Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

2009-05-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-127/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2009-05-25
Bylos Nr.
1A-127/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Gaudutienė (pirm.), Albinas Bielskis, Elena Vainienė
Nuteistasis
N. K.
Advokatai
Edvardas Krūvelis, Kęstutis Virketas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-127/2009Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.7.2
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gegužės 25 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,

teisėjų: Albino Bielskio, Elenos Vainienės,sekretoriaujant Agnei Aguonytei, Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui,gynėjui advokatui Edvardui Krūveliui,nuteistajai N. K. ,civilinio ieškovo atstovui advokatui Kęstučiui Virketui,specialistei Zitai Rekašienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios N. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gegužės 6 d. nuosprendžio, kuriuo N. K. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį (dėl 450255,37 Lt pasisavinimo iš UAB ,,V“) laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (dėl 7800 Lt pasisavinimo iš UAB ,,V“) laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmė subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Priteista iš N. K. 458055,37 Lt UAB ,,V“ naudai.

Priteista iš N. K. UAB ,,V“ turėtų 2000 Lt atstovavimo išlaidų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. K. nuteista už tai, kad ji, dirbdama UAB „V“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vyr. finansininke, vadovaujantis UAB „V“ vyr. finansininko-buhalterio pareiginiais nuostatais, patvirtintais 2003-05-26, būdama atsakinga už visos įmonės gamybinės-ūkinės veiklos buhalterinį apskaitos tvarkymą, visų bankuose atidarytų sąskaitų tvarkymą, t.y. mokėjimo pavedimų išrašymą, jų sukontavimą pagal sąskaitas, gautų praėjusios dienos bankinių dokumentų (pajamų, išlaidų) sutikrinimą su banko įrašais, mokėjimo pavedimų (išlaidų) išnešiojimą banko programose, laikotarpiu nuo 2003 m. spalio 1 d. iki 2006 m. birželio 1 d. iš bendrovei priklausančios atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB banke „Hansabankas“, atliko 83 pinigų pervedimus sumoje 448597,33 Lt į bendrovei priklausančią kortelinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Snoras“, kurioje 2003 m. sausio 1 d. buvo 1664,44 Lt likutis, ir iš šios sąskaitos pasisavino pinigines lėšas: 1) pasinaudodama verslo mokėjimo kortele „Elito Card Gintarinė“ Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančia UAB „V“, laikotarpiu nuo 2003 m. spalio 1 d. iki 2006 m. vasario 28 d. iš įvairių bankomatų, esančių (duomenys neskelbtini) mieste, įvairiomis sumomis per 174 kartus nuimdama grynais 439300 Lt sumą; 2) 2004 m. sausio 28 d. AB banko „Snoras“ (duomenys neskelbtini) filialo taupomajame skyriuje adresu: (duomenys neskelbtini), pasirašydama išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuimdama grynais 8.950 Lt sumą; 3) laikotarpiu nuo 2003 m. spalio 1 d. iki 2006 m. birželio 7 d. bankui už pinigų išgryninimą, kortelės aptarnavimą ir įvairius mokesčius nurašant 2 005,37 Lt sumą. Tokiu būdu N. K. pasisavino jai patikėtą didelės vertės UAB „V“ turtą – 450255,37 Lt sumai.

Be to, N. K. nuteista už tai, kad ji, dirbdama UAB „V“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vyr. finansininke, pagal vyr. finansininko-buhalterio pareiginius nuostatus būdama atsakinga už visos įmonės gamybinės-ūkinės veiklos buhalterinį apskaitos tvarkymą, visų bankuose atidarytų sąskaitų tvarkymą, t.y. mokėjimo pavedimų išrašymą, jų sukontavimą pagal sąskaitas, gautų praėjusios dienos bankinių dokumentų (pajamų, išlaidų) sutikrinimą su banko įrašais, mokėjimo pavedimų (išlaidų) išnešiojimą banko programose, 2003 m. rugpjūčio 29 d. mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) iš bendrovei priklausančios atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB banke „Hasabankas“, pervedė 7.800,- Lt kaip avansą į bendrovei priklausančią atlyginimų paskirstymo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Snoras“, ir 2003 m. rugsėjo 1 d. nurašydama į asmeninę mikroprocesorinės kartelinės einamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Snoras“ (duomenys neskelbtini) filiale, tokiu būdu pasisavindama jai patikėtą UAB „V“ turtą – 7800 Lt sumai.

Šalies argumentai

Nuteistoji N. K. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir ją išteisinti. Nurodo, kad teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas buvo šališkas, esmingai pažeidė baudžiamąjį įstatymą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė išvadas neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių ir bylą išnagrinėjo neišsamiai, nevisapusiškai, neobjektyviai.

Žemesnės instancijos teismas

Nuteistoji nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jos nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

