- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-11-06
- Bylos Nr.
- 1-252-318/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Regina Pocienė
- Civilinis ieškovas
- O. B., Valstybinės ligonių kasos
- Kaltinamasis
- G. S.
- Advokatai
- Aurimas Mieželaitis
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Vilniuje, nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK129 str. 1 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2007-12-29 laikotarpyje nuo 10 val. 40 min. iki 19 val. 23 min. kaltinamasis G. S. savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su G. V. metu, tyčia jį pastūmė, nuo ko, nukentėjusiajam krintant, atsitrenkiant į kriauklę, ir taip patyrus nubrozdinimą ir kraujosruvą nosies srityje, kaltinamasis pastarajam tyčia rankomis ir kojomis smūgiavo 24 kartus į įvairias kūno vietas, padarydamas daugybines poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus kūne, kairės pusės trečio-ketvirto šonkaulių lūžius, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Be to G. S. tyčia sudavė G. V. tris smūgius į galvos, veido sritį, padarydamas jam daugybines kraujosruvas veide, kraujosruvas minkštuose audiniuose kairėje momeninėje srityje su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo pusrutulio, galvos smegenų sumušimu kairėje momeninėje skiltyje ir dešinės smilkininės ir abiejų kaktinių skilčių sumušimu bazaliniuose paviršiuose, t.y. padarydamas galvos sumušimą, vertinamą sunkiu sveikatos sutrikdymu. Dėl šio sužalojimo nukentėjusysis 2007-12-30 10 val. 40 min. ligoninėje mirė. Tokiu būdu kaltinamasis G. S. tyčia nužudė G. V..
Be to kaltinamasis G. S. 2007-12-30, tiksliau nenustatytu laiku, kavinėje „Mano kavinė“, esančioje Bokšto gatvėje Vilniuje, už maistą ir gėrimus sumokėdamas 9 Lt, atsiskaitė AB SEB Vilniaus banko G. V. išduota banko mokėjimo kortele „VISA ELECTRON“ Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas G. V. sutikimo.
Po to tą pačią dieną, tiksliau nenustatytu laiku, kaltinamasis G. S. IĮ „Donatana“ priklausančioje kavinėje „Vyno rūselis“, esančioje Labdarių gatvėje Nr. 2 Vilniuje, už maistą ir gėrimus sumokėdamas 9 Lt., atsiskaitė AB SEB Vilniaus banko G. V. išduota banko mokėjimo kortele „VISA ELECTRON“ Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas G. V. sutikimo.
Be to 2008-01-06, tiksliau nenustatytu laiku, kaltinamasis G. S. prekybos centre „MINI MAXIMA“, esančiame Minties gatvėje Nr. 58 Vilniuje, už prekes sumokėdamas 3,22 Lt, atsiskaitė AB SEB Vilniaus banko G. V. išduota banko mokėjimo kortele „VISA ELECTRON“ Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas G. V. sutikimo.
Dėl pareikšto kaltinimo tyčia nužudžius G. V. kaltinamasis G. S. neprisipažino, o dėl neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimo prisipažino pilnai. Jis paaiškino, jog su G. V. jie buvo kaimynai ir tarpusavyje nekonfliktavo.
2007-12-27 kaltinamasis su G. V. savo bute gėrė alų. Apie 24 val. G. V. išėjo namo, o kitą rytą jis vėl atėjo pas kaltinamąjį ir paprašė nueiti nupirkti išgerti. Taip G. S. tris kartus nukentėjusiojo prašymu tą dieną vaikščiojo į parduotuvę ir vis parnešdavo alaus, kurį abu kartu išgėrė. Kadangi baigėsi G. V. grynieji pinigai, jis, kaltinamajam einant į parduotuvę, davė savo „VISA ELECTRON“ mokėjimo kortelę, kurią G. S. pirmą kartą panaudojo 2007-12-28 pirkdamas 2 butelius alaus. 2007-12-29 iš ryto G. V. sužalotas nebuvo. Apie 11 val. jis, būdamas G. S. bute, pasiuntė kaltinamąjį nupirkti alaus. G. S. pirkdamas alų pats pinigų neturėjo ir vėl atsiskaitė nukentėjusiojo mokėjimo kortele. Tai darė su G. V. žinia. Apie 12 val. kaltinamasis sugrįžo iš parduotuvės į savo butą. Pas jį namuose tebebuvo G. V., kuris prisipažino, jog būdamas vienas išgėrė losjoną, tačiau dėl to kaltinamasis nepyko. Kiek vėliau, kai G. S. nuėjo į tualetą, ten pamatė, jog nukentėjusysis prišlapino ant grindų. Tuomet pastarasis labai supyko, paėmė jį už sprando ir, nutempęs prie tualeto slenksčio, pastūmė G. V. į vidų. Tuomet jis, būdamas neblaivus, svirduliuodamas krito kriauklės link, atsitrenkdamas į ją veido sritimi. Tuo laiku suskambo kaltinamojo telefonas, ir jis nuėjo atsiliepti o, kai sugrįžo prie nukentėjusiojo, pastarajam iš nosies jau bėgo kraujas. Iki to nukentėjusysis sužalotas nebuvo. Tuomet G. S. tikrai supyko ir, norėdamas, kad G. V. bute nepritaškytų kraujo, ištempęs už buto durų į koridorių, liepė jam eiti namo ir uždarė duris. Kaltinamasis tuo metu jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio, nes abu su nukentėjusiuoju jau buvo išgėrę 6 litrus alaus ir butelį sidro. G. S. neprisimena, kiek buvo valandų, kai jis nukentėjusįjį paliko koridoriuje, tačiau mano, jog tuo metu tikrai turėjo būti gerokai po pietų. Po konflikto kaltinamasis užsirakino ir nuėjo miegoti. Jis nesidomėjo, kaip sekasi jo kaimynui, koridoriuje jokio triukšmo negirdėjo ir nematė, kai buvo atvykę medikai bei policijos pareigūnai. Kaltinamasis tvirtino, jog jis nukentėjusiojo nemušė ir jam smūgių rankomis ir kojomis nesudavė, aiškina, kad nužudytojo kūne nustatytus sužalojimus galėjo pasidaryti pats nukentėjusysis, girtas svirduliuodamas ir atsitrenkdamas į tualete buvusius daiktus. G. S. aiškino, jog kartais, būdamas girtas, jis spardydavo kojomis sienas, tačiau mušti žmogų jis negalėtų. Nors įvykio metu buvo gerokai išgėręs, tačiau, jo manymu, jei būtų smūgiavęs G. V., tokius savo veiksmus tikrai prisimintų.
