- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-03
- Bylos Nr.
- 2S-338-253/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07074-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Pareiškėjas
- V. B.
- Suinteresuotas asmuo
- N. L., J. B.
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2S-338-253/2016
Teisėja Larisa Šimanskienė (Proceso Nr. 2-06-3-07074-2015-7)
2016 m. kovo 3 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-07 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys N. L., J. B., antstolė Vida Daugirdienė,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas skundu dėl antstolio veiksmų prašė vykdomojoje byloje Nr. 0004/05/00895 sumažinti iš pareiškėjo išieškomą sumą 868,86 Eur (3 000 Lt) ir įpareigoti antstolę kreiptis į teismą dėl išieškoto pakeitimo vykdymo procese. Pareiškėjas nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0004/05/00895 jis 2015-04-24 pateikė antstolei išieškotojos N. L. pakvitavimą, kuriame patvirtinta, kad pareiškėjas išieškotojai perdavė automobilį „Opel Corsa“, 6 000 Lt vertės, bei 3 000 Lt dukters J. B. išlaikymui, ir prašė sumažinti iš pareiškėjo išieškotiną sumą, tačiau antstolė prašymo netenkino. Pažymėjo, kad antstolė jo prašymo netenkino priimdama 2015-05-12 raštą Nr. S-150006752 „Dėl informacijos pateikimo”, kuris neatitinka CPK 613 str. nustatytų reikalavimų, jog antstolis vykdymo proceso metu iškylančius klausimus išsprendžia motyvuotu patvarkymu. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jo duktė J. B. (duomenys neskelbtini) tapo pilnamete, todėl antstolė turi kreiptis į teismą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese, prašydama vykdomojoje byloje Nr. 0004/05/00895 pakeisti išieškotoją N. L. į J. B.. Todėl įvertinus tai, kad išieškotoja laikytina J. B., N. L. neturi teisės disponuoti išieškotojos teisėmis kaip atstovė pagal įstatymą, jos paaiškinimai antstolei neturi teisinės reikšmės.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-12-07 nutartimi skundo netenkino. Vertindamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, teismas atkreipė dėmesį tai, kad vykdomoji byla antstolės kontoroje pradėta vykdyti 2005 metais, apie vykdomą išieškojimą pareiškėjas buvo informuotas tinkamai, tačiau apie tai, kad pagal 2000‑09-20 pakvitavimą dukters išlaikymui jis yra sumokėjęs 3 000 Lt antstolei nenurodė, nurodyto pakvitavimo nepateikė, su prašymu perskaičiuoti išlaikymo įsiskolinimą nesikreipė. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kodėl 2000-09-20 pakvitavimas antstolei pateiktas tik 2015 m., t. y. praėjus dešimčiai metų nuo vykdomosios bylos dėl išlaikymo išieškojimo užvedimo. Kitų duomenų, patvirtinančių, kad suinteresuotas asmuo N. L. nurodytus 3 000 Lt gavo, pareiškėjas nepateikė. Suinteresuotas asmuo N. L. su pareiškėjo išdėstytomis aplinkybėmis nesutiko ir paaiškino, kad nurodytų piniginių lėšų ji nėra gavusi. Esant tokioms aplinkybėms, įvertinęs tai, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog jis 2000-09-20 sumokėjo N. L. 3 000 Lt dukters išlaikymui, teismas konstatavo, kad antstolė netenkindama pareiškėjo prašymo savo veiksmais nepažeidė CPK reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, norėdamas, jog būtų pripažinta, jog jis yra įvykdęs savo prievolę išlaikyti dukterį J. B. 3 000 Lt suma, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu ir šias aplinkybes įrodinėti ginčo teisenos tvarka. Remdamasis CPK 613 str., 510 str., teismas darė išvadą, kad aplinkybė, jog antstolė pareiškėjo prašymą sumažinti išlaikymo įsiskolinimo dydį išsprendė ne patvarkymu, o raštu pareiškėjo teisių neapribojo, kadangi nurodytas procesinis dokumentas galėjo būti skundžiamas. Teismas nustatė, kad suinteresuotas asmuo J. B. (duomenys neskelbtini) sulaukė pilnametystės, tačiau prašymo pakeisti išieškotoją vykdomojoje byloje bei kitų prašymų suinteresuotas asmuo antstolei nepateikė, vykdomąja byla nesidomėjo. