Kauno apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro R. M. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini) teistas:

1. 2016 m. gegužės 17 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 213 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. P., 2023 m. birželio 23 d. laikotarpiu nuo 10.30 val. iki 12.00 val. būdamas darbo vietoje, kavinėje (duomenys neskelbtini), iš tarnybinėse patalpose esančio rašomojo stalo stalčiaus paėmė raktą, juo atsirakino ten esantį seifą ir iš jo pagrobė – 500 eurų grynųjų pinigų, paėmė su savimi turėtas dienos apyvartines lėšas – 27,76 eurus bei iš kavinės pasišalino su savimi išsinešdamas ir darbo rūbus – marškinėlius – 15 eurų vertės ir „R-keeper kortelę – 2 eurų vertės, tokiu būdu įsibrovęs į saugyklą pagrobė svetimą (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, bendros – 544,76 eurų vertės.

Kaltinamasis A. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. birželio mėnesį įsidarbino į kavinę (duomenys neskelbtini). Jo pareigos – padavėjas. Dirbo nuo 10.00 val. iki 22.00 val. Darbo pobūdis aptarnauti klientus ir dirbti su kasa. Kavinės patalpose buvo kabinetas, kuriame dirbo pamainos vadovai D. ir S.. Ne kartą matė, kai kabineto durys buvo praviros, matė, kad ten yra stalas, o po juo yra seifas, kuriame laikomi pinigai. Matė, kad tuo metu, kai D. būdavo įėjęs į kabinetą ir dirbdavo, iš seifo imdavo segtuvus, kuriose būdavo pinigai. Į kabinetą, paprastai darbuotojai neina, nes ten nėra jiems ką veikti. 2023 m. birželio 23 d. į darbą atėjo apie 9.30 val. Kaip visada pradėjo ruoštis darbui. Darbas jam nepatiko, ruošėsi iš jo išeiti. Apie 11.00 val. pamatė, kad minėto kabineto durys yra praviros, kad ten nėra jokių žmonių, kadangi norėjo iš darbo išeiti, matė, kad kabinete nėra žmonių ir žinojo, kad seife yra pinigų, sugalvojo juos pavogti. Tuo metu pagalvojo, kad tai yra labai lengvai gaunami pinigai, todėl greitai įėjo į kabinetą. Kabineto duris paliko pravertas, tada iš stalčiaus paėmė raktą, atsitūpė prie seifo ir jį atrakino. Iš viršutinės lentynos paėmė patį pirmą pasitaikiusį segtuvą ir jį ištraukė. Iš jo paėmė pinigus. Tuo metu tikrai nežinojo nei kiek paėmė, nei kokiomis kupiūromis. Kupiūras greitai įsidėjo į džinsų kišenę, segtuvą padėjo atgal ir užrakino seifą. Raktą padėjo atgal į stalčių ir iš kabineto greitai išėjo. Kavinėje dar dirbo, pinigus visada laikė džinsų kišenėje. Po maždaug 20-30 min. nenorėdamas, kad jį sučiuptų dėl vagystės iš kavinės pabėgo. Su savimi išsinešė darbo rūbus ir tos dienos suprekiautus pinigus, tai yra – 27,76 eurus. Kad iš darbo išeina niekam nepranešė, ištrynė visas grupes, esančias socialiniame tinkle (duomenys neskelbtini) kad su juo niekas negalėtų susisiekti, niekas nerašinėtų. Kai išėjo iš darbo, tik tada pasižiūrėjo, kiek pinigų pavogė. Tai buvo – 500 eurų, visos kupiūros buvo po 100 eurų. Dėl šios nusikalstamos veikos pripažįsta pilnai ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Supranta, kad pasielgė blogai ir neapgalvotai, pagalvojo, kad tai yra lengvi pinigai ir jais susigundė. Visiškai sutiko su jam pareikštu civiliniu ieškiniu – 544,76 eurais, kurį įsipareigoja atlyginti dalimis per metus laiko. Dėl savo padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi ir sutinka baigti ikiteisminį tyrimą baudžiamuoju įsakymu (b. l. 71-74, 77-79).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų ir prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje surinktais duomenimis.