Kaltinamasis parodė, jog jis kitą dieną po įvykio buvo išėjęs į miestą ir kavinėse „Mano kavinė“ ir „Vyno rūselis“ už maistą atsiskaitė G. V. priklausančia „VISA ELECTRON“ kortele. Po to, praėjus kelioms dienoms, galimai kaltinime nurodytu laiku, t.y., 2008-01-06 G. S. vėl už prekes atsiskaitė ta pačia nukentėjusiajam priklausančia mokėjimo kortele. Nukentėjusysis savo kortelę jam buvo davęs atsiskaityti už abiejų gertą alų, pastoviai ja naudotis jis negalėjo. Kaltinamasis tuo metu nežinojo, kad G. V. mirė. Nors kortelę panaudojo be nukentėjusiojo sutikimo, tačiau tikėjosi, kad dėl to pastarasis nepyks, o jis, greitu laiku susitikęs savo kaimyną, galės kortelę grąžinti. Taip neįvyko, nes kaltinamasis jo nesusitiko, o 2008-01-08 sužinojo, kad G. V. mirė.
Nukentėjusioji O. B. parodė, jog nužudytasis buvo jos sūnėnas, kuriuo ji rūpinosi nuo 2005 metų. Tais metais po savo brolio mirties ji paveldėjo pastarojo žemę, už ją nupirko savo vardu butą, kuriame gyveno G. V. – jos brolio sūnus. Juo nukentėjusioji rūpinosi kaip savo vaiku: tikrindavo, kad pastarasis nepijokautų, atveždavo jam maisto. Paskutinį kartą nukentėjusioji savo sūnėną matė 2007 metais prieš Kalėdas. Apie sūnėno mirtį ji sužinojo 2008-01-02, kai nuvyko į butą pakeisti buto durų. Nukentėjusioji labai pergyveno dėl G. V. mirties, todėl labai pablogėjo jos sveikata. Iki įvykio jokių sveikatos nusiskundimų ji neturėjo, visi širdies ir kiti negalavimai prasidėjo dėl patirtų išgyvenimų: dažnai reikėjo kviestis greitąją medicinos pagalbą, pakilo spaudimas, reikėjo įdėti širdies stimuliatorių. Taigi, nužudant G. V., nukentėjusiajai buvo padaryta didelė neturtinė žala, kurią ji vertina 100 000 Lt.
Be to nukentėjusioji pati savo lėšomis palaidojo nužudytąjį. Laidojimo paslaugos, be valstybės išmokėtų 750 Lt, kainavo dar 4000 Lt pačios nukentėjusiosios pinigų. Be to ji G. V. pastatė paminklą, kuris kainavo 4000 Lt. Todėl O. B. iš kalto asmens prašo priteisti viso 8000 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos atstovas Donatas Parulis parodė, kad G. V. po jo sužalojimo buvo gydomas ligoninėje, intensyvios reanimacijos skyriuje gulėjo komos būklėje, prijungtas prie kompiuterių, stebimas medicinos darbuotojų. Visos jam suteiktos paslaugos Ligonių kasai kainavo 2590,66 Lt. Todėl šiuos pinigus civilinis ieškovas prašo priteisti iš kalto asmens.
Liudytojas A. Z. parodė, kad tiek nužudytasis, tiek kaltinamasis buvo jo kaimynai, su kuriais jis jokių piktumų neturėjo. Liudytojas prisiminė, jog 2007-12-29 buvo savo namuose ir koridoriuje jokio triukšmo negirdėjo, pašalinių žmonių nematė, triukšmas sklido iš G. S. buto. Tikslaus laiko neprisimena, tačiau, jo manymu, triukšmą galėjo girdėti apie 18 valandą. Girdėjosi kažkokie šūksniai, kur dalyvavo mažiausiai du žmonės, kažkas bumbsėjo. A. Z. buto sienos ribojasi su G. S. siena, todėl jis suprato, jog veiksmas vyksta kaltinamojo bute. Tik vakare, apie 19 val. 20 min. liudytojas išėjo į koridorių ir ten pamatė ant žemės koridoriuje prie kaltinamojo durų gulintį G. V., kuris nereagavo į aplinką. Jo galva ir šonas atrodė kruvini, todėl, kviesdamas greitąją medicinos pagalbą, liudytojas pranešė jog koridoriuje yra sužalotas žmogus.
