkštųjų audinių sumušimais rankose, pečiuose, nugaroje, dešinėje krūtyje, dešinėje blauzdoje, sužalojimais galvoje, kraujosruva po dešine mentimi, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to jis, 2024 m. kovo 30 d. apie 19.00 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, suduodamas ne mažiau 30 kartų gulinčiai ant grindų nukentėjusiajai B. P. į įvairias kūno vietas: galvą, rankas, nugarą, krūtis, dubens kaulus, kojas, šonus, prašant B. P. jos nemušti, liepė gulėti, nejudėti ir grasino užmušti, po to šlapią skudurą įkišo į burną ir ranka užspaudė B. P. nosį, dėl šių intensyvių daugkartinių smurtinių veiksmų buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje.

Iš kaltinamojo N. G. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad su pareikštais kaltinimais sutinka iš dalies. Kaltinamasis parodė, kad B. P. yra jo sugyventinė, santuokos oficialiai neįregistravę, kartu gyvena apie 23 metus, turi du vaikus, kurie yra pilnamečiai, jie gyvena atskirai. Jis su B. P. gyvena (duomenys neskelbtini), namuose, namų valda registruota jo sugyventinės B. P. vardu, namai įgyti kartu gyvenant. Jis dirba pagal verslo liudijimą, jo sugyventinė B. P. niekur nedirba, neįgalumo neturi, šeimą pilnai išlaiko jis, už gautą piniginį atlygį bendrai perka būtinus daiktus, moka mokesčius ir visa kita, bendrai veda bendrą ūkį. 2024 m. kovo 30 d. iš ryto, tai galėjo būti apie 9.00 val., jis atvyko pas savo giminaitę V., gyvenančią (duomenys neskelbtini), padaryti remontą. Pabaigus darbą, vakare, jis nuėjo į parduotuvę nusipirkti cigarečių, eidamas sutiko draugą. Su draugu išgėrė apie keturias skardines alaus. Supratęs, kad jau laikas važiuoti į namus, jis paskambino B. ir paprašė, kad ji atvažiuotų jo iš paimti. Atvažiavus B. P. jo paimti, ji suprato, kad jis gėręs alaus. Ji supyko, kad jis išgėręs ir pradėjo jam priekaištauti dėl to įvyko konfliktas. Jis sugyventinę pargriovė ant grindų ir gulinčiai koja įspyrė iki 7 kartų ir ranka sudavė iki 4 kartų į įvairias kūno vietas. Sugyventinė jo prašė, kad jis nutrauktų smurtinius veiksmus prieš ją. Jis taip ir padarė. Po to abu išėjo į lauką. Kol buvo kieme pamatė, kad atvažiuoja policijos pareigūnai. Jis matė, kad B. P. kažkam skambina, nes matė, kaip kalbėjo su telefonu. Atvykus policijos pareigūnams, jie jį sulaikė ir pristatė į policijos įstaigą, jam nustatė neblaivumą, kiek jis atsimena, jam buvo nustatytas 1,38 promilių neblaivumas. Kaip įvyko konfliktas niekas nematė, nes giminaitės nebuvo namuose. Jis mano, kad tokius jo veiksmus įtakojo alkoholis, nes jis prieš savo sugyventinę niekada nesmurtavęs, bendrai jų šeimyniniai santykiai normalūs, sutaria. Jis gyvens savo motinos A. G. namuose, (duomenys neskelbtini) (b.1. 109-112).