Teigia, kad jos parodymais, kurios teismas visiškai ignoravo, nėra pagrindo abejoti. Jie viso proceso metu buvo vienodi ir nuoseklūs. Tuo tarpu liudytojų S. G. , G. N. , D. M. , L. A. , V. D. , I. G. , kuriais teismas rėdėsi priimdamas dėl jos apkaltinamąjį nuosprendį, yra prieštaringi ir prieštaravimai esantys jų parodymuose pirmosios instancijos teisme nebuvo pašalinti. Apeliantės teigimu, liudytojo S. G. parodymai, kad jam asmeniškai išduotą banko Snoras kortelę jis perdavė tuo metu įmonėje vyr. finansininke dirbusiai D. G. ir pastarąją ši laikė seife, o kai ji (apeliantė) pradėjo dirbti įmonėje, perdavusi jai, prieštarauja liudytojos D. G. parodymams. Minėta liudytoja paneigė šias liudytojo S. G. parodymuose nurodytas aplinkybes. Be to, šio liudytojo parodymai prieštarauja ir tarpusavyje. Liudytojas S. G., iš pradžių duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, 2006 m. rugpjūčio 11 d. nurodė, kad iki 2004 m. rugpjūčio mėnesio ji viena turėjo teisę pasirašyti ant piniginių pavedimų, po to buvo patvirtintas ir antras direktoriaus pavaduotojo G. N. parašas. Tačiau vėliau, 2006 m. spalio 26 d. parodymuose, jau aiškino, kad pirmo parašo teisę turėjo jis, tik savo slaptažodį su pirmojo parašo teise naudotis atidavė jai (apelentei) ir tai padaręs, kaip matyti iš jos apklausos teisme, dar iki 2003 m. liepos 21 d. vykusio pasitarimo, dalyvaujant slaptažodį suteikusiai banko darbuotojai, kas, apeliantės teigimu, taip pat prieštarauja ir kitiems bylos duomenims. Minėto pasitarimo protokole nurodyta, kad pasitarimo metu nutarta suteikti jai S. G. suteiktą pavedimų pasirašymo slaptažodį ir leisti jai patvirtinti pavedimus S. G. parašu. Be to, liudytojai G. N., D. M. iš viso nurodė, kad jai slaptažodis pasitarimo metu nebuvo suteiktas. Jie apie kreditinės kortelės ,,Elito Card Gintarinė“ egzistavimą įmonėje sužinojo tik išaiškėjus pinigų dingimo faktui, iki tol nieko apie nežinojo. Apeliantė mano, jog esant tokiems duomenis, teismas nepagrįstai atmetė jos prašymą iškviesti į teismo posėdį ir apklausti AB banko ,,Hansabankas“ darbuotoją 2003 m. liepos 21 d. dalyvavusią suteikiant slaptažodį S. G. Taip pat, apeliantės teigimu, yra prieštaringi ir liudytojos V. D. parodymai, kuriais teismas rėmėsi. Ši liudytoja ikiteisminio tyrimo metu 2006 m. rugpjūčio 18 d. duodama parodymus nurodė, kad jai (apeliantei) paimant pinigus kortelės nepateikė, kada ir kas iš banko darbuotojų ir kam išdavė naują kortelę po atblokavimo, nežino, o apklausta 2006 m. spalio 20 d., jau tvirtino, kad ji (apeliantė) pateikė kortelę modifikavimui ir po kortelės modifikavimo ši su ja (apeliante) nuėjo pas J. J., kur jai buvo atiduota modifikuota kreditinė kortelė. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja negalėjo paaiškinti, kodėl jos parodymai skiriasi. Be to, liudytoja J. J. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepatvirtino V. D. parodymų ir nurodė, kad kortelę atidavė V. D. Apeliantės nuomone, nors AB bankas ,,Snoras“ 2007 m. rugpjūčio 23 d. rašte Nr. P nurodyta, kad išduodant modifikuotą kreditinę kortelę ,,Elito Card Gintarinė“ jokie tuo metu banke veikiantys vidaus dokumentai pažeisti nebuvo, yra akivaizdu, jog tai neatitinka tikrovės. Pagal AB bankas ,,Snoras“ vietinių verslo kortelių išdavimo instrukcijos 4.3 punktą modifikuotą kortelę galėjo atsiimti tik S. G. , kuris vienintelis turėjo teisę valdyti sąskaitą, arba asmuo pateikęs įgaliojimą. Kaip matyti iš liudytojos V. D. parodymų, išduodant kortelę joks įgaliojimas nebuvo pateiktas, joks asmuo nepasirašė ją gavęs.

Apeliantė skunde taip pat tvirtina, kad 2004 m. sausio 28 d. AB banko ,,Snoras“ (duomenys neskelbtini) filialo taupomajame skyriuje, pasirašydama išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), nuėmė 8950 Lt, kuriuos atidavė kasininkei L. A., tik pamiršo pasiimti pajamų orderį. Taip, jos nuomone, galėjo atsitikti dėl didelio nuovargio ir psichologinės būsenos (ji prieš kelias dienas palaidojo savo motiną). Tačiau ji jokių pinigų nepasisavino, tokios tyčios niekada neturėjo. L. A., nors teisme ir neigė iš jos gavusi pinigus, tačiau pripažino faktą, kad FNTT prie LR VRM Telšių apskrities skyriaus darbuotojai 2006 m. gegužės 9 d. kratos metu šios seife rado neužpajamuotų pinigų. L. A. negalėjo paaiškinti kieno tie pinigai, kiek jų buvo išimta. Apeliantės teigimu, reikšmingos aplinkybės sprendžiant klausimą dėl jos priimto apkaltinamojo nuosprendžio, taip pat yra paminėtos ir civilinio ieškovo atstovės, liudytojo S. G. parodymuose, kurios teismo, pripažįstant ją kalta pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, liko neištirtos. Civilinio ieškovo atstovė teisme parodė, kad S. G. ir G. N. minėjo, jog jai (apelentei) buvo suteikta paskola, o S. G. nurodė, jog paskolos darbuotojams buvo suteikiamos kaip avansas. Apeliantė tvirtina, kad to fakto, jog ji buvo paėmusi paskolą, niekada neslėpusi. Ši paskola įmonės finansiniuose dokumentuose buvo nurodyta kaip skola įmonei. Mano, jog visos šios jos paminėtos aplinkybės rodo, kad jos paskolos grąžinimas įmonei turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, nes tai buvo civiliniai teisiniai santykiai.