Liudytoja B. M. parodė, jog ji kaltinamąjį ir nužudytąjį pažinojo kaip kaimynus, nei su vienu iš jų nesipyko. G. V. kartais matydavo girtą gulintį koridoriuje ant grindų, tačiau nei vienas iš jų agresyvus nebuvo.
Liudytoja prisiminė, jog 2007-12-27 grįžusi namo rado koridoriuje išmėtytus daiktus ir sužinojo, jog G. V. buvo išmestas iš savo buto. Tuomet ji liepė pastarajam juos susirinkti. Kitą dieną apie 21 val. vakaro liudytoja matė ir girdėjo, kaip G. V. beldėsi į G. S. buto duris ir prašėsi, kad šis įsileistų į vidų pernakvoti. Stuksenimas į duris buvo girdėti iki 01 val., paskui viskas nurimo. Ar kaltinamasis įsileido G. V., ar ne, liudytoja nematė. 2007-12-29 rytą B. M. G. S. bute išgirdo šauksmą „kodėl tu pridarei...“. Iš karto po to pasigirdo duslus bumbsėjimas. Ji girdėjo apie 4 smūgius, panašius į smūgiavimą į minkštą daiktą, lyg spardytų į žmogų, tačiau žmogaus dejonių nesigirdėjo.
2007-12-29 iki 15 valandos G. V. koridoriuje nebuvo. Vakare apie 18 val. liudytoja grįžo namo ir pamatė koridoriuje gulintį G. V.. Jis labai keistai gargaliavo.
Liudytoja O. M. parodė, jog ji kaltinamąjį ir G. V. pažinojo kaip kaimynus, iš kurių nei vienas nebuvo agresyvus. Jie abu tarpusavyje bendraudavo. G. V. liudytoja dažnai matydavo vaikščiojant girtą. Prieš kelias dienas iki įvykio nužudytojo giminės jį buvo išmetę iš buto. Dėl to O. M. piktinosi, nes buvo išmesti pastarojo daiktai. Liudytoja 2007-12-29 apie 17 val. išėjusi į koridorių, ten rado begulintį G. V., tačiau į jį nekreipė dėmesio.
Liudytoja M. Ž. parodė, jog prisimena, kad 2007 metais prieš Kalėdas koridoriuje mėtėsi G. V. daiktai, kurie pradžioje buvo įnešti į kaimyninį butą, o dieną prieš įvykį mėtėsi koridoriuje. Tą vakarą G. V. beldėsi į G. S. butą ir prašėsi įleidžiamas. Po kiek laiko beldimas nurimo. Vėliau kažkas pradėjo bartis, kaltinamojo bute girdėjosi kažkokie beldimai. Kitą dieną liudytoja grįžusi iš darbo koridoriuje rado gulintį G. V., kuris atrodė sužalotas, nes jo šonas buvo kruvinas, o jis pats sunkiai kvėpavo. Prie namo jau stovėjo greitosios pagalbos automobilis.
Iš specialisto išvados Nr. M 10/08(01) matyti, kad G. V. mirė 2007-12-30 d., 10:40 val. nuo galvos sumušimo, pasireiškusio daugybinėmis poodinėmis kraujosruvomis ir odos nubrozdinimu veide, kraujosruva minkštuose audiniuose kairėje momeninėje srityje, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo pusrutulio, galvos smegenų sumušimu kairėje momeninėje skiltyje, dešinės smilkininės ir abiejų kaktinių skilčių sumušimu bazaliniuose paviršiuose.
Daugybinės poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimas veide, kraujosruva minkštuose audiniuose kairėje momeninėje srityje, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio, galvos smegenų sumušimas kairėje momeninėje skiltyje, dešinės smilkininės ir abiejų kaktinių skilčių sumušimas bazaliniuose paviršiuose. Sužalojimai pagal jų mikroskopinį ir makroskopinį vaizdą padaryti kietais bukais daiktais paros laikotarpyje iki mirties. Sužalojimai, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.2. ir 6.6.4. punktais, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu.