Liudytojas D. N. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) padalinyje (duomenys neskelbtini), pamainos vadovu. 2023 m. birželio 23 d. atėjo į darbą apie 10.00 val. ir kaip kiekvieną penktadienį norėjo atlikti inkasaciją, t. y. suskaičiuoti grynųjų pinigų savaitės apyvartą, laikotarpyje nuo 2023 m. birželio 16 d. iki 2023 m. birželio 23 d., apie 11.00 val. nuėjo į tarnybines patalpas, kur stovi seifas, nurodytame seife laiko grynuosius pinigus. Juos laiko seifo viršutinėje dalyje, esančioje saugykloje, kurioje yra spyna, tačiau ji niekada nerakinama, tačiau rakinamos pačio seifo duris. Po kiekvienos dienos uždirbtus grynuosius pinigus suskaičiuoja ir įdedame į atskiras papkes, kartu su dienos apyvartos ataskaita. Nurodytą seifo raktą laiko tose pačiose patalpose, darbinio stalo viršutiniame (pirmame) stalčiuje, stalčius nėra rakinamas. Kur stovi raktas žino jis bei įmonės vadovai, tačiau į nurodytas tarnybines patalpas gali ateiti, bet kuris darbuotojas ir galėjo matyti, kur jis padeda raktą. Inkasaciją atlieku tik jis ir kita pamainos vadovė S. R.. Atidaręs seifą, kaip įprastai pamatė ten stovinčias septynias papkes (kiekvienos savaitės dienos), kuriose turėjo būti visos savaitės pinigai. Atidaręs seifą, paėmė visas septynias papkes, išėmė iš jų pinigus ir sudėjo į bendrą krūvą. Nieko neįprasto nepastebėjo. Suskaičiavęs visus pinigus pastebėjo, kad bendroje sumoje, paskaičiavus visų septynių dienų apyvartą (grynaisiais pinigais) trūksta 500 eurų. Apžiūrėjo seifą, jo spyną ar niekas neapgadinta, tačiau niekas nebuvo išlaužta ar sugadinta, taip pat seifo raktas stovėjo įprastoje vietoje. Pastebėjęs, kad trūksta pinigų susisiekė su kitos pamainos vadove S. R., kuri paaiškino, kad 2023 m. birželio 21 d. jai baigiant pamainą ir skaičiuojant grynųjų pinigų apyvartą, pinigų netrūko. 2023 m. birželio 22 d. baigdamas darbą suskaičiavo grynųjų pinigų apyvartą, pinigų netrūko. Būnant tarnybinėse patalpose, atėjo tos pačios kavinės padavėjas A. P., kuris paprašė pakeisti 50 eurų. Pakeitė jam pinigus, tuo metu matė, kaip jis skaičiavo pinigus. A. P. pas juos kavinėje dirba maždaug 2-3 savaites. Savo darbo laikotarpiu dirbo pareigingai, laiku ateidavo į darbą. Apie 13.00 val. į tarnybines patalpas atėjo padavėja V. ir pasakė, kad A. P. išėjo iš kavinės, niekam nieko nepasakė ir daugiau nepasirodė. Iškart paskambino per ,,Messenger“ programą, tačiau jis neatsiliepė. Tuomet pastebėjo, kad jis pasišalino iš ,,Messenger“ programoje sukurtų dviejų grupių, kuriose yra visi salės darbuotojai. Nuo to laiko niekam su juo susisiekti nepavyko. Kavinė kasos, kurioje laikytų grynuosius pinigus, neturi, užsakymams naudoja (duomenys neskelbtini) programą, vykdo klientų užsakymus ir kiekvienas su savimi piniginėje laiko einamosios dienos grynųjų pinigų apyvartą. Išeidamas A. P., taip pat su savimi išsinešė šiandien dienos jo uždirbtų pinigų apyvartą t. y. 27,76 eurų. Dėl tokio netikėto kolegos pasišalinimo, mano, kad ir trūkstamus – 500 eurų galėjo paimti jis ir supratęs, kad jiems pastebėjus, kad trūksta pinigų pasišalino. Papildomai nurodė, kad kilo įtarimas, kad A. P. pavogė pinigus, nes į darbą A. P. atėjo apie 10.30 val. pinigų pasigedo apie 12.00 val., apie 11.00 val., dar prieš tai kai nebuvo pastebėtas pinigų trūkumas, jis matė, kaip A. P. užėjo į tarnybines patalpas ir jose užtruko keletą minučių. Ką jis ten veikė nežino, jo neklausė. Paprastai darbuotojai į tą kabinetą niekada neina, tačiau kartais būna reikalų kodėl jie turi ten ir užeiti (pasiimti darbo rūbus ar korteles). Po to kai buvo pastebėtas pinigų trūkumas ir aiškinantis visas aplinkybes su darbuotojais, padavėja K. U. pasakė, kad ji taip pat matė A. P. užėjusį į tarnybines patalpas. Visi darbuotojai dirbantys tą dieną yra patikimi, dirbantys jau senokai, niekada nebuvo nutikę kažko panašaus. Vienintelis trumpiausiai dirbantis yra A. P. iki 11.30 val., iki to laiko kai jis užėjo į tarnybines patalpas, darbo vietoje buvau jis, I. V., V. P., K. U. ir A. P.. Visi jie buvo kavinės patalpose, o kiti darbuotojai buvo virėjos ir kepėjas, kurie pas juos į patalpas neateina. Dėl tokio netikėto A. P. pasišalinimo iš darbo ir tai, kad jis buvo tarnybinėse patalpose, kuriose buvo pinigai, įtaria, kad jis pinigus ir galėjo pavogti. Taip pat, tuo metu, kai jis buvo tarnybinėse patalpose, pas jį atėjo A. P., kuris pamatė, kad jis skaičiuoja pinigus ir po to labai greitai iš kavinės pasišalino. Pinigai iš seifo buvo pavogti 2023 m birželio 23 d. nuo 07.00 val. iki 11.30 val. (b. l. 51-54, 57-60).

