Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. L., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsituokęs, užsiimantis individualia veikla, anksčiau neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 187 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. L. kaltinamas tuo, kad 2022-03-05 apie 09.57 val. atvykęs automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. x, kur išlipęs iš automobilio priėjo prie (duomenys neskelbtini) priklausančios automobilių pravažiavimo kontrolės įrangos „Came“ ją tyčia rankomis sugadino, tokiu būdu padarė (duomenys neskelbtini) 228.10 eurų turtinę žalą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. L. faktines įvykio aplinkybes pripažino, tačiau nurodė, kad nesutinka teisiniu aplinkybių vertinimu. Nurodė, kad dirbdamas “(duomenys neskelbtini)” taksi vairuotoju, kovo 5 d. apie devintą valandą automobiliu BMW nuvežęs keleivį į (duomenys neskelbtini) gatvę, išvažiuodamas (duomenys neskelbtini) gatvėje pamatė kliūtį - kelio užtvėrimą, kuris, kiek palaukus, neatsidarė. Pradėjo signalizuoti. Išlindo vaikinukas iš gretimo namo ir paklausė ką jis daro. Atsakė jam, kad reikia nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvę. Jis pasakė, kad kelias uždarytas, kad tai privati valdą, ir išvažiuos tada, kai jis panorės. Tuomet jis paskambino kelių policijai. Policija liepė laukti. Palaukęs dvidešimt minučių, nuėjo pas tą vaikinuką, kuris jį iškeikė. Norėjo paklausti, kas atsakingas už kliūtį, kas atsakingas už leidimą pravažiuoti. Grįžęs apažiūrėjo konstrukciją, pabandė atsukti savais įrankiais. Pamatęs, kad per vidurį yra sujungimai, nusprendė pastumti su rankomis. Bestumiant ir nukentėjo užtvaras, kuris jau ir anksčiau buvo sulaužytas, susuktas su varžtais. Paskui atvyko policija, prisirinko vietinių gyventojų, kurie pasakė, kad taip nepaliks, kad turės susimokėti. Mano, kad nulenkdamas šlagbaumą, šalino kliūtį, nes turėjo teisę važiuoti ta gatve, tikslo tyčia sugadinti turtą neturėjo.

Liudytoja N. P. parodė, kad šis šlagbaumas buvo sulaužytas daug kartų ir anksčiau. Apie patį įvykį nieko nežino. Tam šlagbaumui pastatyti sutikimas buvo duotas, žemė piklauso A. P.. Kelias ir šaligatviai priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio direktorė ji yra. Įmonė užsiima nekilnojamo turto nuoma, statyba. Įmonei priklauso (duomenys neskelbtini) gatvės trinkelės, asfaltas, o žemė priklauso fiziniams asmenims. Gatvė įrengtra ant A. P. ir kito asmens žemės. Ta gatvė nėra perduota savivaldybės žiniai, tam tikros procedūros nebaigtos. Ir ta gatvė yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė. Tai yra privatus kvartalas. Šlagbaumas yra bendrijos turtas. Jis gali būti atidaromas telefonu, pulteliu, rakteliu. Gali atidaryti visi, kas ten gyvena.

Liudytojas S. K. parodė, kad išgirdo ryte, kad kažkas triukšmauja (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. x. Parašė kaimynui iš x-o namo “kas čia darosi”. Jis jam atsiuntė videoįrašus, kuriuose buvo matyti, kaip kaltinamasis laužo šlagbaumą. Tuomet jis išėjo į gatvę, iškvietė policiją, kuri atvažiavo po 5 minučių, ir užstojo išvažiavimą kaltinamojo automobiliui. 2022 metais šis šlagbaumo sugadinimas buvo pirmas kartas iš trijų kartų. Šlagbaumo svirtis buvo ištisinė, tvirtinimas yra tik prie variklio. Šlagbaumas buvo nulaužtas ties viduriu, bet sulinkęs ties pavara. Apie ankstesnius šlagbaumo remontus jam nieko nėra žinoma. Iš teritorijos išvažiuojantiems asmenims šlagbaumą pakelia paprastai tas, kas žmogų įleido, šlagbaumas pakeltas būna apie 15 sekundžių. Jei asmuo nori išvažiuoti iš teritorijos, jis gali paprašyti pakelti šlagbaumą bet kurį iš gyventojų.