Šalies argumentai

Apeliantė skunde taip tai abejoja pirmosios instancijos teismo nešališkumu. Mano, jog tas faktas, kad teismas netenkino jos prašymų išreikalauti dokumentus, kurie buvo reikšmingi išsamiam ir visapusiškam bylos išnagrinėjimui (iš AB banko ,,Snoras“ UAB ,,V“ kreditinės kortelės ,,Elito Card Gintarinė“ istorijos ir kt.), į teismo posėdį neiškvietė ir neapklausė kaip liudytojų AB banko ,,Hansabankas“ darbuotojos 2003 m. liepos 21 d. dalyvavusios suteikiant slaptažodį S. G., AB banko ,,Snoras“ Valdybos pirmininko pavaduotojo R. V. ir kt., padarė esminį BPK pažeidimą, suvaržė jos teises, neužtikrino jos teisės į gynybą bei teisės teikti įrodymus ir tuo paveikė teisėto ir pagrįsto nuosprendžio priėmimą. Be to, byloje esančius įrodymus tyrė neobjektyviai ir šališkai, atkartodamas iš esmės kaltinamajame akte pateiktus duomenis. Visos šios aplinkybės, apeliantės teigimu, rodo, jog teismas buvo šališkas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nuteistoji N. K. ir jos gynėjas prašo tenkinti nuteistosios apeliacinį skundą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras nuteistosios N. K. apeliacinį skundą prašo tenkinti iš dalies, N. K. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 183 straipsnio 2 dalies (dėl 450255,37 Lt pasisavinimo iš UAB ,,V“) į BK 183 straipsnio 1 dalį (dėl 8950 Lt pasisavinimo iš UAB ,,V“) ir skirti bausmę - laisvės atėmimą vieneriems metams dvejiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, šią bausmę subendrinti su N. K. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (dėl 7800 Lt pasisavinimo iš UAB ,,V“) paskirta bausme, dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams. Taikyti N. K. BK 75 straipsnį ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant nuteistąją N. K. per vienerius metus atlyginti nusikaltimais padarytą turtinę žalą, ir taikyti N. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise - dirbti finansų srityje visą bausmės atidėjimo laikotarpį. UAB ,,V“ priteisto iš N. K. civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti dydį sumažinti.

Civilinio ieškovo atstovas prašo nuteistosios N. K. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios N. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Nuteistoji N. K. visų teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme vykusių apklausų metu kalta dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo: jai patikėto didelės vertės UAB ,,V“ turto – 450255,37 Lt ir jai patikėto UAB ,,V“ turto – 7800 Lt pasisavinimo neprisipažino. Ji tvirtino, kad šių pinigų iš UAB ,,V“ nepasisavino. Jokios mokėjimo kortelės ,,Elito Card Gintarinė“, kuria, kaip yra kaltinama, pasinaudodama laikotarpiu nuo 2003 m. spalio 1 d. iki 2006 m. vasario 28 d. iš įvairių bankomatų, esančių (duomenys neskelbtini) mieste, įvairiomis sumomis per 174 kartus nuėmė grynais įvairias pinigų sumas, ji nebuvo gavusi ir neturėjo. Paraiškos kortelei gauti ji nepildė ir prašymo nerašė, ji tik 2004 m. sausio 28 d. pasirašė UAB ,,V“ prašyme AB bankui ,,Snoras“ modifikuoti kortelę. Tačiau kortelės ji į banką tuo metu atsinešusi nebuvo. Jai daryti pavedimus iš bendrosios einamosios sąskaitos, esančios banke ,,Hansabankas“, į bendrovės kortelinę sąskaitą liepė direktorius S. G. Pavedimai buvo daromi su jos ir direktoriaus parašais. Parašo pirmumo teisę banke turėjo S. G. su slaptažodžiu, po to ir ji. S. G. jai naudotis savo slaptažodžiu nedavė. Ji turėjo tik savo slaptažodį. Kad padaryti pavedimą, pasakydavo S. G. ir G. N. Ji, kodėl pavedimuose buvo nurodomos įvairios firmos, taip pat ,,Z“, nežinanti, sąmoningai firmai ,,Z“ pinigų nepervedinėjo. 7800 Lt, dėl kurių pasisavinimo jį yra kaltinama, jai buvo duoti kaip paskola su S. G. žinia. S. G. sutiko, kad šiuos pinigus ji persivestų į savo einamąją sąskaitą banke ,,Hansabankas“. Ši pavedimą pasirašė ji ir S. G., pavedime šią paskolą įvardijant kaip avansą. N. K. iš esmės tokius pačius parodymus davė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau šiuos nuteistosios N. K. parodymus teismas atmetė ir padarė išvadą, kad kiti byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog N. K., priešingai negu ji aiškina, pasisavino jai patikėtą UAB „V“ didelės vertės turtą – 450255,37 Lt ir jai patikėtą UAB „V“ turtą – 7800 Lt, ir N. K. pripažino kalta: už 450255,37 Lt pasisavinimą iš UAB ,,V“ pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, o už 7800 Lt pasisavinimą iš UAB ,,V“ pagal BK 183 straipsnio 1 dalį. Nuteistojo N. K. , apskundusi dėl jos priimtą pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacine tvarka, nesutinka su tokiomis padarytomis teismo išvadomis vertinant jos parodymus ir kitus byloje surinktus įrodymus. Skunde tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas šioje byloje surinktus duomenis ištyrė neišsamiai ir nepilnai, nepašalino juose esančių prieštaravimų, taip pat atmesdamas jos pareikštus prašymus neišsiaiškino visų reikšmingų bylai teisingai išspręsti faktinių aplinkybių ir dėl viso to padarė neatininkančias tikrovės išvadas apie nusikaltimų padarymo aplinkybes ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Priimant apkaltinamąjį nuosprendį, inkriminuojant asmenims tam tikrų nusikalstamų veikų padarymą, būtina nustatyti visus – tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius inkriminuojamų nusikalstamų veikų sudėties požymius. Šie požymiai turi būti įrodinėjami pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas taisykles. BPK 20 straipsnis numato, jog įrodymais gali būti bet kokie duomenys, jei jie gauti įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Bylos duomenų liečiamumo ir patikimumo klausimas yra diskrecinė bylą nagrinėjančio teismo teisė. Tai reiškia, kad tik teismas gali pripažinti, kuriais duomenimis patvirtinamos ar paneigiamos bylai reikšmingos aplinkybės ir kurie duomenys nėra reikšmingi sprendžiant kaltės klausimą. Bylos duomenų pripažinimas įrodymais yra loginio proceso rezultatas, kurio metu teismas įvertina tam tikrų bylos duomenų ryšį ir reikšmę, atsižvelgdamas į pareikštus kaltinimus, pripažindamas ar nepripažindamas nusikalstamas veikas įrodytomis. Proceso dalyviai taip pat turi teisę pateikti teismui duomenis, kurie gali tapti įrodymais ir užimti procese tam tikrą poziciją tuo klausimu, tačiau tik teismas proceso metu gali spręsti kiek vieni ar kiti duomenys turi reikšmės sprendžiant bylą, taip pat kiek yra priimtina kiekvienos iš proceso šalių užimta pozicija. Tik nuosprendžiu nustatoma kokios reikšmingos bylai aplinkybės yra įrodytos ir nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Teismo išvados dėl asmens kaltės daromos, kai tam tikrai išvadai pagrįsti pakanka įrodymų.