Daugybinės poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai kūne, kairės pusės 3-4 šonkaulių lūžiai, pagal jų mikroskopinį ir makroskopinį vaizdą, padaryti kietais bukais daiktais paros laikotarpyje iki mirties. Sužalojimai dėl šonkaulių lūžių kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. G. V. kraujyje etilo alkoholio nerasta. (t.1, b. l. 38-46)
Pažyma dėl G. V. girtumo patvirtina, jog jo hospitalizacijos metu (2007-12-29, 21.49 val.) nustatytas 3,58 g/l alkoholio G. V. kraujyje. Tai atitinka sunkų girtumo laipsnį. (t.1, b. l. 47)
Papildoma specialisto išvada Nr. M 44-M 10/08(01) rodo, jog sužalojimai pagal jų lokalizaciją kūne nėra būdingi griuvimui, jie padaryti nemažiau kaip 28 trauminiais poveikiais. (t.1, b. l. 49-50)
Iš specialisto paaiškinimo matyti, kad nustatyti G. V. galvoje sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais, kurie nėra būdingi padarytiems pačiam krintant ir atsitrenkiant į kietus bukus paviršius, pvz. kriauklę, unitazą ar kitus tualete buvusius daiktus. Neatmestina, jog kai kurie iš 28 sužalojimų galėjo būti padaryti nukentėjusiajam krintant po suduoto smūgio. Taip pat negalima atmesti, kad į tą pačią vietą galėjo būti suduota daugiau smūgių, nes buvo susiformavę gan plačios kraujosruvos. Po patirtų sužalojimų galvos srityje G. V. galėjo atlikti savarankiškus veiksmus, kol išsivystė smegenų koma. Kada konkrečiai tai įvyko, nustatyti nėra galimybės. (t. 1, b. l. 67-68)
Teisiamajame posėdyje apklaustas teismo medicinos ekspertas Sigitas Laima patvirtino duotą specialisto išvadą. Jis paaiškino, kad G. V. mirtis įvyko nuo galvos sumušimo, išsiliejus kraujui po kietaisiais galvos smegenų dangalais. Visi galvos srityje nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti keturiais trauminiais poveikiais, būdingais smūgių sudavimui, galimai rankomis ir kojomis. Nors sužalojimai nebūdingi padarytiems krintant ir atsitrenkiant į kietus bukus paviršius, tačiau vertinant kaltinamojo paaiškinimą teisme, kad pastarasis stūmė G. V. prie tualeto slenksčio į jo vidų, o nukentėjusysis krisdamas atsitrenkė veido sritimi į kriauklę, neatmestina, jog sužalojimą nosies srityje nukentėjusysis galėjo patirti ir kaltinamojo nurodytu būdu, pastumtas krisdamas su pagreičiu į tualeto vidų ir atsitrenkdamas į ten buvusią kriauklę. Visų kitų sužalojimų, tiek galvoje, tiek kūne, tualeto viduje krisdamas ir atsitrenkdamas į ten buvusius daiktus jis negalėjo pasidaryti, vertinant ne tik jo kūne esančių sužalojimų lokalizaciją, bet ir jo ūgį, itin mažą patalpos plotą bei ten buvusių daiktų gausą. Labiausiai tikėtina, kad kraujas išsiliejo nuo vieno trauminio poveikio, kuriuo padarytas sužalojimas kairėje galvos momeninėje srityje. Visi sužalojimai galvos srityje ir kūne buvo padaryti artimu vienas kitam laiku, vienos paros laikotarpyje iki mirties. Įvertinus nukentėjusiojo suvartotą alkoholio kiekį, gali būti taikoma 12 val. paklaida, konstatuojant, jog visi nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir 36 valandų laikotarpyje iki mirties. Tačiau jų eiliškumo ir tikslaus padarymo laiko nustatyti nėra galimybės.
2007-12-30 13 val. 20 min. apžiūrėjus įvykio vietą, esančią Vilniuje, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, ant koridoriaus grindų, arčiau buto Nr. (duomenys neskelbtini) rasta dėmė, panaši į sukrešėjusį kraują. (t. 1, b. l. 51-53).
2008-10-22 apžiūrėjus Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) tualeto patalpą, nustatyta, kad ši patalpa – 2,5 m ilgio ir 1 m pločio. Patalpos dešinėje įrengtas dušas, kairėje matyti 2 kriauklės įtvirtinimo varžtai, o virš jų pakabinama spintelė, į kairę už vietos praustuvui pritvirtintas unitazas. Neužstatytas plotas be kriauklės 50-60cm.(t. 1, b. l. 62-63).
Iš VISA ELECTRON kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės, paklausimų ir pažymų matyti: G. V. AB SEB Vilniaus banko išduota mokėjimo kortele VISA ELECTRON Nr. (duomenys neskelbtini) 2007-12-30 buvo atsiskaityta ĮĮ „Donatana“ kavinėje „ Vyno rūselis“, nuo sąskaitos nuskaitant už maistą 9 Lt., ir kavinėje „Mano kavinė“, nuo sąskaitos nuskaitant 9 Lt., o 2008-01-06 – parduotuvėje „MINI MAXIMA“, nuo sąskaitos nuskaitant už maistą 3 Lt 22 ct. (t. 1, b. l. 92-95, 102-103, 98-99).
Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, jog kaltinamajam G. S. diagnozuojamas potrauminis sindromas ir mišrus asmenybės sutrikimas, dėl kurio jis nusikaltimo padarymo metu ir šiuo metu galėjo ir gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.
Nėra objektyvių medicininių duomenų, kad G. S. būtų sirgęs lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu. Nusikaltimo padarymo metu jis nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje. G. S. inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu nebuvo fiziologinio afekto būsenoje ar kitoje emocinėje būsenoje, kuri galėjo esmingai įtakoti jo sąmonę ir veiksmus. Jam būdingos individualios psichologinės ypatybės neturėjo esminės įtakos jo veiksmams inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu.