Liudytojas S. K. parodė, kad būdamas namuose ir lipdamas laiptais pamatė besidarbuojantį asmenį prie užtvaro. Jis lankstė, bandė jį pakelti. Namuose vaikščiodamas tai į viršų, tai į apačią matė, kad asmuo ir toliau atlieka šlagbaumo laužymo veiksmus. Apsirengęs išėjo į balkoną sudrausminti, iki žmogaus buvo apie 15 metrų atstumas. Gavo atgal žodžių tiradą. Buvo nemalonus, agresyvus kontaktas, žmogus vaikščiojo aplink šlagbaumą, bandė ardyti. Eismas ta gatve didelis ir pravažiuoja daug mašinų, užtvarą matė pakeltą kelis kartus kol tas žmogus tenais aplink darbavosi. Tas žmogus su epitetais prašė atidaryti šlagbaumą, tačiau jo jo išsakytų epitetų ir agresyvaus elgesio neatidarė. Automobilis neturėjo „(duomenys neskelbtini)“ ženklų. Šlagbaumas nebuvo nulaužtas prieš tai. Jis pats pakeitė, kai buvo paskutinį kartą sugadintas. Vietoje kaltinamojo numontuoto šlagbaumo įrengė dabartinį šlagbaumą, jis nenaujas, jį paėmė iš vieno kaimyno.

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, Kaune, pasukus į dešinę ir įvažiuojant į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur iš toli matomas nuosavų namų ir kotedžų kvartalas, pavažiavus kelis šimtus metrų, dešinėje pusėje ties (duomenys neskelbtini) namu, matomas oranžinės spalvos pakeliamas kelio užtvaras, pats užtvaras yra baltos spalvos, su oranžinėmis apvadinėmis juostomis. Užtvaras perlaužtas pusiau, viena jo dalis padėta šalikelėje ant žalios vejos, kita dalis likusi prie užtvaro vertikalioje padėtyje, pasvirusi maždaug 45 laipsnių kampu. Priėjus arčiau prie pat oranžinio pakeliamo mechanizmo, matomos juodos apsauginės detalės apibraižymas ir pakeliamo užtvaro oranžinės juostos skilimai (b. l. 35- 40).