Žemesnės instancijos teismas

Kaip matyti iš nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas laikė, jog nagrinėjamoje byloje surinktų faktinių duomenų, kuriais remiantis grindžiamas N. K. pareikštas kaltinimas dėl jai patikėto didelės vertės UAB ,,V“ turto – 450255,37 Lt pasisavinimo, liečiamumas ir leistinumas nekelia abejonių ir jų pakanka N. K. kaltei įrodyti. Pagrindiniai įrodymų, kuriais remiantis N. K. buvo nuteista už 450255,37 Lt pasisavinimą iš UAB ,,V“, šaltiniai nuosprendyje yra įvardyti šie: liudytojų S. G., V. D., I. G., D. M., L. A. parodymai, UAB ,,V“ ūkinės finansinės veiklos specialisto 2007 m. sausio 14 d. duotos išvados, Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2006 m. gruodžio 1 d. specialisto išvados, duomenys, užfiksuoti 2006 m. rugsėjo 22 d. kratos protokole, AB banko ,,Snoras“ sąskaitos išraše, 2003 m. liepos 21 d. UAB ,,V“ gamybinio pasitarimo protokole, AB bankui ,,Snoras“ pateiktame 2004 m. sausio 28 d. vyr. finansininkės N. K. pasirašytame UAB ,,V“ prašyme modifikuoti kortelę. Pirmosios instancijos teismas laikė, jog minėtų liudytojų parodymai, specialistų išvados, duomenys, užfiksuoti 2006 m. rugsėjo 22 d. kratos protokole, AB banko ,,Snoras“ sąskaitos išraše, 2003 m. liepos 21 d. UAB ,,V“ gamybinio pasitarimo protokole, AB bankui ,,Snoras“ pateiktame 2004 m. sausio 28 d. vyr. finansininkės N. K. pasirašytame UAB ,,V“ prašyme modifikuoti kortelę, rodo, kad N. K. , nors ji tai ir neigia, atliko jai kaltinime inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, ir dėl to sudaro objektyvų pagrindą juos vertinti kaip patvirtinančius N. K. kaltę pasisavinus didelės vertės UAB ,,V“ turtą - 450255,37 Lt. Kolegija laiko, jog ši pirmosios instancijos teismo išvada nėra visiškai teisinga – byloje esančių ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytų įrodymų visetas patvirtina tik dalį N. K. pareikšto kaltinimo dėl 450255,37 Lt pasisavinimo iš UAB ,,V“ aplinkybių, ir tikrai neleidžia daryti tokios kategoriškos išvados, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, jog anksčiau minėtais įrodymais neginčijamai nustatytos visos N. K. šioje dalyje pareikštame kaltinime jai inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės. Iš N. K. pareikšto kaltinimo matyti, kad kaltinant ją dėl didelės vertės UAB ,,V“ turto - 450255,37 Lt pasisavinimo, buvo nurodyta, jog jos nusikalstami veiksmai pasireiškė tuo, kad ji neteisėtai, pasinaudodama jai suteiktais įgaliojimais, atliko 83 pavedimus ir iš bendrovei priklausančios atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB banke ,,Hansabankas“, į bendrovei priklausančią kortelinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke ,,Snoras“, pervedė 448597,33 Lt, ir iš šios sąskaitos pasisavino pinigines lėšas: 1) pasinaudodama verslo mokėjimo kortele „Elito Card Gintarinė“ Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančia UAB „V“, laikotarpiu nuo 2003 m. spalio 1 d. iki 2006 m. vasario 28 d. iš įvairių bankomatų, esančių (duomenys neskelbtini) mieste, įvairiomis sumomis per 174 kartus nuimdama grynais 439300 Lt sumą; 2) 2004 m. sausio 28 d. AB banko „Snoras“ (duomenys neskelbtini) filialo taupomajame skyriuje adresu: (duomenys neskelbtini), pasirašydama išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuimdama grynais 8950 Lt sumą; 3) laikotarpiu nuo 2003 m. spalio 1 d. iki 2006 m. birželio 7 d. bankui už pinigų išgryninimą, kortelės aptarnavimą ir įvairius mokesčius nurašant 2005,37 Lt sumą. Tokiu būdu pagal N. K. pareikšto kaltinimo pobūdį ir esmę, nagrinėjamoje byloje, tam, kad N. K. būtų nuteista už šiuos nusikalstamus veiksmus, visų pirma turėjo būti įrodytos šios faktinės aplinkybės:

