Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Laimos Gerasičkinienės, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. P. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-594-854-2011 pagal ieškovo S. E. G. ieškinį atsakovei J. P. G. ir atsakovės J. P. G. priešieškinį ieškovui S. E. G. dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme yra nagrinėjama byla pagal ieškovo S. E. G. ieškinį atsakovei J. P. G. ir atsakovės J. P. G. priešieškinį ieškovui S. E. G. dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo,

Atsakovė (ieškovė pagal priešieškinį) pateikė teismui prašymą pritaikyti ieškovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, t.y. priteisti iš ieškovo nepilnametės dukters T. J. G. laikinam išlaikymui po 5 000 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki bylos nagrinėjimo teisme pabaigos.

Nurodė, kad šalių nepilnametės dukters visapusiškam poreikių patenkinimui yra reikalinga daugiau nei 3 000 Lt suma per mėnesį. Atsakovė yra bedarbė, o ieškovo vidutinės mėnesinės pajamos 2010 m. buvo daugiau nei 24 000 Lt per mėnesį. Taigi, atsižvelgus į vaiko poreikius bei ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį, iš atsakovo turi būti priteistas 5 000 Lt laikinas išlaikymas šalių nepilnametei dukteriai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartimi atsakovės prašymas buvo atmestas.

Teismas nurodė, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje neįmanoma tiksliai nustatyti, kokio dydžio išlaikymas šiuo metu reikalingas nepilnamečiui vaikui. Nors atsakovė prašyme nurodė, kad minimalios vaiko išlaikymo išlaidos per mėnesį sudaro 3 180 Lt, tačiau teismas, spręsdamas klausimą dėl laikino išlaikymo priteisimo, vadovavosi teismų praktikoje pripažįstamu orientaciniu kriterijumi (CK 6.461 str. 2 d.), kad vieno mėnesio išlaikymo vertė turi atitikti vieną minimalią mėnesio algą (MMA), t.y. 800 Lt. Tiksli išlaikymo suma bus apskaičiuota ir priteista teismui iš esmės išnagrinėjus civilinę bylą. Teismas nustatė, kad ieškovas reguliariai teikia išlaikymą savo nepilnametei dukteriai, kas mėnesį pervesdamas į atsakovės sąskaitą šiam tikslui ne mažiau kaip po 1000 Lt. Taigi, vaiko interesas bylos nagrinėjimo metu gauti išlaikymą, būtiną jo minimaliems poreikiams tenkinti, yra užtikrintas ieškovui savanoriškai vykdant įstatymo numatytą tėvo pareigą išlaikyti savo vaiką. Dėl šių priežasčių atsakovės prašymas buvo atmestas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį skundą argumentai

Atsakovė atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - priteisti iš ieškovo nepilnametės dukters T. J. G. laikinam išlaikymui po 5 000 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki bylos nagrinėjimo teisme pabaigos.

Nurodė, kad teismas pažeidė CK 3.192 straipsnio 2 dalį, nes nevertino nei ieškovo turtinės padėties, nei nepilnamečio vaiko poreikių. Teismas, neatsižvelgęs į šalių dukters poreikius ir nepateikdamas jokių argumentų padarė nepagrįstą išvadą, jog 1 000 Lt per mėnesį dydžio išlaikymas bylos nagrinėjimo metu bus pakankamas šalių nepilnametei dukteriai. Teismas, atmesdamas atsakovės prašymą, neužtikrino CK 3.65 straipsnyje įtvirtintos vaiko teisės į laikiną išlaikymą bylos nagrinėjimo laikotarpiu ir sudarė ieškovui sąlygas piktnaudžiauti teikiant savo nepilnametei dukteriai išlaikymą ir išlaikymas bei jo dydis priklauso tik nuo ieškovo valios. Ieškovas teikia išlaikymą savo nuožiūra, o ne tokį, koks realiai yra būtinas šalių dukteriai. Ieškovas sumažino pervedamo išlaikymo dydį, todėl tikėtina, kad ateityje jis visai gali nutraukti išlaikymą. Taigi, atsakovės prašymas dėl laikino išlaikymo turėjo būti patenkintas visiškai.

Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad iš bylos duomenų matyti, jog ieškovas visą laiką išlaikė ir šiuo metu išlaiko dukterį. Ieškovas niekada nėra skyręs dukters išlaikymui mažiau nei 1 000 Lt per mėnesį. Taigi, teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, ir pagrįstai padarė išvadą, jog nėra pagrindo priteisti šalių dukteriai laikiną išlaikymą. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad šalių dukters išlaikymui reikia 5 000 Lt per mėnesį, tam tikri dukters poreikiai gali būti patenkinti skiriant mažesnes pinigų sumas nei nurodo atsakovė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Taigi, atskirasis skundas nagrinėjamas neperžengiant šių ribų, išskyrus galimybę jas peržengti esant viešajam interesui, ir tikrinant absoliučių sprendimo(nutarties) pagrindų (ne)buvimą.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Absoliučių apylinkės teismo priimto procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nekonstatuota. Todėl analizuotinos faktinės bei teisinės atsakovės prašymo, atskirojo skundo bei skundžiamos teismo nutarties aplinkybės.