2024 m. balandžio 26 d. N. G. pranešus apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje padarymo, kaltę N. G. pilnai pripažino ir parodė, kad jis kartu su B. P. gyveno kartu 23 metus ir vedė bendrą šeimyninį gyvenimą. Abu kartu gyveno kaip šeima, tik buvo neįregistravę santuokos. Jis kartu su B. P. gyveno jai priklausančiuose namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini) 2024 m. kovo 30 d. ryte, apie 9-10 val., jį B. P. automobiliu iš (duomenys neskelbtini), atvežė į (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo pusseserė V. B.. Jis šiuose namuose dirbo, klojo plyteles. B. P. atvežusi jį į šiuos namus išvažiavo. Su B. P. susitarė, kad ji vakare atvažiuos ir jį paims. Jo pusseserės V. B. ir jos šeimos namuose nebuvo, jie buvo išvažiavę į (duomenys neskelbtini). Jis jų gyvenamajame name buvo vienas. Po 17 val. jis įėjo į parduotuvę nusipirkti cigarečių. Jis į parduotuvę ėjo blaivus. Eidamas susitiko savo draugą, su kuriuo išgėrė alaus. Apie 19 val. jam į jo telefoną paskambino B. P. ir paprašė, kad jis atrakintų namų vartus. Namų vartai buvo uždaryti, jie atsidaro pulteliu. Jis nuotoliniu būdu atrakino vartus. B. P. atėjo į gyvenamojo namo vidų. Tuo metu jis dirbo koridoriaus patalpoje. Jo veidas buvo dulkinas ir jis veidą valėsi kempine. B. P., atėjusi ir pamačiusi, kad jis yra išgėręs alkoholio, pradėjo jam priekaištauti, ji jį žodžiais puolė. Dėl to tarp jų namo koridoriuje įvyko žodinis konfliktas. B. P. jį sunervino, todėl jis rankomis suėmė B. už kaklo ir ją namo koridoriuje parvertė ant grindų. Jis buvo labai susinervinę, supykęs ant B. ir nesivaldydamas pradėjo gulinčią ant grindų B. spardyti. B. spyrė į įvairias kūno vietas. Spyrė į jos rankas, nugarą, dubens kaulus, abejas kojas, į šonus. Kiek tiksliai kartų spyrė skaičiaus nepasakys, tačiau jų buvo daug ir galėjo apie trisdešimt kartų. Kai jis B. spardė, ji gulėjo ant grindų. Jis buvo susinervinęs, todėl B. atžvilgiu pasakė grasinančius žodžius, kad užmuš, bet B. P. užmušti neketino, tačiau kai jis ją spardė, jis jai šiuos žodžius ir pasakė. Konflikto metu jis B. P., gulinčiai ant grindų rankų delnais sudavė į galvą, daugiau į pakaušį ir viršugalvį. Smūgių sudavė daug. Kiek tiksliai tų smūgių sudavė, neskaičiavo. B. P. gulėdama ant grindų, kai jis ją mušė, šaukė ir prašė, kad jis jos nemuštų, kad baigtų, sakė jam, kad jis ne girtas. Pamena tai, kad koridoriuje ant grindų buvo šlapias skuduras, kuris jam po ranka papuolė ir jis paėmęs tą skudurą apie penkis kartus dar tuo skuduru B. P. gulinčiai ant grindų sudavė per jos kūną, pataikydamas per šonus, per galvą. Kadangi buvo susinervinęs, visų smulkmenų gerai ir nepamena, tačiau sutinka, kad jis tuo šlapiu skuduru B. gulinčiai ant grindų trynė jos veidą ir tą skudurą įkišo į jos burną ir savo ranka labai trumpai užspaudė jos nosį. Pamena, kad B. verkė ir jo prašė, kad jis jos nemuštų ir nelabai pamena, kaip jis nuo B. atsitraukė. Jam atsitraukus nuo B., pamatė, kad B. jau buvo lauke. Kaip ji išėjo iš namo, jis nepastebėjo. Jis ir išėjo į lauką. Kiemo vartai buvo uždaryti ir jis juos atidarė su pulteliu. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. Pareigūnai jį sulaikė, nustatė girtumą (b. l. 125-129).

2024 m. kovo 30 d. nukentėjusioji B. P. parodė, kad ji gyvena su N. G. (duomenys neskelbtini) Su N. gyvena 23 m., santuokos neįregistravę, kartu veda bendrą ūkį. Jis oficialiai niekur nedirba, ji tai pat, gyvena iš santaupų. 2024 m. kovo 30 d. apie 19.00 val., ji atvyko adresu (duomenys neskelbtini), pas savo sugyventinį, kuris minėtame name dirbo. Atvykusi pamatė, kad jos sugyventinis N. yra neblaivus. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu N. iškart ją namo koridoriuje pradėjo mušti, tai yra spardė kojomis į įvairias kūno vietas mažiausiai 30 kartų, rankomis sudavė į galvos sritį, kiek kartų sudavė ji pasakyti negali. Dėl patirtų smūgių jai pradėjo skaudėti visą kūną. Po šio konflikto ji paskambino Nr. 112 ir išsikvietė policijos ir medikų pagalbą. Atvykę medikai ją apžiūrėję nustatė galvos plaukuotoje dalyje du gumbus, kairės rankos alkūnės kraujosruvą, nugaros srityje dešinėje pusėje po mente kraujosruvą. Po apžiūros greitosios medicinos pagalbos medikai ją norėjo vežtis į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių tolimesnei apžiūrai, tačiau vykti ji atsisakė. N. sukėlė jai ilgalaikį fizinį skausmą, kurį jaučia ir dabar. Labiausiai skauda galvos sritį ir rankas. Šiuo metu daugiau aplinkybių apie įvykį ji pasakyti negali, nes ji yra susijaudinusi ir pasimetusi. Ar ji po tokio įvykio su N. kartu gyvens ir jam atleis dabar negali pasakyti. N. prieš ją smurtauja jau nebe pirmą kartą, bet anksčiau policijos ji nekvietė, tyrimų nebuvo pradėta. Pas medicinos ekspertus ji nevyks (b. l. 6-15).