pirma, N. K. pasinaudojo jai suteiktais įgaliojimais ir neteisėtai atlikusi anksčiau minėtus pavedimus pervedė į UAB „V“ priklausančią kortelinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke ,,Snoras“, 448597,33 Lt;

antra, N. K. disponavo verslo mokėjimo kortele „Elito Card Gintarinė“ Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančia UAB „V“, ir kuria, kaip nurodyta jai pareikštame kaltinime, ji pasinaudojo ir iš įvairių bankomatų įvairiomis sumomis nuėmė grynais 439300 Lt sumą;

trečia, N. K. pasirašė išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuėmė grynais 8950 Lt sumą;

Tačiau apeliacinės instancijos teismui prokuroro prašymu atlikus įrodymų tyrimą ir papildomai apklausus specialistę Z. Rekašienę, liudytojus S. G. , V. D. , G. N., kaip liudytojus AB banko ,,Snoras“ patikros departamento vyresniąją inspektorę D. B., mokėjimo kortelių departamento direktorę E. K. , operacijų departamento direktorę L. S., AB banko ,,Hansabankas“ elektroninių kanalų skyriaus projektų vadovą R. M. , D. R. , R. P. , UAB ,,V“ sekretorę D. K., patikrinimą UAB ,,V“ atlikusius L. R. , V. P. , išanalizavus visus byloje esančius ir naujai gautus įrodymus, įvertinus visą juridinę bazę dokumentų, reglamentuojančių verslo mokėjimo kortelių išdavimą banke tvarką, nepasitvirtino minėtame kaltinime dalis N. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių. Kolegijos nuomone, remiantis byloje surinktais įrodymais, dar negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog visos šios nusikalstamos veikos, kurios padarymu N. K. yra kaltinama, faktinės aplinkybės yra neginčijamai įrodytos, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas nuosprendyje. Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išdėstant liudytojų S. G., V. D., I. G., D. M., L. A. parodymus, UAB ,,V“ ūkinės finansinės veiklos specialisto 2007 m. sausio 14 d. duotas išvadas, Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2006 m. gruodžio 1 d. specialisto išvadas, duomenis, užfiksuotus 2006 m. rugsėjo 22 d. kratos protokole, AB banko ,,Snoras“ sąskaitos išraše, 2003 m. liepos 21 d. UAB ,,V“ gamybinio pasitarimo protokole, AB bankui ,,Snoras“ pateiktame 2004 m. sausio 28 d. vyr. finansininkės N. K. pasirašytame UAB ,,V“ prašyme modifikuoti kortelę, ir laikė, jog minėti įrodymai yra pakankami N. K. kaltei dėl didelės vertės UAB ,,V“ turto - 450255,37 Lt pasisavinimo pagrįsti, jais neginčijamai nustatytos visos šios N. K. inkriminuotos veikos faktinės aplinkybės, su tokia išvada, ištyrus byloje surinktus įrodymus, negalima sutikti. Pirmosios instancijos teismas, darydamas tokią išvadą, įrodymus vertino izoliuotai, atsietai nuo visų faktinių duomenų visumos, nesiėmė priemonių tarp jų esantiems prieštaravimams pašalinti, nuteistosios N. K. parodymus, duotus dėl šios kaltinimo dalies, iš esmės atmetė jų neanalizuojant ir nepaneigiant byloje surinktais įrodymais, o tik aprioriškai konstatuojant, kad jie paneigti kitais byloje surinktais įrodymais, o tai lėmė, jog dėl kai kurių aplinkybių padarė išvadas neatininkančias faktinių bylos aplinkybių.

Nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas byloje buvo pradėtas pagal UAB ,,V“ direktoriaus S. G. prašymą, pateiktą 2006 m. birželio 22 d. Mažeikių rajono policijos komisariatui. Jame buvo nurodyta, kad 2006 m. birželio 6 d. UAB ,,M“, kuri yra UAB ,,V“ akcininkė, direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta komisija, susidedant iš UAB ,,M“ vyr. finansininkės V. P., UAB ,,V“ buhalterės – kasininkės L. A., UAB ,,V“ gamybos direktoriaus – vyr. technologo D. M., kuriai, atlikus AB banko ,,Hansabankas“ UAB ,,V“ priklausančios atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB banko ,,Snoras“ UAB ,,V“ priklausančios atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašų patikrinimą, buvo nustatyta, kad iš sąskaitos, esančios AB banke ,,Hansabankas“ buvo pervedami pinigai į AB banko ,,Snoras“ esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (2003 m. spalio 1 d. – 2006 m. birželio 1 d. laikotarpiu – 448597,33 Lt), pinigų gavėjais įvardijant UAB ,,V“, UAB ,,E“, UAB ,,B“, UAB ,,S“, UAB ,,N“, UAB ,,R“ ir visiems gavėjams nurodant vieną atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke ,,Snoras“, ir nuo šios sąskaitos, pasinaudojus debetine – kreditine kortele Nr. (duomenys neskelbtini), buvo per keletą kartų iš įvairių AB banko ,,Snoras“ bankomatų paimtos įvairios pinigų sumos, iš viso 448597,33 Lt. Komisija nustatė, kad 2003 m. viduryje į UAB ,,V“ atėjus dirbti naujai vyr. buhalteriai N. K., jai buvo duotas nurodymas uždaryti UAB ,,V“ priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke ,,Snoras“ , ir anuliuoti debetinę – kreditinę kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). N. K. teigimu, ji minėtą sąskaitą uždarė ir kortelę anuliavo. Tačiau pradedant nuo 2003 m. spalio 1 d. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervedami pinigai, o kitą dieną po pinigų pervedimo, pasinaudojant minėta kortele, jie išimami iš bankomatų. 2004 m. sausio pabaigoje AB banko ,,Snoras“ (duomenys neskelbtini) filialas užblokavo šią kortelę, tačiau buvo išduota nauja debetinė – kreditinė kortelė. AB bankas ,,Snoras“ nesuteikė informacijos, kad ši kortelė buvo išduota. Taip pat buvo nustatyta, kad 2004 m. sausio 28 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) vyr. buhalterė N. K. išėmė 8950 Lt, tačiau šie pinigai į UAB ,,V“ apskaitą nepateko.

Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, 2006 m. rugsėjo 22 d. buvo atlikta krata N. K. name ir pagalbinėse patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini). Kratos metu buvo rasti ir paimti aplankai su AB banko ,,Snoras“ įvairiais išrašais iš UAB ,,V“ sąskaitos (t. 2, b. l. 3-83). Siekiant ištirti kratos metu paimtus dokumentus, kartu ir patikrinti UAB ,,V“ vykdomą ūkinę finansinę veiklą, N. K. pareikštų kaltinimų pagrįstumą, buvo atliktas UAB ,,V“ buhalterinės apskaitos dokumentų tyrimas. Minėtą tyrimą atliko ir davė specialisto išvadą pagal pateiktus klausimus specialistė Z. Rekašienė. Šio tyrimo metu buvo nustatyta, kad UAB „V“ laikotarpiu nuo 2003 m. spalio 1 d. iki 2006 m. liepos 1 d. į savo kortelinę sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), esančią AB banke ,,Snoras“, iš AB banke „Hansabankas“ esančios atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atliko 83 pinigų pervedimus ir vieną pervedimą iš SEB Vilniaus banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (7 priedas). Iš minėtų sąskaitų tiriamuoju laikotarpiu UAB „V“ į kortelinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke ,,Snoras“ pervedė 448597,33 Lt (7 priedas). UAB „V“, atlikdama pinigų pervedimus į kortelinę sąskaitą, tik keletą atvejų mokėjimo pavedimuose nurodė tikrąją pinigų mokėjimo paskirtį - verslo kortelės papildymas arba tiesiog papildymas, o kituose pavedimuose pinigų mokėjimo paskirtį nurodė: garanto užtikrinimui, likučio perkėlimas, deponuoti, muito mokesčiai, už prekes bei nurodė įvairių sutarčių ir dokumentų numerius (7 priedas). Be to, nuo 2005 m. rugpjūčio mėn. 2 d., bendrovė „V“, atlikdama pinigų pervedimus į korteline sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke Snoras, mokėjimo pavedimuose pinigų gavėju nurodė ne UAB „V“, o įvairias kitas įmones, t. y.: UAB „E“, B UAB, UAB „S“, UAB „N“, UAB „R“ (7 priedas). Nors mokėjimo pavedimuose buvo įrašyti neteisingi pinigų gavėjų rekvizitai (pavadinimas ir sąskaitos numeris), AB bankas ,,Snoras“ pinigus užskaitė į UAB „V“ korteline sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). AB SEB Vilniaus bankas ir AB bankas „Hansabankas“ pateikė informaciją, kad 2003 m. rugpjūčio 29 d. mokėjimo pavedimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 7 priede išvardinti mokėjimo pavedimai buvo įvykdyti elektronine sąskaitų tvarkymo sistema (15-16 priedai). AB bankas „Hansabankas“ nurodė, kad mokėjimo pavedimai iš UAB „V“ atsiskaitomosios sąskaitos buvo atlikti pagal bendrovei teikiamą paslaugą „Telehansa“, tai reiškia, kad bankas pinigų pervedimo operacijas atlieka pagal dviejų įmonės vykdytojų nurodymus. Pagal pateiktą informaciją laikotarpiu nuo 2003 m. rugpjūčio 29 d. iki 2005 m. rugpjūčio 2 d. atliktų mokėjimo pavedimų vykdytojai iš AB banke „Hansabankas“ esančios UAB „V“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į AB banke ,,Snoras“ esančią bendrovės kortelinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo S. G. ir N. K. , o laikotarpiu nuo 2005 m. rugpjūčio 9 d. iki 2006 m. vasario 24 d. – G. N. ir N. K. (16 priedas). Pagal pateiktus bendrovės „V“ apskaitos dokumentus ir AB banko ,,Snoras“ tyrimui pateiktą bendrovės kortelinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) operacijų sąrašą nustatyta, kad 2003 m. sausio 6 d. kortelinėje sąskaitoje buvo 1664,44 Lt pinigų likutis (19 priedas). Laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 6 d. iki 2006 m. liepos 1 d. į kortelinę sąskaitą buvo pervesta 448597,33 Lt ir minėtu laikotarpiu iš kortelės išimta grynais bei nurašyta komisinių už grynų pinigų išėmimą 450255,37 Lt. Pinigų likutis kortelėje 2006 m. liepos 1 d. buvo 6,40 Lt (1664,44+448597,33-450255,37) (20 priedas) (t. 2, b. l. 99-101).