G. S. dėl savo psichikos būsenos gali duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir stoti prieš teismą. Jam nereikalingos medicininio pobūdžio priemonės. (t. 1, b. l. 94-97). Taigi šie faktiniai duomenys rodo, jog kaltinamasis privalo atsakyti už savo nusikalstamus veiksmus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, tai: kaltinamojo aiškinimą, kad G. V. pas jį į namus atėjo nesužalotas, visą laiką jo namuose gėrė alkoholinius gėrimus ir niekur išėjęs nebuvo, kad 2007-12-29 tarp jų įvyko konfliktas, kurio metu G. S. parstūmė G. V. ant žemės, o šis susižalojo nosį, teismo medicinos specialisto išvadą, jog G. V. mirtis įvyko nuo galvos sumušimo, padaryto mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais, labiausiai tikėtina, kad smūgiuojant rankomis ir kojomis, mirtini sužalojimai, padaryti inkriminuojamu, vienas kitam artimu laiku, nebūdingi padarytiems griūnant ir atsitrenkiant į kietus bukus paviršius, liudytojų: A. Z., B. M., O. M., M. B. parodymus, kad naktį iš 2007-12-28 į 29 ir dieną jie kaltinamojo bute girdėjo barnius ir kažkokį bumbsėjimą, panašų į smūgiavimą mušant žmogų, paskui tos pačios dienos vakare surado koridoriuje sumuštą gulintį G. V., kur jokių pašalinių žmonių nebuvo, ir kitus byloje esančius faktinius duomenis, daro išvadą, jog pilnai pasitvirtino, kad tarp G. S. veiksmų, stumiant nukentėjusįjį, suduodant jam tris smūgius į galvos sritį, ir nukentėjusiojo mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Kaltinamasis matė, kad nukentėjusysis yra neblaivus, todėl suprato, jog iš koridoriaus krisdamas į vonios kambarį, kur buvo daug kietų atsikišusių daiktų, gali sunkiai susižaloti, tačiau tyčia jį stūmė, dėl ko pastarasis susižalojo nosį ir apsipylė krauju. Be to G. S. tyčia sudavė jam stiprius smūgius į gyvybei svarbią sritį – galvą. Dėl šių jo veiksmų nukentėjusiajam atsirado daugybinės poodinės kraujosruvos, odos nubrozdinimas veide, kraujosruva minkštuose audiniuose kairėje momeninėje srityje, išsiliejo kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio, buvo sumuštos smegenys galvos kairėje momeninėje skiltyje ir dešinėje smilkininėje dalyje bei abiejų kaktinių skilčių bazaliniuose paviršiuose. Taigi buvo padarytas sunkus, pavojingas gyvybei sužalojimas. Sužalojimų pobūdis rodo, jog į gyvybei svarbią sritį G. S. tyčia sudavė G. V. stiprius smūgius. Šią aplinkybę patvirtino teismo medicinos specialisto, eksperto paaiškinimas teisme, jog nustatyti sužalojimai nukentėjusiajam galėjo būti padaryti suduodant rankomis ar kojomis gan stiprius smūgius. Todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis, pavojingai stumdamas G. V., stipriai smūgiuodamas jam 27 kartus į įvairias kūno sritis, tame tarpe ir į gyvybei svarbias galvos sritis, veikė tyčia. Taip veikdamas jis turėjo numatyti ir numatė, kad jo veiksmai gali sukelti ne tik sunkias, bet ir mirtinas pasekmes, suprato, jog savo veiksmais kelia pavojų kito žmogaus gyvybei. Kaip matyti iš kaltinamojo parodymų, išmesdamas kruviną G. V. iš buto, G. S. buvo įsitikinęs, jog pastarasis dar gyvas. Liudytojai, matę G. V. gulintį koridoriuje, aiškino, jog pastarasis 2007-12-29 apie 19 val. 30 min. dar gargaliuodamas kvėpavo, o medicininiai duomenys tvirtina, jog nukentėjusysis mirė tik 2007-12-30 10 val. 40 min. Šie faktiniai duomenys rodo, kad kaltinamasis mirtinų pasekmių nesiekė, tačiau nesirūpino, kad jos neatsirastų, t.y. buvo tam abejingas. Taigi nors jis nesiekė atimti G. V. gyvybę, bet sąmoningai leido mirtinoms pasekmėms kilti. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog pastarasis veikė netiesiogine tyčia. Todėl kaltinamojo G. S. nusikalstami veiksmai, parstumiant nukentėjusįjį, suduodant jam 3 kartus į galvą ir 24 kartus smūgiuojant į kitas kūno vietas, kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., kaip tyčinis kito žmogaus nužudymas.
