Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs E. V. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Be to, E. V. nubaustas ir pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2014 m. spalio 23 d., apie 01 val., trankydamas R. R. buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris, pažadino iš miego bute miegojusią savo dukrą K. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuri išsigando ir pradėjo verkti, taip panaudodamas tėvo valdžią priešingai vaiko interesams.

Apelianto nuomone, abu šie asmenys, kurie yra susiję giminystė ryšiais, akivaizdžiai teikė teismui melagingus parodymus, kurių pagrindu jis yra kaltinamas. M. V. garso įraše pats paneigė kaltinimus, todėl šis asmuo negali būti laikomas nepatikimu. Tačiau apylinkės teismas šių aplinkybių nevertino.

Apelianto tvirtinimu, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejones bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-09-17 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-6511/2010).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

2014-12-01 Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK buvo gautas R. R. pareiškimas dėl to, kad E. V. jai skambina naktimis, ateina patikrinti į namus, ar ji yra namuose. Pareiškime nurodė, kad paskutinį kartą E. V. buvo atėjęs girtas prie jos namų buto durų 2014-10-22, apie 2 val., spardė į duris, beldė kumščiu, taip pažadino ir išgąsdino jų bendrą vaiką (b. l. 6).

Paaiškinime Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK VPS PP vyresniajam tyrėjui P. Š. R. R. nurodė, kad E. V. buvo atėjęs prie jos buto durų 2014-10-23, apie 0.40 val., nuo E. V. trankymo į duris aidėjo visa laiptinė, dėl to išsigando jų duktė (b. l. 21).

Teismo posėdyje R. R. parodė, kad įvykio naktį ji grįžo namo apie 1 val. ir nuėjo miegoti. Jos brolis ir dukra jau miegojo. Iš miego pažadino E. V. beldimas į duris. Iš pradžių jis beldė tyliai, o vėliau pasigirdo stiprus smūgis. Išsigandusi beldimo atsibudo dukra. Brolis nuėjo pažiūrėti prie durų. Kai ji išėjo į laiptinę, E. V. jau lipo laiptais žemyn. Pareiškimą į policiją rašė ne dėl šio įvykio, o dėl to, kad E. V. ją nuolat persekioja (b. l. 32).

Paaiškinime Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK VPS PP vyresniajam tyrėjui P. Š. M. V. teigė, kad 2014-10-24 buvo jo sesers R. R. gimtadienis. Naktį E. V. stipriai trankė į sesers buto duris, dėl to skambėjo visa laiptinė, iš miego pabudo sesers duktė (b. l. 9). Papildomame paaiškinime M. V. teigė, kad jis sumaišė dienas. E. V. buvo atėjęs pas seserį ir beldė į jos buto duris 2014-10-23, apie 2 val. nakties (b. l. 24).

Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas M. V. parodė, kad 2014-10-23 naktį pas seserį buvo atėjęs E. V., jis beldė į duris, bet tyliai, o vienas smūgis buvo stiprus. Nuo triukšmo atsibudo vaikas. Sesuo R. R. su E. V. nesutaria, jis ją persekioja (b. l. 33).

E. V. paaiškinime, papildomame paaiškinime Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK VPS PP vyresniajam tyrėjui P. Š., taip pat teismo posėdyje teigė, jog jis 2014-10-23 naktį prie R. R. buto durų nebuvo atėjęs iš viso (b. l. 12, 20, 61). E. V. tvirtinimu, įvykio naktį jis miegojo pas R. M., nes jo namuose dėl išdažytos virtuvės sienos buvo blogas kvapas. R. R. nenori leisti jam pasiimti vaiko, todėl melagingai jį apkaltino dėl to, kad jis naktį triukšmavo prie jos buto durų, prižadino vaiką. E. V. įsitikinimu, jei tai būtų tiesa, R. R. būtų iškvietusi policiją arba parašiusi į policiją pareiškimą po kelių dienų, bet ne po dviejų mėnesių. E. V. parodė, kad 2014-10-23 naktį jam skambino R. R. pati, nes buvo neblaivi, jis su ja nekalbėjo, liepė jai išsiblaivyti. Be to, E. V. kėlė įtarimų tai, kad R. R. skambino broliui, nors ji tvirtino, kad tuo metu jau buvo namuose.

Iš aptartų E. V., R. R. ir M. V. parodymų matyti, kad tarp R. R. ir E. V. nuolat vyksta konfliktai dėl pasimatymo su vaiku. Iš telefoninių pokalbių išklotinės matyti, kad R. R. skambino E. V. 00:34:58 val., buvo kalbėta 5 sekundes (b. l. 57). Po to, 01:52:21 val. R. R. skambino broliui M. V., telefonu kalbėjo daugiau nei 9 minutes (b. l. 56). Ši aplinkybė iš esmės nepaneigia E. V. parodymų, kad R. R. galėjo skambinti E. V. ir pati, dar būdama pas draugę, apie 1 val. nakties ir vėliau namuose jos dar nebuvo.

Tiek R. R., tiek ir jos brolis M. V. tikslios datos ir valandos, kada E. V. buvo atėjęs prie R. R. buto durų, neparodė. Paaiškinimuose abu tvirtino, kad E. V. stipriai beldė į duris ir dėl to aidėjo visa laiptinė. Teismo posėdyje teigė, kad E. V. stipriai trenkė į duris tik vieną kartą. M. V. ir R. R. tvirtino, kad E. V. sukeltas triukšmas sutrikdė jų rimtį, iš miego pabudo vaikas, tačiau jie policijos pareigūnų neiškvietė. R. R. kreipėsi į policijos pareigūnus tik 2014-12-01 ne dėl šio įvykio, bet dėl to, kad ji yra persekiojama (b. l. 6).

Paaiškinime mažametė K. V. nurodė, kad tėtis buvo atėjęs naktį, barškino į duris (b. l. 10). K. V. nurodyta aplinkybė apie tai, kad tėtis buvo atėjęs ir barškino į duris, yra abstrakti, nepatvirtina to, kad E. V. buvo atėjęs būtent 2014-10-23 naktį.

Akivaizdu, kad nakties metu nuo stipraus beldimo į buto duris, būtų atsibudę ir artimiausiai gyvenantys kaimynai. Tačiau aplinkybės, kad 2014-10-23 naktį buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir žmonių rimtis, neparodė ir šalia R. R. gyvenantys kaimynai.

Paaiškinime D. L., gyvenanti (duomenys neskelbtini), nurodė, kad ji mato, jog E. V. dienos metu ateina pas R. R.. Kad E. V. būtų atėjęs pas R. R. nakties metu nėra mačiusi, taip pat nei ji, nei jos namiškiai nėra girdėję ir jokio triukšmo (b. l. 14). Apie tai, kad nėra tekę girdėti jokio triukšmo ar konfliktų, paaiškinime nurodė ir R. R., gyvenanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 15). Tad negalima sutikti su apylinkės teismo išvada, jog dėl beldimo į duris buvo pažeista viešoji tvarka ir rimtis.

Apygardos teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Esant aptartiems duomenims matyti, kad byloje objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad E. V. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 174 straipsnyje, 181 straipsnio 1 dalyje, nėra, todėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015-03-12 nutarimas kaip nepagrįstas ir neteisėtas naikintinas, administracinio teisės pažeidimo byla E. V. nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjas

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. nutarimą panaikinti ir E. V. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.