2024 m. balandžio 4 d. apklausta nukentėjusioji liudytoja B. P. parodė, kad N. G. yra jos sugyventinis. Ji su N. G. kartu gyvena 23 metus, veda bendrą ūkį, tik neįregistravę santuokos. Ji su N. G. turi du bendrus vaikus, kurie yra pilnamečiai. Ji su N. G. gyvena jai priklausančiuose namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini). 2024 m. kovo 30 d. ryte apie 10 val. ji savo sugyventinį N. G. nuvežė į (duomenys neskelbtini), pas jo pusseserę V. B., gyvenančią adresu (duomenys neskelbtini). N. G. pas savo giminaitę jos namuose klojo plyteles. Atvežusi N. į (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo išleido, o pati išvažiavo į namus. Sutarė su N., kad ji jį vakare atvažiuos ir paims. Apie 17 val. N. jai telefonu paskambino ir pasakė, kad jis dar dirba, kad dar ji jo nevažiuotų pasiimti. Ji iš N. balso suprato, kad jis yra neblaivus, kad jis vartojo alkoholio. Maždaug po valandos laiko, ji pamanė, kad laikas važiuoti pasiimti savo sugyventinio N. ir apie 18 val. iš savo namų išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Apie 19 val. ji atvažiavo į (duomenys neskelbtini). Namų vartai buvo užrakinti. Tada ji skambino savo sugyventiniui N. G.. N. G. jai iš kokio trečio ar ketvirto karto atsiliepė į jos skambutį. N. G. atsiliepus, ji pas jį paprašė, kad jis atrakintų vartus ir įsileistų ją. N. G. gal po penkių minučių iš namo vidaus jai nuotoliniu būdu atrakino vartus. Ji tada įėjo į namus. Savo automobilį paliko už vartų, prie gatvės. Jai atėjus į gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), vidų, N. stovėjo ant taburetės, kempine šluostėsi veidą ir imitavo, kad jis dirba. Jai atėjusi ir pamačiusi tokį vaizdą, ji pas N. paklausė, kam jis savo veidą tėplioja. Tada N. G. jai atsakė, kad jai vaidenasi. Tada ji N. G. pasakė, kad jis yra girtas. N. G. jai atsakė, kad jis negirtas ir jie abu tarpusavyje apsižodžiavo. Tuo metu tame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) kitų asmenų nebuvo, buvo tik ji ir jos sugyventinis N.. Kur buvo namo savininkai ji nežino. Tame name gyvena N. G. pusseserė V. B. su savo šeima. Tada žodinio konflikto metu N. G. nulipo nuo kėdės ir namo koridoriuje rankomis stvėrė jai už kaklo ir ją namo koridoriuje parvertė ant grindų. Jai gulint ant grindų, N. G. ją pradėjo spardyti. Jai spyrė į įvairias kūno vietas, spyrė į abejas rankas, į nugarą, dubens kaulus, abejas kojas, į jos šonus. Kiek tiksliai jai sudavė kojomis smūgių ji nežino, jų buvo labai daug, mažiausiai tų suduotų kojomis spyrių galėjo būti 30 kartų. Ji visą laiką gulėjo ant grindų ir N. jai liepė gulėti, nejudėti, sakydamas, kad ją užmuš. Ji gulėjo daugiau ant kairio šono ir savo kojas buvo prie pilvo pritraukusi. Todėl į pilvą smūgių negavo. Ji gulėjo, o N. ją spardė. Po to jai gulinčiai ant grindų N. rankų delnais sudavė į galvą. Kiek tiksliai sudavė smūgių tikslaus skaičiaus nepasakys, bet jų buvo daug, galėjo būti apie penkiolika kartų. N. rankų delnais jai tuos smūgius sudavė į galvos pakaušį, į galvos viršugalvį. Ji savo veidą rankomis buvo užsidengusi, taip jį saugojosi ir jai į veidą N. smūgių nesudavė. Kai N. ją spardė, ji gulėdama ant grindų visą laiką N. prašė, kad jis nustotų ją mušti, jo atsiprašinėjo, sakydama, kad jis negirtas. Ji gulėdama jo maldavo, kad jis jos nemuštų. Ji