Kaip matyti iš bylos duomenų, tarp šalių byloje yra kilęs ginčas inter alia dėl išlaikymo vaikui apskritai bei nagrinėjamu atveju dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės konkrečiai.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Jeigu tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo šios pareigos, teismas priteisia išlaikymą pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 str.1 d.). Sprendžiant dėl vaikams teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Taigi, teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikui teikiamo išlaikymo, turi derinti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punkte sakoma, kad laikinosios apsaugos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, gali būti taikomos ne tik tos, kurios numatytos CPK, tačiau ir tos, kurios numatytos kituose įstatymuose. Vienu tokių įstatymų laikytinas CK 3.65 straipsnis, kuriame numatytas laikinųjų apsaugos priemonių institutas. Tokiu būdu CK 3.65 straipsnio 2 dalyje numatytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ir bylose, kuriose sprendžiami ginčai dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo (CK 3.65 str. 2 d. 4 p., 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis).

Tiek iš apeliantės (atsakovės pagal ieškinį) prašymo, tiek iš atskirojo skundo bei ieškovo atsiliepimo matyti, kad šiuo atveju iš esmės nėra ginčo dėl to, jog ieškovas iki apeliantės prašymo pateikimo teismui teikė išlaikymą dukrai, tik jį paskutiniu metu sumažino.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos, kai yra reali grėsmė, jog tokių priemonių netaikymas gali pažeisti turtines ar asmenines neturtines vaiko teises. Teismas konstatavo, jog ieškovas reguliariai teikia išlaikymą savo nepilnametei dukteriai, kas mėnesį pervesdamas į atsakovės sąskaitą ne mažiau kaip po 1 000 Lt. Būtent tokios aplinkybės sąlygojo teismo išvadą dėl atsakovės pateikto prašymo netenkinimo.

Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pernelyg sureikšmino aplinkybes, susijusias su ankstesniu ieškovo išlaikymo savo dukteriai teikimu, ir nepakankamai įvertino prašymo netenkinimo galimą perspektyvą. Šiuo aspektu kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad šiuo metu (atmetus atsakovės prašymą) ieškovui yra sudarytos sąlygos apskritai neteikti išlaikymo. Akivaizdu, kad ieškovui ir toliau vykdant įstatyminę pareigą teikti išlaikymą dukteriai gera valia, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas per se nepažeistų nei šalių, nei jų dukters teisių. Tačiau taip pat akivaizdu ir tai, kad dėl kokių nors priežasčių ieškovui nustojus teikti išlaikymą ar teikiant jį akivaizdžiai neatitinkantį net minimalių vaiko poreikių, vaiko interesai laikinųjų apsaugos priemonių netaikymu būtų pažeisti. Ta aplinkybė, kad apeliantė bet kada tokiu atveju galėtų kreiptis į teismą teisminės gynybos, pati savaime nereiškia, jog vaiko interesai nebūtų pažeisti, nes tam tikrą laikotarpį vaiko išlaikymo stabilumas, kurio apsauga bet kuriuo atveju yra prioritetas, jau būtų pažeistas. Todėl teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino visas aplinkybes, susijusias su prašomų laikinųjų apsaugos priemonių specifika, kas sąlygojo netinkamą CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkto, 3.196 straipsnio 2 dalies taikymą ir atsakovės prašymo netenkinimą.

Kiti atskirojo skundo argumentai yra susiję su ieškovo turtine padėtimi, dukters poreikių konkretizavimu, siejant šias aplinkybes su konkretaus išlaikymo dydžiu nustatymu. Tačiau šiuo atveju, kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, byla apskritai ir šis klausimas konkrečiai nėra nagrinėjami iš esmės. Tiek ieškovas, tiek atsakovė visus savo argumentus yra išdėstę teiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose, jie bus įvertinti nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant byloje galutinį sprendimą pirmosios instancijos teisme. Šiuo atveju sprendžiamas tik laikinųjų apsaugos priemonių klausimas, t.y. klausimas, kuriuo siekiama užtikrinti nepertraukiamą vaiko išlaikymą vertinant jo bent minimalių poreikių apsaugą preliminariai. Todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl konkrečių vaiko išlaikymui reikalingų sumų, juo labiau, kad, kaip matyti iš atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų, tarp šalių dėl to gali kilti ginčai ir bylą nagrinėjant iš esmės. Tačiau bet kuriuo atveju ir iš paties ieškovo nurodomų aplinkybių matyti, kad jo teikiamas išlaikymas vaikui ne mažesnis kaip 1 200 Lt per mėnesį. Taigi, galima daryti išvadą, kad jis yra visiškai finansiškai pajėgus teikti tokį išlaikymą ir pats laikė bent jau tokio dydžio išlaikymą reikalingu. Kita vertus, toks išlaikymo dydis siekia pusantros minimalios mėnesinės algos. Todėl tokia suma negalėtų būti laikoma akivaizdžiai per menka minimaliam vaiko išlaikymui teisminės praktikos kontekste, kai paprastai orientuojamasi į vienos minimalios mėnesio algos dydį. Dėl virš minėtų aplinkybių bei siekiant užtikrinti stabilų vaiko išlaikymo teikimą ir užkirsti kelią galimai žalai dėl vaiko interesų pažeidimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad nutartis naikintina, klausimas išspręstinas iš esmės – iš ieškovo jo dukters išlaikymui laikinai priteistina po 1 200 Lt kas mėnesį.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m., vasario 28 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – priteisti iš ieškovo S. E. G. (a/k (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters T. J. G. (a/k (duomenys neskelbtini) laikinam išlaikymui po 1 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, įpareigojant J. P. G. tvarkyti išlaikymą uzufrukto teise.