Ikiteisminio tyrimo metu G. S. buvo inkriminuota, jog pastarasis G. V. rankomis ir kojomis sudavė 28 smūgius į įvairias kūno vietas. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme G. S. tvirtino, jog jis stūmė nukentėjusįjį, kuris dėl to krisdamas susižalojo nosį. Teismo medicinos ekspertas teisiamajame posėdyje nurodė, jog negalima atmesti, kad sužalojimai G. V. nosies srityje galėjo būti padaryti kaltinamojo nurodytu būdu. Todėl teismas iš G. S. pareikšto pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1d. kaltinimo šalina vieno smūgio sudavimą, inkriminuodamas, jog pastarasis nukentėjusįjį vieną kartą stūmė ir 27 kartus smūgiavo į įvairias kūno sritis, tame tarpe 3 kartus – į galvos sritį.
Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme G. S. tvirtino, jog jis nei kojomis, nei rankomis nukentėjusiajam jokių smūgių nesudavė, o nukentėjusysis jam nustatytus sužalojimus pasidarė pats, girtas griuvinėdamas ir atsitrenkdamas į jo tualete buvusius daiktus. Šį kaltinamojo aiškinimą paneigia byloje esantys įrodymai. Visų pirma, kaip matyti iš kaltinamojo parodymų, G. V. pas jį į namus atėjo nesužalotas, sveikata nesiskundė. Inkriminuotu laiku G. S. namuose daugiau nieko nebuvo. Liudytojais apklausti kaimynai girdėjo, kad nukentėjusysis beldėsi į kaltinamojo buto duris ir prašėsi, jog jį įleistų į vidų. Koridoriuje svetimų žmonių nebuvo. Pats kaltinamasis neneigia, kad tarp jo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas, kurio metu jis pastarojo atžvilgiu panaudojo smurtą, dėl kurio G. V. buvo sužalota nosis. Liudytojai: M. Ž., B. M., A. Z. patvirtino, jog jie naktį iš 2007-12-28 į 29 ir 29 dieną kaltinamojo bute girdėjo barnius, kur dalyvavo du žmonės, girdėjo kažkokį duslų beldimą, panašų į spardymą, o 29 dienos vakare koridoriuje rado išmestą sumuštą G. V.. Nors G. S. aiškino, kad jis tuo metu galėjo spardyti į sieną, tačiau liudytoja B. M. paaiškino, jog, jos manymu, buvo smūgiuojama į minkštą daiktą, buvo panašu, kad spardytų žmogų. Iš teismo medicinos specialisto papildomos išvados ir jo paaiškinimų teisiamajame posėdyje matyti, kad nukentėjusiojo kūne dėl 27 trauminių poveikių atsiradę sužalojimai, tame tarpe ir mirtini, negalėjo būti padaryti jam pačiam griūnant ir atsitrenkiant į kietus bukus paviršius, labiausiai tikėtina, jog jie buvo padaryti smūgiuojant rankomis ir kojomis, artimu vienas kitam laiku. Visi šie faktiniai duomenys vieni kitus papildo ir patvirtina teismo nustatytą aplinkybę, kad būtent kaltinamasis G. S., smūgiuodamas rankomis ir kojomis padarė G. V. nustatytus sužalojimus, ir paneigia kaltinamojo aiškinimą dėl jo nurodytų įvykio aplinkybių. Todėl teismas minėtą kaltinamojo aiškinimą vertina kaip jo pasirinktą gynybos taktiką, o nustatydamas įvykio aplinkybes, remiasi nuosprendyje aptartais bylos įrodymais ir paties kaltinamojo aiškinimu, kiek jis neprieštarauja išdėstytų įrodymų visetui.
Kaip matyti iš kaltinamojo parodymų, G. V. jam išduotą banko atsiskaitymo kortelę buvo davęs G. S., kad šis 2007 m. gruodžio 28–29 dienomis sumokėtų už jų pirktą, o vėliau abiejų išgertą alų. Jis neturėjo G. V. leidimo naudotis nukentėjusiojo sąskaitoje buvusiais pinigais savo reikmėms, tačiau, nežiūrint į tai, kaltinamasis 2007-12-30 dieną, būdamas kavinėse „Mano kavinė“ ir „Vyno rūselis“, o 2008-01-06 prekybos centre „MINI MAXIMA“, atsiskaitydamas už maistą ir prekes, pateikė kaip savo AB SEB Vilniaus banko G. V. išduotą, t.y. svetimą, banko mokėjimo kortelę „VISA ELECTRON“ Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to nuo nukentėjusiojo sąskaitos buvo nuskaityti pinigai. Tokiu būdu kaltinamasis G. S. neteisėtai panaudojo elektroninę mokėjimo priemonę, todėl jo nusikalstami veiksmai , tris kartus atsiskaitant svetima kortele, kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. Kiekvienas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimo atvejis kvalifikuotinas kaip atskiras nusikalstamos veikos epizodas, nes kaltinamasis minėtą kortelę pateikė vis kitose maitinimo ir prekybos įstaigose kas kartas, kai iškildavo poreikis maistui.