vilkėjo megztuką ir striukę, tačiau N. suduodam smūgiai į jos kūną buvo labai stiprūs ir ji savo visame kūne nuo jo suduodamų spyrių ir suduodamų rankų smūgių į galvą jautė stiprų fizinį skausmą. Ji N. sakė, kad jai skauda, kad jis sustotų, kad jis jos nemuštų. Tačiau N. į jos prašymus nereagavo, o tada dar pasiėmė nuo grindų šlapią skudurą ir tuo skuduru sudavė jai per jos kūną, šonus, sudavė per jos galvą. Tuo šlapiu skuduru suduoti smūgiai buvo stiprūs, ji jautė fizinį skausmą. Viso su skuduru jai sudavė penkis kartus. Po to N. pabaigęs skuduru ją mušti, juo trynė jos veidą ir tą skudurą įkišo į jos burną, o savo ranka trumpai užspaudė jos nosį, po to atleido ir iš burnos ištraukė tą skudurą. Ji labai išsigando ir suvokė, kad jai reikia kažkaip gelbėtis. Tada ji gulėdama ant grindų pradėjo savo kojomis spardytis ir rankomis draskytis. Tokiu būdu nuo jos N. G. atsitraukė. Tada ji pasinaudojusi šia galimybe, atsikėlė nuo žemės ir išbėgo iš namo į lauką. Jai išbėgus, namo vartai buvo užrakinti. Ji namų kieme iš kart pradėjo skambinti į policiją. N. G. taip pat iš namo išėjo į kiemą. Jis atrakino vartus. Tada ji išbėgo į gatvę ir laukė policijos pareigūnų. N. G. taip pat išėjo į gatvę ir nuėjo prie jos automobilio. N. G. nesuprato, kad ji jau iškvietė policijos pareigūnus, jis jai sakė, kad ji automobilio negaus, kad į (duomenys neskelbtini) ji eis pėsčiomis. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. Atvykus pareigūnams ji pasakė, kad jos sugyventinis N. G. prieš ją smurtavo. Policijos pareigūnai sulaikė N. G. ir pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl smurto artimoje aplinkoje. N. G. pareigūnai tikrino jo neblaivumą ir nustatė jam virš 1,3 promilės girtumą. Ji pati buvo blaivi. Ji pati išsikvietė medikus. Atvykę medikai ją apžiūrėjo ir jai galvos plaukuotoje dalyje rado du gumbus. Taip pat ant jos kairės rankos alkūnės buvo kraujosruva, nugaros srityje dešinėje pusėje po mente buvo kraujosruva. Po apžiūros greitosios pagalbos medicinos (toliau – GMP) medikai dėl galvos sumušimo ją norėjo vežti į (duomenys neskelbtini) esančią medicinos įstaigą tolimesnei apžiūrai, tačiau vykti ji atsisakė. Medikams pasakė, kad jeigu jai pasidarys blogai, ji pati nuvyks į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Dėl N. G. veiksmų kitą dieną ant jos kūno, ant jos dešinės kojos atsirado mėlynės, ant jos kairės ir dešinės rankų, ant nugaros, ant krūtinės taip pat atsirado mėlynės. Ji ir dabar nuo N. G. fizinių veiksmų savo visame kūne jaučia fizinį skausmą. Dėl šių patirtų sužalojimų ji pas gydytojus nesikreipė. Ją įvykio vietoje apžiūrėjo atvykę GMP darbuotojai. Taip pat šiandien ji nuvyko į Valstybinės teismo medicinos Kauno skyrių pas teismo medicinos ekspertus, kurie ją apžiūrėjo ir užfiksavo ant jos kūno esančias kraujosruvas. Ji vis dar jaučia savo kūne fizinį skausmą ir nuo skausmo geria vaistus. Šiai dienai civilinio ieškinio ji nereiškia. Po šio įvykio ji su N. G. nebendravo, jis į namus grįžęs nebuvo. Toks įvykis, kai N. G. prieš ją taip stipriai smurtavo, buvo pirmas kartas. Buvo keletas atvejų, kai N. prieš ją smurtavo, tačiau tuo metu jis jai skausmą sukėlė tik momentiškai, dėl to policijos kvietusi nebuvo, ikiteisminių tyrimų nebuvo pradėta. N. G. jos neatsiprašė ir su juo ji nesitaikys (b. l. 40-44).

