Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-10-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-202/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-08
Bylos Nr.
1S-202/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aloyzas Kruopys
Kaltinamasis
V. R.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-202/2010
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.3
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 8 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aloyzas Kruopys,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Arūnui Vereniui,

teismo posėdyje išnagrinėjo suimtojo V. R. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 15 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams.

Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs suimtojo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau Lietuvos Respublikos BK) 260 straipsnio 3 dalyje, t. y. vykdydamas nusikalstamos veikos organizatoriaus A. N. parengtą nusikalstamos veikos planą ir jam vadovaujant, neteisėtai įgijo ir laikė didelį kiekį narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas platinti. 2007 metais, laikotarpiu nuo liepos 29 d. iki rugpjūčio 1 d., telefoninių pokalbių metu gaudamas nurodymus iš nusikalstamos veikos organizatoriaus A. N. , veikdamas bendrai su D. N. ir J. A. , 2007 m. liepos 30 d. apie 10 val., turėdamas tikslą platinti narkotines medžiagas, iš D. N. neteisėtai įsigijo narkotinių medžiagų – heroino, kurio bendroji masė milteliuose yra 25,196 gramai, bei televizorių „Gold Star“, minėtas narkotines medžiagas neteisėtai laikė iki 2007 m. liepos 1 d. vakaro savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kur A. N. nurodymu, padedant D. N. ir J. A. , į du televizoriaus kondensatorius šias narkotines medžiagas supakavo ir pritvirtino televizoriaus „Gold Star“ viduje tarp kitų detalių, turėdamas tikslą, kad narkotinės medžiagos būtų neteisėtai nugabentos į Marijampolės pataisos namus platinimui.

V. R. 2008 m. rugpjūčio 4 d. prokuroro nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 21 d. nutartimi V. R. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeitė į suėmimą, kadangi jis vengė atvykti į teismo posėdžius, apie kuriuos buvo tinkamai informuotas. Vėliau suėmimas buvo tęsiamas. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 15 d. nutartimi V. R. suėmimo terminas pratęstas dar 3 mėnesiams.

Šalies argumentai

Kaltinamasis V. R. skunde prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 15 d. nutartį panaikinti ir leisti gydytis namuose.

V. R. nesutinka su skundžiamos nutarties motyvu, kad jis neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Kaltinamasis nurodo turintis II grupės neįgalumą, yra netekęs 70 procentų darbingumo, beveik visą laiką praleidžia ligoninėje arba dėl sveikatos būklės guli lovoje, todėl dirbti negali. V. R. pažymi, kad ankščiau gaudavo pensiją, kuri jo nuomone, yra legalus pragyvenimo šaltinis.

Skunde taip pat nesutinkama ir su kita Kauno apygardos teismo padaryta išvada, kad kaltinamasis be pateisinamos priežasties neatvykdavo į teismo posėdžius. V. R. teigimu, į teismo posėdžius jis atvykti negalėdavo dėl to, kad būdavo ligoninėje arba dėl blogos sveikatos negalėdavo pakilti iš lovos. Jis pažymi, kad ligoninės darbuotojai pažymas apie jo ligą išsiųsdavo bylą nagrinėjančiam teismui. Tuo atveju, jei gydydavosi namuose, teismo informuoti apie savo sveikatos būklę negalėdavo, nes dėl ligos negali vaikščioti. Kaltinamasis taip pat atkreipia dėmesį, kad policijos pareigūnai, atvykę norėdami įvykdyti atvesdinimo nutartį ir pristatyti jį į teismą, to nepadarė, pamatę, kad jo (V. R. ) sveikatos būklė yra bloga. Šią informaciją policijos pareigūnai pateikė ir pirmosios instancijos teismui.

Kaltinamasis teigia, kad nori gydytis namuose, nes būdamas suimtas, negauna reikiamų vaistų, negali užlipti į trečią aukštą ir išeiti į lauką bei naudotis neįgaliojo vežimėliu.

