Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, dirba UAB "(duomenys neskelbtini)" - direktorius, deklaruota ir gyvenamoji vieta gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K., 2018 m. rugsėjo 1 d. apie 8. 00 val., Kėdainių mieste, Senojo kelio gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p.- draudžiama vairuoti transporto priemonę /.../ neblaiviems /.../, vairavo transporto priemonę – automobilį Porsche Panamera (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 % (promilės) alkoholio-kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 2,70% promilės etilo alkoholio.

Šiais veiksmais M. K. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus kaltinamojo teisme duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog M. K. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta 2,70 promilių etilo alkoholio koncentracija, tai yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Kaltinamasis, būdamas neblaivus, sąmoningai sėdo už automobilio vairo ir važiavo automobiliu, kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Kaltinamasis pripažino, kad prieš sėsdamas už automobilio vairo vartojo alkoholį, dėl savo poelgio gailisi. Tokiu būdu kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, girtumo laipsnis nustatytas atlikus kraujo tyrimą, vairavimo faktą patvirtina liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Ginčo byloje dėl kaltės nekilo, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Bylos nagrinėjimo metu, kaltinamasis pateikė teismui prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant sesers Ž. O. atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. K. teisiamas pirmą kartą, jo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltu pilnai prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra baigta. Neteistas (1 tomas, b. l. 110), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 tomas, b. l. 112), turi aukštąjį išsilavinimą, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą (1 tomas, b. l. 116, 2 tomas b. l. 20). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis pripažino savo kaltę ir davė nuoseklius parodymus. Jis dėl įvykdytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailėjosi, savo veiksmus vertino kritiškai, teigė padaręs išvadas ir kad toks jo elgesys daugiau nepasikartos, tai buvo atsitiktinė veika. Įvykdyta nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė, jokia žala jo veiksmais nebuvo padaryta, civilinio ieškinio nėra. Nustatytos aplinkybės liudija, kad kaltinamajam nėra būdingas priešingas teisei elgesys, nusikalstamą veiką įvykdė neapgalvotai, todėl spręstina, kad ateityje kaltinamasis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamasis M. K. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Kaip jau minėta, byloje yra pateiktas kaltinamojo sesers prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad Ž. O. neteista, administracine tvarka nebausta, turi aukštąjį išsilavinimą (2 tomas, b. l. 12-19). Teisiamojo posėdžio metu pastaroji nurodė, kad prašo atiduoti brolį jos atsakomybėn pagal laidavimą. Mano, kad jų ryšys glaudus, galėtų daryti įtaką. Nepateisinama brolio padaryta nusikalstama veika, tokios aplinkybės susiklostė tuo metu, visi išgyvena, mano, jog nepasikartos, tam tikrai turėtų įtakos.

Teismas, įvertinęs Ž. O. kaip laiduotojos charakterizuojančią medžiagą, jos artimus santykius su broliu, asmenines savybes, sprendžia, kad Ž. O. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir tinkama laiduotoja, turinti autoritetą broliui ir galinti daryti jam teigiamą įtaką, todėl yra pagrindas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato perduodant jį sesers Ž. O. atsakomybei. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę, paties baudžiamojo proceso kaltinamajam padarytą įtaką ir daro išvadą, jog laidavimas 1 metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkui.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (t. y. ir BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui nuo vienerių iki trejų metų naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šiuo atveju kaltinamasis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus. Jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Praeityje M. K. nėra teistas ar baustas už vairavimą esant neblaiviam, dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino, gailėjosi, pagal jo pasakojimą nuvažiavo nedidelį atstumą, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant M. K. naudotis teise vairuoti transporto priemones trumpesniam nei vidutinis terminas laikotarpiui. Šis terminas pradėtinas skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kadangi remiantis bylos medžiaga vairuotojo pažymėjimas iš M. K. paimtas nebuvo.

Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atsižvelgiant į tai, kad BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje švelniausia bausmės rūšis yra bauda, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju M. K. taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant jos dydį mažesnį nei vidurkis.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė teismo taikyti BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti transporto priemonės, kurią vairavo kaltinamasis, t. y. automobilio Porsche Panamera (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį -1000 eurų. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims arba jį konfiskuoti būtų netikslinga, teismas išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (LAT nutartis Nr. 2K-218-648/2018 ir kt.).