Be kaltinamojo N. G. prisipažinimo, nukentėjusiosios B. P. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

2024 m. kovo 30 d. B. P. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, iš kurio matyti, kad kreipėsi B. P. ir nurodė, kad 2024 m. kovo 30 d. apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo koridoriuje, žodinio konflikto metu, jos sugyventinis N. G., gimęs (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, ją spardė kojomis į įvairias kūno vietas, mažiausiai 30 kartų, rankų delnais sudavė į galvos sritį. Jai skauda visą kūną. Nuo suduotų smūgių GMP medikai po apžiūros nustatė galvos plaukuotoje dalyje du gumbus, kairės rankos alkūnės kraujosruvą, nugaros srityje dešinėje pusėje po mente kraujosruvą. Prašo pradėti tyrimą ir sudrausminti sugyventinį N. G. (b.1. 6-15);

2024 m. kovo 31 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą, matosi dviejų aukštų namas. Kiemo teritorija aptverta metaline tvora. Atsidarius metalinius kiemo vartus, patenkama į kiemo vidų. Iš pietvakarių pusės, prie gyvenamo namo yra laiptai. Užlipę laiptais, dešinėje pusėje matosi uždarytas tamsiai rudos spalvos duris su stiklu. Einant pro šias duris, patenkama į namo prieškambarį. Prieškambario kairėje pusėje matosi atidarytos rudos spalvos durys, pro kurias įėjus patenkama į namo koridorių, kur ir yra įvykio vieta. Koridoriaus kairėje ir dešinėje pusėje prie pat sienų yra padėti įvairūs namų apyvokos daiktai: kibiras su jame esančiu skaidriu skysčiu, kartoninė dėžė baltos spalvos, mėlynos spalvos šluota su semtuvėliu. Apžiūrėjus įvykio vietą, grumtynių ar kitų pėdsakų, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui, ar draudžiamų daiktų nerasta. Iš įvykio vietos niekas nepaimta (b. l. 19-21, 22-26);

2024 m. balandžio 25 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2024 m. kovo 30 d. 19:31, BPCID=95421575101. Pranešėjo numeris: (duomenys neskelbtini). Pranešėja prisistačiusi B. P. pranešė kad jos vyras labai ją muša, nežino kaip išsivaduoti, prašo greičiau atvažiuoti, nes ją užmuš. Kviečia pareigūnus atvykti į (duomenys neskelbtini) namą (b. l. 34-36);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad B. P. daugybiniai minkštųjų audinių sumušimai rankose, pečiuose, nugaroje, dešinėje krūtyje ir dešinėje blauzdoje padaryti smūgiuojant kietu buku daiktu ir suduodant mažiausiai 23 smūgius. Vertinant užduotyje minimus GMP medikų stebėtus sužalojimus galvoje, kraujosruvą po dešine mentimi sužalojimų skaičius (kaip ir suduotų smūgių) padidėja iki 26. Sužalojimai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai sukėlė fizinį skausmą. Sužalojimai negalėjo atsirasti krentat ir atsitrenkiant į įvairius paviršius (b.1. 65-67).