Kaip matyti iš kaltinamojo G. S. parodymų, kaltinamasis prieš įvykį su nukentėjusiuoju kelias paras gėrė alkoholinius gėrimus. Įvykio dieną abu buvo išgėrę apie šešis litrus alaus, todėl G. S. jautėsi gerokai apsvaigęs. Tam neprieštarauja ir ta aplinkybė, jog, atvežus G. V. į ligoninę, iš karto po įvykio jo kraujyje buvo rasta 3,58 g./l. alkoholio. Taigi jis buvo sunkiame girtumo laipsnyje. Vertindamas šiuos faktinius duomenis teismas daro išvadą, kad G. S. nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kaip matyti iš kaltinamojo parodymų, jo tarpusavio santykiai su nukentėjusiuoju iki įvykio buvo geri, konfliktas tarp jų kilo dėl menko preteksto. Todėl teismas, atsižvelgdamas į visas nustatytas bylos faktines įvykio aplinkybes, daro išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju G. S. apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos jo nusikalstamų veiksmų G. V. atžvilgiu padarymui. Todėl tai teismas pripažįsta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. G. S. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino ir gailisi dėl neteisėto svetimos elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimo.
Teismas, skirdamas kaltinamajam G. S. bausmę, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, į dėl jo nusikalstamų veiksmų atsiradusias pasekmes.
Kaltinamasis padarė vieną labai sunkų ir tris apysunkius nusikaltimus. Dėl G. S. nusikalstamų veiksmų atsirado neatstatomos pasekmės – G. V. neteko gyvybės. Tačiau G. S. nusikalto pirmą kartą, tyčinį nužudymą padarė, veikdamas netiesiogine tyčia. Todėl jam už šį nusikaltimą skirtina griežta baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o lengvinančių aplinkybių nėra, tačiau kaltinamasis nusikaltimą padarė netiesiogine tyčia, anksčiau nusikaltęs nebuvo, įvertinant ir tai, kad, nors kaltinamojo nusikalstamų veiksmų tiesiogiai neįtakojo, tačiau turėjo reikšmės ne tik kaltinamojo, bet ir paties nukentėjusiojo asocialus gyvenimo būdas, G. S. skirtinos bausmės trukmė nuo vidurkio mažintina.
Skirdamas kaltinamajam G. S. bausmes už apysunkius nusikaltimus teismas įvertino ne tik nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, pasekmes, kaltinamojo asmenybę, bet ir tai, kad pastarasis G. V. elektroninę atsiskaitymo kortelę panaudojo jau būdamas padaręs labai sunkų nusikaltimą nukentėjusiojo atžvilgiu. Todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Įvertinus tai, kad dėl šių nusikalstamų veiksmų sunkios pasekmės neatsirado, yra viena G. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kaltinamajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės trukmė nuo vidurkio mažintina.
Nukentėjusioji O. B. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 8841 Lt turtinės žalos ir 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. O. B. paaiškino, jog turtinę žalą sudaro: paminklas – 4341Lt, mišios – 100 Lt, 400 Lt – už duobės iškasimą ir 4000 Lt už karstą, aprangą, vainikus, užrašus.
Kaip matyti iš pateiktų teismui sąskaitų–faktūrų ir kvitų (t. 1, b. l. 107-108), floristui O. B. sumokėjo 315 Lt, o už ritualines paslaugas ir reikmenis – 2312 Lt, viso 2627 Lt. Iš UAB „Laksima“ ir „Floralitas“ išduotų kvitų matyti, kad šie pinigai buvo sumokėti už aprangą, karstą, floristo paslaugas, duobės iškasimą ir kitus laidojimui reikalingus dalykus. Nors nukentėjusioji nurodė, jog ji duobkasiams mokėjo dar 400Lt, o kitos laidojimo išlaidos sudaro ne 2627 Lt, bet 4000 Lt, tačiau jos reikalavimas 1773 Lt sumai nepagrįstas jokiais faktiniais duomenimis. Todėl už duobkasių darbą, mišias, karstą, vainikus, užrašus, aprangą ir kitas su laidojimu susijusias išlaidas O. B. priteistina 2727Lt suma. Nukentėjusiosios prašymas priteisti jai 4341 Lt už paminklą ir kapo sutvarkymą yra pagrįstas sąskaita-faktūra, todėl tenkintinas pilnai. Taigi, įvertinus tai, kas išdėstyta, nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, jai priteisiant 7068 Lt.
O. B. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, pareikštas 100000 Lt sumai tenkintinas iš dalies. Civilinė ieškovė paaiškino, kad nužudytasis G. V. buvo jos sūnėnas, kuriuo po pastarojo tėvo mirties rūpinosi O. B., daugiau artimesnių giminaičių jis neturėjo. Pastaroji leido jam gyventi jai priklausančiame bute, atnešdavo maisto. Nukentėjusioji, sužinojusi apie sūnėno mirtį, labai pergyveno, dėl to labai pablogėjo jos sveikata, buvo priversta dažnai kviestis greitąją medicinos pagalbą, sutriko širdies ritmas, todėl reikėjo įdėti širdies stimuliatorių.
Kaip matyti iš O. B. pateiktų dokumentų, nukentėjusiajai diagnozuotas cukrinis diabetas vidutinio sunkumo forma, pirminė arterinė hipertenzija, hipertenzinė kardiopatija su KS hipertrofija ir kiti susirgimai. O. B. gydanti gydytoja Genovaitė Neverauskienė teisiamajame posėdyje paaiškino, jog pastarosios sveikatos būklės pablogėjimas prasidėjo 2007 gruodžio mėnesio 29 dieną. Nukentėjusioji dėl to buvo išvežta į ligoninę. Specialistė teigia, jog pastarosios sveikata pablogėjo dėl patirto streso, pergyvenimo, tačiau negalima atmesti ir to, kad jos sveikatos būklei įtakos turėjo ir jau anksčiau nustatytų ligų progresavimas.