Apžiūros protokole nurodoma, kad pirmas apžiūros objektas yra vaizdo įrašas pavadinimu 20220305101140960_d4dd2c07e8b74aefb859a516bee7f093_760428286. Atidarius vaizdo įrašą kairėje pusėje viršuje yra matoma data ir laikas 03-05-2022 09:37:56. Vaizdo įraše kairėje pusėje yra matoma šalia važiuojamosios dalies esantis šaligatvis. Šiek tiek dešiniau yra matoma gatvė, važiuojamoji jos dalis, taip pat matyti, kad horizontaliai per važiuojamąją dalį yra pastatytas pakeliamasis atitvaras (šlagbaumas). Matyti kaip prie pakeliamojo atitvaro (šlagbaumo) yra privažiavęs pilkos spalvos BMW automobilis, kurio valstybiniai numeriai yra (duomenys neskelbtini) o iš automobilio yra išlipęs vyriškis. Vyriškis yra apsirengęs mėlynos spalvos džinsais ir tamsios spalvos striuke, yra su barzda. Matyti kaip 09:37:56 vyriškis prieina prie pakeliamojo atitvaro (šlagbaumo), priėjęs prie jo jį judina į įvairias puses, kelia aukštyn tai žemyn. Viso vaizdo įrašo metu matyti kaip vyriškis į įvairias puses judina pakeliamąjį atitvarą (šlagbaumą). Tuo vaizdo įrašas ir baigiasi, vaizdo įrašui baigiantis matoma data ir laikas 03-05-2022 09:38:12. Antras apžiūros objektas yra vaizdo įrašas pavadinimu 20220305095758533_d4dd2c07e8b74aefb859a516bee7f093_760428286. Atidarius vaizdo įrašą matoma data ir laikas 03-05-2022 09:57:55. Atidarius vaizdo įrašą yra matoma ta pati gatvė, kaip ir aukščiau apžiūrėtame vaizdo įraše. Vaizdo įraše matyti kaip 09:57:55 aukščiau minėtas vyriškis paima už pakeliamojo atitvaro (šlagbaumo) ir suėmęs jį dvejomis rankomis nulaužia per pusę. Nulaužtą dalį padeda ant žemės ir nueina prie pilkos spalvos automobilį BMW, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) atsidaro vairuotojo pusės priekines dureles, po ko jas iš kart uždaro ir nueina prie bagažinės durų jas atidaro ir kažką ketina pasiimti, tuo vaizdo įrašas ir baigiasi. Vaizdo įrašui baigiantis yra matoma data ir laikas 03-05-2022 09:58:19. Trečias apžiūros objektas yra vaizdo įrašas pavadinimu 20220305094828715_694a8eadf7524cccab85765e0e366518_G92114809. Atidarius vaizdo įrašą kairėje pusėje viršuje yra matoma data ir laikas 2022-03-05 09:45:13. Jame tiesiai yra matoma gatvė, jos važiuojamoji dalis. Taip pat kiemo dalis esanti šalia namo, kuriame stovi tamsios spalvos automobilis. Prie minėto kiemo prieina aukščiau minėtas vyriškis, kuris šaukia: „darysi vartus, ar ne asile? Ar čia išsidirbinėsi dar? Būk geras atidaryk vartus, neturi rakto? Gerai, policiją iškviesiu. Ačiū.“ Matyti, kaip vyriškis nueina iš vaizdo kamerų fiksavimo lauko. Tuo vaizdo įrašas ir baigiasi. Vaizdo įrašui baigiantis yra matoma data ir laikas 2022-03-05 09:45:26 (b. l. 56-58).

"(Duomenys neskelbtini)" atstovės S. B. pareiškime nurodyta, kad 2022-03-05 apie 10.00 val. jai paskambinęs sutuoktinis R. B. pasakė, kad kažkoks asmuo nulaužė jų "(duomenys neskelbtini)", kurios vadovė yra ji nuo 2013 metų, priklausantį kelio užtvarą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, Kaune. Ji savo vyrui pasiūlė iškvieti policijos pareigūnus ir užfiksuoti įvykį. 2014 metais bendruomenė inicijavo užtvaro statymą, su kuriuo sutiko, tai patvirtindami savo parašais, viso jų kvartalo gyventojai. Ji įvykio nematė, tačiau iš jai pateikto vaizdo įrašo matė, kaip 2022-03-05 apie 10.00 val. privažiavo prie minėto užtvaro jai nepažįstamas vyras, iš gyvenamųjų namų kvartalų pusės, išlipęs iš automobilio priėjo prie pakeliamo užtvaro mechanizmo, galimai nepavykus jo pakelti, prieina prie užtvaro ir jį lenkdamas nulaužia. Kaimynai teigė, kad tai buvo pavėžėjo paslaugas teikiantis asmuo, ir kuomet jos vyras priėjęs prie jo paklausė ką jis čia daro, pastarasis savo kaltės, sugadinant bendruomenės turtą nepripažino, teigė šalinantis kliūtį nuo kelio. Minėto kelio užtvaro remonto ir priežiūros darbus atliekanti UAB "(duomenys neskelbtini)" atsiuntė preliminarią sąmatą, kurioje yra nurodyta, kad visų atliktų darbų kaina bus apie 388 eurų, kurių detalės kainuos 276 eurai, o darbai 112.60 eurai. Dėl minėto įvykio bendruomenei padaryta preliminari 388 eurų žala. Tikslią sumą žinos, tik kuomet bus atlikti pakeliamų vartų taisymo darbai. Jeigu pakeliamus vartus sulaužęs asmuo atlygins bendruomenei padarytą materialinę žalą, apmokėdamas remonto išlaidas, jie pretenzijų niekam neturės, tačiau jei jis atsisakys tai padaryti prašo, dėl minėto įvykio, pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 1-11)

PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad padaryta žala yra 228,10 eurų (b. l. 68).

Kauno miesto savivaldybės rašte nurodyta, kad vadovaujantis STR 1.05.01:2017 nuostatomis kelio užtvarams statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas ir jis nėra išduodamas (b. l. 79).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus bei teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas, pareikštas A. L. tyčia sugadinus svetimą turtą, nepasitvirtino.

BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis A. L. sulaužė automobilių pravažiavimo kontrolės įrangą rankomis nulenkdamas užtvarą, tačiau kaltės jis nepripažino ir nurodė, kad norėdamas išvažiuoti iš užtvaru užtverto gyvenamųjų namų kvartalo, vietiniam gyventojui jo neišleidus, apžiūrėjo užtvaro konstrukciją, pamatęs, kad per vidurį yra sujungimai, nusprendė pastumti su rankomis. Bestumiant užtvaras nulūžo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje ir kituose straipsniuose įtvirtintas teisinės valstybės principas, kuriuo grindžiama visa teisinė sistema suponuoja tai, kad teisinė atsakomybė turi būti proporcinga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. spalio 2 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji teisė asmeniui nustato griežčiausias poveikio priemones, ji taikytina tik už pačius pavojingiausius teisės pažeidimus. Dėl to baudžiamoji teisė pagal savo esmę ir paskirtį yra kraštutinė priemonė (lot. ultima ratio).

Baudžiamosios teisės, kaip kraštutinės priemonės, principo turinys atskleistas Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje. Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, yra nurodęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Todėl konstitucinėje jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visada tokios veikos pripažintinos nusikalstamomis, o jas padariusiems asmenims taikytinos tik pačios griežčiausios priemonės – bausmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vadovaudamasis aptartais konstitucinės jurisprudencijos aiškinimais, yra nurodęs, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, jog negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius, administracinius ar drausminės atsakomybės ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys, esant išimtinai minėtiems teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Dėl to kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, ar pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis, ar pan.) (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011).

BK 187 straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už tyčinį (tiesiogine ar netiesiogine tyčia padarytą) svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą, kai svetimo turto vertė viršija 3 MGL dydį. Už padarytą žalą sugadinant ir sužalojant svetimą turtą, nepriklausomai nuo svetimo turto vertės, yra nustatyta ir civilinė atsakomybė. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Taigi už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą gali būti taikoma tiek civilinė, tiek baudžiamoji atsakomybė. Pirmiau nurodytas teisinio reguliavimo dvilypumas lemia, kad teismas, nagrinėjantis baudžiamąją bylą dėl svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo, turi apsvarstyti, ar už tokio pobūdžio veiką būtina taikyti baudžiamosios teisės poveikio priemones ir ar nepakanka apsiriboti tik civilinės teisės nustatytais gynimo būdais. Priimant šį sprendimą, turi būti įvertinamos bylos aplinkybės, atskleidžiančios tokios veikos (teisės pažeidimo) pavojingumą, vertinamas bendras aplinkybių kontekstas, vadovaujamasi proporcingumo principu, atsižvelgiant į baudžiamosios atsakomybės kaip paskutinės priemonės (lot. ultima ratio) kriterijus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-788/2019).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, kilus ginčui dėl gatvės užtvaro pakėlimo tarp užtvaro savininko - „(duomenys neskelbtini)“ nario liudytojo S. K. ir kaltinamojo dėl to, kad liudytojas S. K., turėdamas galimybę pakelti automobilių pravažiavimo kontrolės įrangos užtvaro svirtį ir leisti kaltinamąjam išvažiuoti iš „(duomenys neskelbtini)“ gyvenamųjų namų kvartalo, tą atsisakė padaryti, o kaltinamasis A. L., siekdamas atlaisvinti išvažiavimą, rankomis stūmė užtvaro svirtį, ko pasekoje ji nulūžo. Tokius veiksmus, anot kaltinamojo A. L., jis atliko manydamas, kad turi teisę pašalinti kliūtį nuo kelio. Prokurorė tokius kaltinamojo veiksmus įvertino kaip tyčia padarytą 228.10 eurų vertės svetimo turto sugadinimą. Tuo tarpu teismas byloje nustatytas aplinkybes vertina kaip civilinius teisinius santykius, susiklosčiusius tarp kaltinamojo ir civilinio ieškovo.