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad N. G. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, nes 2024 m. kovo 30 d. apie 19.00 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto metu su šeimos nare – sugyventine B. P., su kuria bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, tyčia rankomis nukentėjusiajai B. P. suėmė už kaklo, pargriovė ant grindų, ir rankomis, kojomis, šlapiu skuduru ne mažiau 30 kartų sudavė B. P. į įvairias kūno vietas: galvą, rankas, nugarą, krūtis, dubens kaulus, kojas, šonus, taip pat šlapiu skuduru stipriai trynė veidą po to šlapią skudurą įkišo į burną ir ranka užspaudė B. P. nosį, taip mušdamas ir smurtaudamas nukentėjusiajai B. P. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį daugybiniais minkštųjų audinių sumušimais rankose, pečiuose, nugaroje, dešinėje krūtyje, dešinėje blauzdoje, sužalojimais galvoje, kraujosruva po dešine mentimi, taip pat 2024 m. kovo 30 d. apie 19.00 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, suduodamas ne mažiau 30 kartų gulinčiai ant grindų nukentėjusiajai B. P. į įvairias kūno vietas: galvą, rankas, nugarą, krūtis, dubens kaulus, kojas, šonus, prašant B. P. jos nemušti, liepė gulėti, nejudėti ir grasino užmušti, po to šlapią skudurą įkišo į burną ir ranka užspaudė B. P. nosį. Bylos duomenimis nėra abejonių, jog kaltinamojo smurtinis elgesys konflikto metu išgąsdino nukentėjusiąją, dėl ko ji itin susijaudino dėl susiklosčiusios situacijos ir kilusio pavojaus, turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suprato, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusioji tiki, jog tokie jo veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats norėjo tokios nukentėjusiosios būsenos. Be to, nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, kadangi šias aplinkybes patvirtina ne tik pačios nukentėjusiosios parodymai, jog nuo N. G. suduotų smūgių ji savo visame kūne jautė fizinį skausmą, bet ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada, kuri patvirtina, kad B. P. daugybiniai minkštųjų audinių sumušimai rankose, pečiuose, nugaroje, dešinėje krūtyje ir dešinėje blauzdoje padaryti smūgiuojant kietu buku daiktu ir suduodant mažiausiai 23 smūgius. Tarp šių duomenų, gautų įstatymo nustatyta tvarka, prieštaravimų nėra, jie sutampa detalėse, yra logiški bei nuoseklūs. Kaltinamojo kaltę be paminėto patvirtina ir kiti pirmiau aptarti faktiniai bylos duomenys, kurie pripažintini tinkamais įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme ir, kurie papildo vienas kitą, ir patvirtina, jog kaltinamasis kaltas padaręs minėtas nusikalstamas veikas. Tokie kaltinamojo veiksmai padaryti tiesiogine tyčia, jie netoleruotini ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Tarp kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys, ko pasėkoje atsiradusios pasekmės – nukentėjusioji jautė fizinį skausmą ir turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti realiai įvykdytas.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už N. G. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, gali būti skiriama N. G. kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis N. G. sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis sutiko ir neprieštaravo dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio. Nukentėjusiajai B. P. pranešta apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, prieštaravimų dėl to negauta.

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamojo N. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo N. G. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis). Bylos duomenimis kaltinamasis yra darbingo amžiaus, nevedęs, praeityje neteistas, administracine tvarka baustas vieną kartą, vykdo individualią veiklą, narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo elgesį iki nuskalstamos veikos padarymo, kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, N. G. skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, su kuria kaltinamasis sutinka, paskiriant draudimus ir įpareigojimus (BK 48 straipsnis).

Vertinant tai, kad kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį, todėl jam skirtina bausmė už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, kurios tarpusavyje subendrintinos apėmimo būdu BK 63 straipsnio 2 dalies ir 5 dalies 1 punkto pagrindu.

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis N. G. BPK 140 straipsnio pagrindu buvo laikinai sulaikytas nuo (duomenys neskelbtini), todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65, 66 straipsniai).

Kaltinamajam N. G., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 139 straipsnio 3 dalimi, iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

nusprendžia (įsako) :

N. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laivės apribojimo bausmę.

N. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 5 (penkių) mėnesių laivės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu N. G. paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laivės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu N. G. paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laivės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu N. G. paskirtosios bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigoti dirbti arba registruotis/tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi ir 72² straipsniu N. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – per tris mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo išklausyti smurtinį elgesį keičiančią programą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais į bausmės laiką N. G. įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo (duomenys neskelbtini) (1 dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. N. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus baudžiamojo įsakymo vykdymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnio 1 dalimi nuteistajam išaiškinti, kad nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi nuteistajam taip pat išaiškinti, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti N. G., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Loreta Radzevičienė