Neturtinė žala tai yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos žalos minimumo ar maksimumo. Ją byloje dėl konkretaus nukentėjusiojo įvertina teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1 d., 2 d.). Kaip žinia, asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi tėvai, vaikai, sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo gyveno bendrai neįregistravęs santuokos (CK 1.136 str. 2 d. 5 p., 1.138 str. 6 p., 6.250 str., 6.284 str. 1 d.).
Kaip matyti iš faktinių bylos duomenų, G. S. nusikalstamais veiksmais buvo sukeltos sunkios neatstatomos pasekmės – G. V. neteko gyvybės. Nužudytasis nebuvo nukentėjusiosios tėvas, vaikas ar asmuo su kuriuo ji būtų gyvenusi, tačiau ji buvo nužudytojo teta, kuri jį apgyvendino savo bute, juo rūpinosi, atnešdavo maisto, kontroliuodavo, kad pastarasis negertų alkoholio. Nors O. B. turi savo šeimą ir su nužudytuoju kartu negyveno, tačiau su juo palaikė pakankamai artimus ryšius. Taigi, nors G. V. vedė netinkamą gyvenimo būdą, tačiau iš nukentėjusiosios elgesio, rūpesčio nužudytuoju matyti, jog jis jai buvo brangus ir artimas žmogus, kurį ji siekė atstatyti į doros kelią, rūpinosi juo kaip savo vaiku. Todėl staigi sūnėno netektis sukėlė jai dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, jai teko ir laidotuvių našta. Iš byloje esančių O. B. sveikatos būklę patvirtinančių dokumentų matyti, kad pastaroji iki įvykio sirgo sunkiomis ligomis, kurių progresas prasidėjo jau 2007 metų gruodžio mėnesio pabaigoje, o jai 2008-01-02 sužinojus apie G. V. mirtį, susirgimai dar daugiau paaštrėjo. Kaip tvirtino medicinos specialistė, pagal nukentėjusiosios ligų pobūdį įtakos tam neabejotinai turėjo ir pastarosios patirtas sukrėtimas dėl sūnėno nužudymo. Taigi šie faktiniai duomenys rodo, kad kaltinamojo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai O. B. buvo padaryta neturtinė žala, kuri priteistina. Nustatant priteistinos žalos dydį, be pirmiau išvardintų aplinkybių, teismas įvertina ir priteistinos turtinės žalos dydį, paties nužudytojo pasirinktą gyvenimo būdą.
Taigi teismas, atsižvelgęs į visas išdėstytas, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui aplinkybes, konstatuoja, jog O. B. civilinis ieškinys, pareikštas 100000 Lt sumai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, prašomą priteisti sumą mažinant iki 5000Lt..
Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys, pareikštas 2590,66 Lt sumai, dėl G. V. gydymo išlaidų išieškojimo pagrįstas pažymomis (t. 1, b. l. 20-23) ir kita baudžiamosios bylos medžiaga, todėl tenkintinas pilnai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 93 str., garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro paliktinas saugoti prie bylos, kaltinamojo G. S. Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) perduotini įkalinimo įstaigos administracijai į nuteistojo asmens bylą, AB SEB Vilniaus banko G. V. išduota banko mokėjimo kortelė „VISA ELECTRON“ Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotina nukentėjusiajai O. B., o G. V. vardu AB SEB Vilniaus banke atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas paliktinas saugoti prie bylos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 308 str.,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. (dėl kortelės panaudojimo kavinėje „Mano kavinė“) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams,
pagal Lietuvos Respublikos BK 215str. 1d.(dėl kortelės panaudojimo kavinėje „Vyno rūselis“) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams,
pagal Lietuvos Respublikos BK 215str.1d. (dėl kortelės panaudojimo parduotuvėje „MINI MAXIMA“) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą dešimčiai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į atliktą bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2008-01-08 iki 2008-01-10.
Bausmės pradžia – nuosprendžio įsiteisėjimo ir pradėjimo vykdyti diena.
Kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendis įsiteisės ir bus pradėtas vykdyti.
Iš kaltinamojo G. S. priteisti: nukentėjusiajai O. B. 7068 Lt turtinei, 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 2590,66 Lt Valstybinei ligonių kasai gydymo išlaidoms padengti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 93 str., garso įrašą iš Bendrojo pagalbos centro palikti saugoti prie bylos, G. S. Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti įkalinimo įstaigos administracijai į nuteistojo asmens bylą, AB SEB Vilniaus banko G. V. išduotą banko mokėjimo kortelę „VISA ELECTRON“ Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti O. B., o G. V. vardu AB SEB Vilniaus banke atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą palikti saugoti prie bylos.
Išieškoti iš G. S. nukentėjusiajai O. B. 2500 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
G. S. laikiną nuosavybės teisių apribojimą į butą, esantį (duomenys neskelbtini) Vilniuje, palikti galioti iki įsiteisės ir bus įvykdytas nuosprendis.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.