Iš (duomenys neskelbtini) pranešimo matyti, kad 2023 m. birželio 23 d. pasišalinus darbuotojui A. P., pasigedo seife buvusių –500 eurų grynųjų pinigų, dienos apyvartinių lėšų – 27,76 Eur bei iš kavinės išsineštų darbo rūbų– marškinėlių – 15 eurų vertės ir „R-keeper kortelę – 2 eurų vertės, tokiu būdu buvo padaryta bendra – 544,76 eurų turtinė žala (b. l. 36-38).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta ir nufotografuota įvykio vieta, esanti kavinė (duomenys neskelbtini) bei joje, esančios patalpos su seifu, kur buvo laikomi pagrobtieji pinigai (b. l. 14-32).

Pagal BK 178 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Paties kaltinamojo A. P. prisipažinimu bei parodymais, liudytojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos apžiūros protokolu, ir kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga, neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis A. P. 2023 m. birželio 23 d. laikotarpiu nuo 10.30 val. iki 12.00 val. būdamas darbo vietoje, kavinėje (duomenys neskelbtini) iš tarnybinėse patalpose esančio rašomojo stalo stalčiaus paėmė raktą, juo atsirakino ten esantį seifą ir iš jo pagrobė – 500 eurų grynųjų pinigų, paėmė su savimi turėtas dienos apyvartines lėšas – 27,76 eurus bei iš kavinės pasišalino su savimi išsinešdamas ir darbo rūbus – marškinėlius – 15 eurų vertės ir (duomenys neskelbtini) kortelę – 2 eurų vertės, tokiu būdu įsibrovęs į saugyklą pagrobė svetimą (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, bendros – 544,76 eurų vertės. Tokiais veiksmais kaltinamasis A. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, todėl yra baustinas.

Esant BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis A. P. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei su prokuroro siūloma laisvės apribojimo bausme ir jos dydžiu.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta (BK 60 straipsnis).

Kaltinamasis A. P. padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 dalis). Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo A. P. asmenybė, o būtent tai, kad jis praeityje teistas vieną kartą, baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka vieną kartą (b. 1. 103-105). Kaltinamasis A. P. VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje neregistruotas (b. l. 93-94). Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialą per 5 metų laikotarpį dėl konsultacijos ar gydymo nesikreipė (b. 1. 92). Kaltinamasis A. P. nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje.

Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog prokuroro siūloma laisvės apribojimo bausmė yra tinkama sulaikyti kaltinamąjį A. P. nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti kaltinamąjį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, ši bausmė užtikrins ir teisingumo principo įgyvendinimą, paskiriant laisvės apribojimo laikotarpiu intensyvią priežiūrą su įpareigojimais.

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Baudžiamojoje byloje civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) pareikštas civilinis ieškinys – 544,76 eurų, turtinei žalai atlyginti. Kaltinamasis su pareikštu civiliniu ieškiniu – 544,76 eurų sutiko.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Teismas neabejoja, kad dėl A. P. nusikalstamos veikos, kad tyčia atvirai pavogė svetimą (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, kurio vertė 544,76 eurų. Civilinis ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, ginčo dėl jo dydžio nėra, todėl (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir civiliniam ieškovui (duomenys neskelbtini) priteistina – 544,76 eurų dydžio suma jo nusikalstamais veiksmais padarytai žalai atlyginti.

Kaltinamajam A. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. 1. 80-83), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 421 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 422 straipsniu,

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, laisvės apribojimo bausmės laikotarpiui paskirti intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymusi, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti kaltinamajam A. P. galutinę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, laisvės apribojimo bausmės laikotarpiui paskirti intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymusi, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam išaiškinti, kad probuojamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo:

1) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą;

2) būti baudžiamajam įsakyme ar probacijos tarnybos nustatytoje vietoje nustatytu laiku;

3) pranešti probuotojui apie bet kokį nustatytos intensyvios priežiūros tvarkos nesilaikymo atvejį;

4) pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą;

5) leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą, taip pat jo buvimo vietoje sumontuotą elektroninio stebėjimo įtaisą;

6) grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai.

Kaltinamajam A. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) pareikštą – 544,76 eurų civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo A. P. – 544,76 eurų turtinę žalą.

Išaiškinti nuteistajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.