Tokiu būdu, specialistei, atlikus UAB ,,V“ buhalterinės apskaitos dokumentų tyrimą, byloje neginčijamai buvo nustatyta, kad į AB banke ,,Snoras“ esančią UAB ,,V“ kortelinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliekami pavedimai, kurie įmonės buhalterinėje apskaitoje neužfiksuoti, ir po to pinigai iš kortelės nuimti. Pirmosios instancijos teismas laikė, jog minėti duomenys, vertinant juos kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, atsižvelgiant į tai, jog N. K. buvo atsakinga už UAB ,,V“ bankų sąskaitų tvarkymą, leidžia daryti neginčijamą išvadą, jog šiuos neteisėtus veiksmus atliko N. K. Lietuvos apeliaciniam teismui, susipažinus su byloje surinktais duomenimis, taip pat ir specialistės duotomis išvadomis, atsižvelgus į nuteistosios N. K. apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, kilo abejonių dėl tokios pirmosios instancijos teismo padarytos išvados vertinant minėtą specialisto išvadą, kitų byloje surinktų duomenų kontekste, kaip neginčijamą įrodymą to fakto, jog N. K. vykdė neteisėtus pavedimus ir po to pinigus, pasinaudodama, kortele, nuėmė. Minėtoje išvadoje nėra nurodyta, kad būtent N. K. atliko šiuos veiksmus. Specialisto išvadoje, nors ir buvo nustatyta, kad pavedimai įmonėje buvo atliekami neužfiksuojant jų apskaitoje ir po to, pasinaudojant kortele, nuimami, o N. K. buvo atsakinga už UAB ,,V“ bankų sąskaitų tvarkymą, taip pat kartu buvo konstatuotas ir faktas, jog pagal AB banko ,,Hansabankas“ pateiktus duomenis mokėjimo pavedimai iš UAB „V“ atsiskaitomosios sąskaitos buvo atlikti pagal bendrovei teikiamą paslaugą „Telehansa“, o tai reiškia, kad bankas pinigų pervedimo operacijas atlieka pagal dviejų įmonės vykdytojų nurodymus. Pagal pateiktą banko informaciją, specialistės buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2003 m. rugpjūčio 29 d. iki 2005 m. rugpjūčio 2 d. atliktų mokėjimo pavedimų vykdytojai iš AB banke „Hansabankas“ esančios UAB „V“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į AB banke ,,Snoras“ esančią bendrovės kortelinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo S. G. ir N. K., o laikotarpiu nuo 2005 m. rugpjūčio 9 d. iki 2006 m. vasario 24 d. – G. N. ir N. K. Todėl, kolegijos nuomone, nors specialistė tyrimo metu ir nustatė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog pavedimai įmonėje buvo atliekami neteisėtai ir po to, pasinaudojant kortele, nuimami pinigai, o N. K. buvo atsakinga už UAB ,,V“ bankų sąskaitų tvarkymą, remiantis šia išvada, pirma nepatikrinus kitų specialistės tyrimo metu nustatytų aplinkybių, neišsiaiškinus, kaip iš tikrųjų buvo vykdomai pavedimai UAB ,,V“ kaltinime nurodytais laikotarpiais, negalima buvo dar daryti tokios kategoriškos išvados, kokią padarė pirmosios instancijos teismas. Esant tokiai specialisto išvadai, pirmosios instancijos teismas, siekdamas patikrinti N. K. pareikštų šioje dalyje kaltinimų pagrįstumą, turėjo neapsiriboti vien tuo, jog yra nustatyta, kad į AB banke ,,Snoras“ esančią UAB ,,V“ kortelinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliekami pavedimai, kurie įmonės buhalterinėje apskaitoje neužfiksuoti, o po to pinigai iš kortelės nuimti, suteikiant šiai išvados daliai išskirtinę reikšmę, o imtis visų įstatyme numatytų priemonių ir patikrinti specialistės, atlikto dokumentinio tyrimo metu kitas nustatytas aplinkybes, tai yra, kad bankas pinigų pervedimo operacijas atlieka pagal dviejų įmonės vykdytojų nurodymus, kurie laikotarpiu nuo 2003 m. rugpjūčio 29 d. iki 2005 m. rugpjūčio 2 d. buvo S. G. ir N. K., o laikotarpiu nuo 2005 m. rugpjūčio 9 d. iki 2006 m. vasario 24 d. – G. N. ir N. K., ir išsiaiškinti UAB ,,V“ minėtu laikotarpiu vykdytų pavedimų tvarką, kas turėjo esminės reikšmes sprendžiant dėl N. K. atsakomybės. Vien tas faktas, jog pagal byloje esančius bankų išrašus specialistės buvo nustatyta, kad į AB banke ,,Snoras“ esančią UAB ,,V“ kortelinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliekami pavedimai, kurie įmonės buhalterinėje apskaitoje neužfiksuoti, ir po to pinigai iš kortelės nuimti, o N. K. buvo atsakinga už UAB ,,V“ bankų sąskaitų tvarkymą, nustačius, jog bankas pinigų pervedimo operacijas atlieka pagal dviejų įmonės vykdytojų nurodymus, kolegijos nuomone, dar neleidžia daryti neginčijamos išvados, jog būtent pati N. K. ir atliko neteisėtus pavedimus, o po to nuėmė pinigus. Baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas priimamame nuosprendyje privalo pasisakyti dėl visų reikšmingų bylai aplinkybių ir vertinti visus nagrinėjamoje byloje surinktus įrodymus, nesuteikiant nei vieniems duomenims išskirtinės