Teismas pripažįsta, kad nuosavybės neliečiamumas yra saugomas įstatymais, tarp ir jų ir baudžiamaisiais, todėl suprantamas civilinio ieškovo lūkestis, kad nuosavybė turi būti saugoma ir ginama. Tačiau nagrinėjamu atveju, sprendžiant, ar taikyti baudžiamosios teisės numatytas poveikio priemones, vertinami: 1) A. L. asmenybę ir statusą apibūdinantys duomenys – sulaukęs brandaus amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini) m.), neteistas, turi tris vaikus, dirbantis, veikė įsitikinęs, kad teisėtai siekia atlaisvinti gatvę nuo užtvaro, kuris trukdo naudotis jam priklausančia teisę nevaržomai važiuoti keliu; 2) specifinis svetimos nuosavybės objektas – automobilių pravažiavimo kontrolės įranga, pastatyta nesant jokių eismą ribojančių kelio ženklų ar kelio ženklinimo, nenurodant jokios informacijos apie būdus atlaisvinti kelią; 3) kad A. L., siekdamas teisėtai išvažiuoti iš užtvertos teritorijos, savo veiksmais siekė nustumti, o ne sulaužyti ar sugadinti automobilių pravažiavimo kontrolės įrangos užtvarą; 4) kad šis užtvaras buvo sulaužytas daug kartų anksčiau ir du kartus po to (liudytojos N. P. parodymai); 5) kad veika padaryta nesugebėjus tarpusavio pagarbos ir geros valios principais išspręsti konflikto tarp kaltinamojo ir automobilių pravažiavimo kontrolės įrangos savininko – (duomenys neskelbtini) - nario.

Dėl šių aplinkybių taikyti A. L. baudžiamosios teisės poveikio priemones (kriminalinę bausmę) būtų aiškiai neproporcinga. Teismas sprendžia, kad, veikai turint deliktinės civilinės atsakomybės požymių, teisinių gėrių subalansavimas šiuo atveju gali būti pasiektas taikant civilinės teisės priemones.

Teismas, įvertinęs ištirtus įrodymus, pripažįsta, kad prokuroras nepagrįstai A. L. veiksmus įvertino kaip nusikalstamus BK 187 straipsnio prasme, todėl priimamas nuosprendis, kuriuo A. L. pagal BK 187 straipsnio 3 dalį išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Civilinis ieškovas „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė kaltinamajam civilinį ieškinį dėl 388,60 Eur (b. l. 52) turtinės žalos atlyginimo. Pagal BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktą, priimant išteisinamąjį nuosprendį, kai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Taigi atsižvelgiant į tai, jog A. L. atžvilgiu priimamas išteisinamasis nuosprendis, „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 4 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,

nusprendžia:

A. L., pagal BK 187 straipsnio 3 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Civilinio ieškovo „(duomenys neskelbtini)“ pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.