Analizuojant LAT praktiką dėl turto konfiskavimo baudžiamosiose bylose, kuriose kaltinamasis, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, matyti, jog vien faktas, kad buvo pritaikytas laidavimas, nesudaro pagrindo teismui netaikyti turto konfiskavimo, tame tarpe ir turto vertės konfiskavimo (pvz., LAT 2K-136-699/2018). Dėl atvejų, kai automobilis priklauso kitam asmeniui, LAT pažymi, jog teisinis reguliavimas, kai visiškai nebūtų išieškoma konfiskuotinos transporto priemonės vertė, būtų ydingas ir sudarytų prielaidas kaltininkams sąmoningai daryti nusikalstamas veikas naudojant kitiems asmenims priklausantį turtą, žinant, kad jis nebus konfiskuojamas. Asmenys, kurie padarė nusikalstamą veiką, vairuodami jiems priklausančią transporto priemonę, būtų baudžiami griežčiau nei tie, kurie vairavo tretiesiems asmenims priklausančias transporto priemones (LAT nutartis 2K-315-303/2018). Taigi faktas, kad kaltinamasis vairavo ne savo automobilį, nesudaro pagrindo netaikyti jo vertės konfiskavimo. Jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turto konfiskavimas šioje byloje galėtų būti visai netaikomas, nenustatyta – M. K. nustatytas sunkus girtumas, jis jaunas, darbingas, dirbantis asmuo, gaunantis pastovias pajamas. Neskyrus kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonių, arba skyrus tokias poveikio priemones, kurios nesukeltų reikšmingų pasekmių, kaltinamajam galėtų susiformuoti neteisingas suvokimas apie nebaudžiamumą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad dalinis turto konfiskavimas pinigine verte, šioje byloje nepažeidžia proporcingumo principo. Tačiau įvertinama tai, kad automobilis, su kuriuo padaryta nusikalstama veika, priklauso nuomos bendrovei, savo automobilio M. K. neturi. M. K. vairavo automobilį, kurio vertės nežinojo, galimai pats tokios vertės automobilio nebūtų įsigijęs (nurodė automobilio apskritai neturintis), pagal jo pasakojimą nuvažiavo nedidelį atstumą. Spręsdamas konfiskuotinos sumos dydžio klausimą, teismas, atžvelgdamas į kaltinamojo teigiamą asmenybę, jo požiūrį į savo poelgį, automobilio vertę ir tai, kad jis nepriklauso kaltinamajam, vadovaujasi proporcingumo principu ir mano, kad šiuo atveju yra tikslinga konfiskuoti ne visą vairuoto automobilio vertę, kuri yra gana ženkli, o tik jos dalį – 1000 eurų. Toks teismo sprendimas neprieštarauja ir besiformuojančiai teismų praktikai (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1-4522-870/2018)

Dėl kitų procesinių klausimų

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. (1 tomas, b. l. 98-99)

Civilinio ieškinio –nėra.

Proceso išlaidų nėra. laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti: automobilis "Porche Panamera (duomenys neskelbtini)", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2018-09-05 Kauno AVPK Kėdainių rajono PK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjos nutarimu grąžintas pagal pakvitavimą įgaliotam asmeniui, todėl automobilis paliktinas savininko žinioje (1 t., b. l. 44-48).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-305 straipsniais, 307 straipsnio 5 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu,

nusprendžia:

M. K., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduotoja paskiriant Ž. O., gim. (duomenys neskelbtini), ir šią baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti vienerių metų laidavimo terminą, termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti M. K. baudžiamojo poveikio priemonę 20 MGL dydžio (1000 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas.

Išaiškinti M. K., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai Ž. O., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti M. K. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems) metams 10 (dešimt) mėnesių, apie tai pranešti VĮ „Regitra“. Šis terminas skaičiuotinas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti iš M. K. dalį automobilio Porsche Panamera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertės – 1000 eurų – valstybės naudai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti: automobilis "Porche Panamera (duomenys neskelbtini)", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2018-09-05 Kauno AVPK Kėdainių rajono PK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjos nutarimu grąžintas pagal pakvitavimą įgaliotam asmeniui, todėl automobilis paliktinas savininko žinioje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).