Šalies argumentai

V. R. nurodo, kad nėra kaltas dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, laukia teismo proceso pabaigos, kuris tęsiasi daugiau nei metai.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis yra padaręs jam inkriminuojamas veikas. Tokie duomenys yra įvykio vietos, televizoriaus apžiūros protokolai, specialisto išvada, telefoninių pokalbių suvestinės bei iš dalies ir paties V. R. parodymai. Svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, todėl, ar V. R. yra kaltas padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nesprendžiama.

Pratęsdamas V. R. suėmimo terminą, teismas nutartyje nurodė tokio sprendimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies pirmame (bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo), antrame (trukdys procesui) ir trečiame (darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus) punktuose. Pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos iš dalies.

Griežčiausia kardomoji priemonė skiriama esant Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnyje numatytiems pagrindams ir sąlygoms. Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu“. V. R. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, todėl, jei jo kaltė būtų įrodyta, jam grėstų griežta laisvės atėmimo bausmė. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Šiuo atveju, be gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės byloje yra duomenų, kad kaltinamasis šeimos ar kitų tvirtų socialinių ryšių neturi, ne kartą neatvyko į teismo posėdžius ir apie neatvykimo priežastis neinformavo teismo. V. R. skunde nurodo, kad į teismo posėdį jis neatvyko dėl sunkios sveikatos būklės, ir šiuo metu jis serga ir negali vaikščioti, tačiau būdamas suimtas neturi galimybės naudotis neįgaliojo vežimėliu. Tačiau iš Kauno tardymo izoliatoriaus rašto matyti, kad pagal dabartinę savo sveikatos būklę V. R. neįgaliojo vežimėlis nereikalingas ir jis gali vykti į teismą. Todėl išvardintos aplinkybės rodo, kad Kauno apygardos teismas turėjo pakankamą pagrindą konstatuoti, kad būdamas laisvėje kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punktas išaiškina, kad pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Nusikalstama veika, kurią galimai padarė V. R. , numatyta Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje, ji priskiriama prie labai sunkių nusikaltimų, padaryta veikiant bendrai su kitais asmenimis. Be to, V. R. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo neišnykusių teistumų už kitus tyčinius nusikaltimus. Dėl šių duomenų apygardos teismo išvada apie tai, kad būdamas laisvėje V. R. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje, pripažįstama pagrįsta.

Pratęsdamas suėmimą Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, Kauno apygardos teismas kaip motyvą nurodė tai, jog ankščiau kaltinamasis neatvykdavo į teismo posėdžius. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad manymas, jog kaltinamasis trukdys procesui, turi būti pagristas duomenimis, rodančiais, jog jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje duomenų apie tokius galimus V. R. veiksmus nėra, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad V. R. , būdamas laisvėje, trukdys procesui.

Skiriant kardomąją priemonę – suėmimą ir nustatant jos terminą, pakanka nustatyti bent vieną iš suėmimo skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalyje, todėl net ir nesant pakankamai duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad kaltinamasis trukdys teisminiam bylos nagrinėjimui, suėmimas V. R. paskirtas teisėtai ir pagrįstai. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs suimtojo skundą dėl suėmimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo, negali pakeisti paskirtos arba pratęstos šios kardomosios priemonės kita kardomąja priemone (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50, 26 punktas).

Kaltinamojo argumentai, kad jis yra II grupės invalidas, šiuo metu yra sunkios sveikatos būklės – sunkiai vaikšto, būdamas suimtas neturi galimybės naudotis neįgaliojo vežimėliu, jam reikalingas gydymas, kurio sulaikytas negauna, nėra pakankama priežastis panaikinti paskirtą kardomąją priemonę, kadangi ir laisvės atėmimo vietoje jam gali būti užtikrinama būtinoji medicininė priežiūra ir pagalba. Be to, iš minėto rašto yra žinoma, kad V. R. sveikatos būklė nėra tokia, kokią nurodo suimtasis – jam neįgaliojo vežimėlis nėra reikalingas, jis gali vykti į teismą.

Dėl šių motyvų skundžiama nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl nenaikinama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo V. R. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Aloyzas Kruopys