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas bei suinteresuoti asmenys įstatymu nustatyta tvarka nesikreipė dėl išieškotojo pakeitimo vykdomojoje byloje, suinteresuotas asmuo J. B. vykdomąja byla nesidomėjo, kitų prašymų antstolei nepateikė, šią aplinkybę pareiškėjas nurodė tik savo 2015-05-22 skunde dėl antstolio veiksmų, teismas pareiškėjo nurodytą aplinkybę, jog antstolė privalėjo kreiptis į teismą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese, vertino, kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-07-28 nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti. Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė išieškotojo pakeitimą reglamentuojančias proceso teisės normas bei nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2013-11-06 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2013. Antstolei turėjo būti žinomas faktas, kad išieškotoja J. B. tapo pilnametė, taip pat teismų praktika, pagal kurią išlaikymas priteisiamas išlaikytiniui, o ne jo atstovui pagal įstatymą. Be to, teismas patį pareiškėjo skundą, kuriame jis kėlė reikalavimą pakeisti išieškotoją, privalėjo įvertinti kaip suinteresuoto asmens prašymą CPK 596 str. 1 d. prasme ir šį klausimą išspręsti. Pareiškėjo nuomone, remiantis CPK 443 str. 7 d. nuostata, kadangi pareiškėjas buvo pareiškęs reikalavimą sumažinti iš jo išieškomą įsiskolinimo sumą 868,86 Eur (3 000 Lt), savo reikalavimą pagrįsdamas rašytiniu įrodymu, N. L. pakvitavimą ginčijant, teismas šį klausimą privalėjo išspręsti. Pažymi, kad N. L. deklaratyviai 2015-04-29 prokuratūrai pateikė pareiškimą dėl pakvitavimo suklastojimo, 2015‑05‑12 buvo įspėta dėl atsakomybės pagal BK 236 str. dėl melagingo įskundimo ar pranešimo apie nebūtą nusikaltimą ir tą pačią dieną pateikė prašymo patikslinimą, kuriame nurodė, jog atsisako prašymo tyrimo ir nagrinėjimo. N. L. pareiškus, kad pareiškėjo pateiktas pakvitavimas yra suklastotas, teismas privalėjo arba įpareigoti N. L. pateikti suklastojimo įrodymus arba skirti ekspertizę, tačiau nesivadovavo CPK 184 str. nuostatomis, procesinį sprendimą grindė prielaidomis. Kilus klausimui, kodėl pareiškėjas nepateikė pakvitavimo anksčiau, teismas galėjo skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 443 str. 5 d.). Esant rašytiniam įrodymui – pakvitavimui, būtent N. L. privalėjo įrodyti, kad pakvitavimas yra suklastotas arba kad ji pagal pakvitavimą pinigų negavo.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Atskiruoju skundu keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo V. B. skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Vykdomosios bylos Nr. 0004/05/00895 duomenimis nustatyta, kad antstolė Vida Daugirdienė vykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1999-09-20 išduotą vykdomąjį raštą dėl ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 1 MGL, išieškojimo iš V. B. išieškotojai N. L. (buvusi pavardė – B.) dukros J. B. išlaikymui. Antstolei Vidai Daugirdienei vykdomasis dokumentas 2005-04-01 pateiktas vykdyti su 6 057 Lt išlaikymo įsiskolinimu, išlaikymas buvo išieškomas iš pareiškėjo darbo užmokesčio (v. b. l. 123). 2014-11-12 prašyme N. L. nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimas sudaro 6 419,57 Lt (v. b. l. 124). Antstolės kontoroje 2015-04-27 gautas pareiškėjo atstovo raštas dėl įrodymo pateikimo. Jame nurodoma, kad pateikiamas rašytinis įrodymas, patvirtinantis, jog skolininkas išieškotojai N. L. 2000-09-20 dukters išlaikymui perdavė 3 000 Lt ir prašoma šia suma sumažinti V. B. įsiskolinimą (v. b. l. 146-147). N. L. 2015-04-29 pateikė antstolei paaiškinimą, kad pateiktas dokumentas pasirašytas ne jos ir nesutinka, kad išlaikymo skola būtų sumažinta 3 000 Lt (v. b. l. 150). Atsakydama į 2015-05-12 skolininko atstovo paklausimą, antstolė 2015-05-12 raštu dėl informacijos pateikimo Nr. S‑150006752 nurodė, kad išieškotoja N. L. atsisakė sumažinti išlaikymo įsiskolinimą, motyvuodama, jog niekada tokio rašto nėra rašiusi (v. b. l. 152). Skolininkas V. B. pateikė skundą dėl antstolės veiksmų ir prašė vykdomojoje byloje Nr. 0004/05/00895 sumažinti iš jo išieškomą sumą 868,86 Eur (3 000 Lt), taip pat nedelsiant kreiptis į teismą dėl išieškotojo vykdymo procese pakeitimo.
Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesprendė išieškotojo pakeitimo klausimo. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad pareiškėjas bei suinteresuoti asmenys įstatymu nustatyta tvarka nesikreipė dėl išieškotojo pakeitimo vykdomojoje byloje, dėl to pareiškėjo poziciją, jog antstolė privalėjo kreiptis į teismą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese, pirmosios instancijos teismas vertino kaip nepagrįstą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad skunde dėl antstolės veiksmų skolininkas V. B. buvo pareiškęs prašymą antstolei kreiptis į teismą dėl išieškotojo vykdymo procese pakeitimo. Antstolė Vida Daugirdienė 2015‑05‑22 patvarkymu taip pat netenkino ir šios pareiškėjo skundo dalies. Iš vykdomojoje byloje Nr. 0004/05/00895 esančio vykdomojo rašto bei kartu pridėtoje vykdomojoje byloje Nr. 4‑467/07 esančio Gyventojų registro išrašo duomenų nustatyta, kad J. B. pilnametystės sulaukė (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad po to, kai byla Klaipėdos apygardos teismo 2015-10-29 nutartimi buvo perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, į bylą suinteresuotu asmeniu buvo įtraukta ir pilnamete tapusi J. B.. Akcentuotina, kad šioje byloje Klaipėdos apygardos teismo 2015‑10‑29 nutartyje pažymėta, jog nagrinėjant bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išieškotojo pakeitimo, turėtų vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K‑3‑543/2013 pateiktu išaiškinimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K‑3‑543/2013 kasacinis teismas pasisakė dėl išieškotojo pakeitimo bei pažymėjo, kad nepilnamečių vaikų atstovai civiliniame procese yra jų tėvai pagal įstatymą (CPK 38 str.), tai, vaikams sulaukus pilnametystės, tėvų atstovavimas pasibaigia. Civilinių procesinių teisių atsiradimas pilnamečiam vaikui taip pat yra procesinių teisių praradimas jų atstovams tėvams (CPK 38 str. 1 d.), todėl, išlaikymo vykdymo procese sprendžiant kausimą dėl skolos, išieškotojas turėtų būti keičiamas CPK 596 str. 1 d. nustatyta tvarka ir pagrindais. Be to, minėtoje kasacinio teismo nutartyje taip pat pažymėta, jog vykdymo procese įstatyme nustatytas pagrindas keisti išieškotoją buvo atsiradęs ir anksčiau – įsigaliojus CK, kito vaiko turtinių teisių, taip pat jo išlaikymo reglamentavimas. Vaiko ir tėvų turtas buvo atskirtas (CK 3.185 str.), todėl nuo 2001‑07‑01 turėjo būti pakeisti išieškotojai pagal išlaikymo išieškojimo vykdomuosius raštus, išduotus iki CK įsigaliojimo. Pažymėtina, kad šiuo aspektu nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės taip pat yra labai panašios. Esant tokioms šios bylos konkrečioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Klaipėdos apygardos teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus bei nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-06 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2013.
Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjo prašymo sumažinti iš pareiškėjo vykdomojoje byloje išieškomą sumą, pažeidė bylos nagrinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Pareiškėjas savo prašymą sumažinti iš pareiškėjo vykdomojoje byloje išieškomą sumą grindė rašytiniais įrodymais, tarp jų – 2000-09-20 pakvitavimu. Suinteresuotas asmuo N. L. nepripažįsta, kad 2000-09-20 raštelio pagrindu gavo pinigines lėšas. Pirmosios instancijos teismas, viena vertus, pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog jis 2000-09-20 sumokėjo N. L. 868,86 Eur (3 000 Lt) dukters išlaikymui, ir nenustatė antstolės veiksmuose netenkinti pareiškėjo prašymo CPK reikalavimų pažeidimo. Kita vertus, teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas, norėdamas, jog būtų pripažinta, jog jis yra įvykdęs savo prievolę išlaikyti dukterį J. B. 868,86 Eur (3 000 Lt) suma, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu ir šias aplinkybes įrodinėti ginčo teisenos tvarka.
Vadovaujantis CPK 442 str. 6 p., teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja ir bylas dėl antstolių ir notarų veiksmų apskundimo. CPK 443 str. 7 d. numato, kad CPK V dalies XXV skyriuje nurodytas bylas teismas išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės. Šia nuostata iš esmės įgyvendinami proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai (CPK 7 str.). CPK XXXI skyriuje, kuriame nustatyta bylų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, nedraudžiama taikyti šias bendrąsias ypatingosios teisenos nuostatas. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjas turėtų ginčo teisenos tvarka reikšti atskirą ieškinį. Vadovaujantis CPK 443 str. 7 d., pirmosios instancijos teismui, pradėjus ypatingąja teisena nagrinėti bylą dėl antstolio veiksmų apskundimo ir sprendžiant klausimą dėl prievolės dydžio, jos dalies įvykdymo vykdymo procese vertinimo, šis klausimas turi būti išnagrinėtas ypatingąja teisena nepaisant to, kad tarp vykdymo proceso dalyvių kyla ginčas dėl teisės. Atsižvelgdamas į bylos pobūdį ir kilus abejonėms dėl su pakvitavimo išdavimu ir pateikimu susijusių aplinkybių, teismas turėjo imtis būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės ir skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, sudarant prielaidas kuo visapusiškiau ištirti įrodymus (CPK 443 str. 5, 8 d.).
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, dėl proceso teisės normų, susijusių su įrodymų tyrimu, esminio netinkamo taikymo pirmosios instancijos teisme, taip pat atsižvelgiant į tirtinų aplinkybių apimtį bei spręstinų klausimų pobūdį yra pagrindas daryti išvadą, kad šiuo atveju byla apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Tokia padėtis prieštarautų tiek apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja ir dėl joje keliamų klausimų pasisako pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti iš dalies – skundžiamą nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-07 nutartį ir perduoti pareiškėjo V. B. skundą dėl antstolio veiksmų pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.