reikšmės. Tai, ar būtent N. K. atliko neteisėtus pavedimus, yra svarbi šioje byloje įrodinėtina aplinkybė. Nuo jos patvirtinimo ar paneigimo priklauso ir N. K. veiksmų teisinis įvertinimas. Pirmosios instancijos teismui šios specialistės duotos išvados dalies neįvertinus ir nepatikrinus joje nurodytų aplinkybių, suteikiant išskirtinę reikšmę tik vienai išvados daliai, byloje liko tinkamai nepatikrinti nuteistosios N. K. parodymai, jog ji jokių UAB ,,V“ pinigų nepasisavino, pavedimus darė tokius, kokius jai nurodydavo S. G. ir G. N., o kartu nepašalintos abejonės ir dėl N. K. pareikšto kaltinimo pagristumo. Esant tokiai situacijai, apeliacinės instancijos teismas ėmėsi visų įstatymo numatytų priemonių, kad bylos aplinkybės būtų ištirtos visapusiškai, objektyviai ir išsiaiškinta ar, būtent, N. K. atliko anksčiau minėtus jai kaltinime inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, už kurių padarymą ji nuteista pirmosios instancijos teismo kaip už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą. Byloje buvo atliktas įrodymų tyrimas, papildomai apie UAB ,,V“ atliekamų pavedimų tvarką ir kitas aplinkybes apklausti liudytojai S. G. , G. N., specialistė Z. Rekašienė, tenkinant prokuroro prašymą kaip liudytojai apklausti D. K., V. P., L. R., R. P., R. M., L. S., D. R., taip pat perskaityti ir ištirti byloje esantys ir naujai gauti dokumentai. Tačiau, byloje surinktais įrodymais nebuvo nustatyta, kad, kaip nurodyta N. K. pareikštame kaltinime, jog ji, pasinaudojusi jai suteiktais įgaliojimais, neteisėtai atliko anksčiau minėtus pavedimus ir pervedė į UAB „V“ priklausančią kortelinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke ,,Snoras“, 448597,33 Lt, o po to juos nuėmė, pasinaudodama kortele. Byloje nėra nei tiesioginių, nei netiesioginių duomenų, kurie leistų daryti kolegijai neginčijamą išvadą, jog būtent N. K. atliko šiuos neteisėtus pavedimus ir pervedė pinigus į UAB „V“ priklausančią kortelinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke ,,Snoras“. Priešingai, byloje surinkti įrodymai netgi patvirtina nuteistosios N. K. teiginius, jog jis savarankiškai viena pavedimų nedarydavo, visus pavedimus tvirtindavo S. G. ir G. N. savo parašais, jai S. G. ir G. N. savo slaptažodžių nebuvo perdavę, o be jų, vien tik su savo slaptažodžiu, ji pavedimų atlikti negalėjo, visų pirma direktoriai turėjo patikrinti paruoštus pavedimus ir patvirtinti savo parašu, tik tada ji juos galėjo siųsti. Apklausus apeliacinės instancijos teisme AB banko ,,Hansabankas“ elektroninių kanalų skyriaus projektų vadovą R. M. kaip liudytoją, jis patvirtino, jog UAB ,,V“, įdiegus elektroninės bankininkystės paslaugą „Telehansa“, UAB ,,V“ mokėjimo pavedimus atlikinėjo dviem asmenų parašais. Pagal liudytojo parodymus, tai galėjo atlikti būtent tie asmenys, kurie banke buvo registruoti parašų pavyzdžių kortelėje (t. 4, b. l. 172-173). Tai, kad pavedimai UAB ,,V“ galėjo būti atlikti tik esant dviems parašams, iš esmės patvirtino ir kaip liudytoja apklausta UAB ,,V“ elektroninių paslaugų programą „Telehansa“ instaliavusi D. R. Pagal liudytojos parodymus, vienos buhalterės N. K. slaptažodžio nepakako, kad galima būtų daryti pavedimus, turėjo būti įvestas ir antras. Šie parašai turi būti suvesti abu į programą, norint atlikti pavedimą. Pirmą parašą turėjo direktorius, antrą – buhalterė. Specialistė Z. Rekašienė apeliacinės instancijos teisme, patvirtinusi savo duotas išvadas, taip pat nurodė, jog pagal jai banko pateiktus duomenis, viena N. K. atlikti pavedimų negalėjo. Pavedimai UAB ,,V“ buvo vykdomi dviejų asmenų: laikotarpiu nuo 2003 m. rugpjūčio 29 d. iki 2005 m. rugpjūčio 2 d. atliktų mokėjimo pavedimų vykdytojai iš AB banke „Hansabankas“ esančios UAB „V“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į AB banke ,,Snoras“ esančią bendrovės kortelinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo S. G. ir N. K., o laikotarpiu nuo 2005 m. rugpjūčio 9 d. iki 2006 m. vasario 24 d. – G. N. ir N. K. Specialistės teigimu, bankas, tuo atveju, jeigu pavedimas būtų atliktas vieno asmens, neatliktų operacijos. N. K. viena galėjo atlikti pavedimus, jos nuomone, tik tuo atveju, jeigu jai kiti du pavedimų vykdytojai – S. G. ir G. N. būtų perdavę parašo teisę ir slaptažodžius, tačiau ji, duodama išvadą, tokių duomenų neturėjo. Jai jokio kodo perdavimo dokumento, ar direktoriaus įsakymo, kuriuo šis savo parašo teisę perleidžia N. K. , nebuvo pateikta. Tokių duomenų, kurie leistų daryti neginčijamą išvadą, kad N. K. disponavo ne tik savo slaptažodžiu, bet ir kitų dviejų pavedimų vykdytojų – G. N. ir S. G. slaptažodžiais ir buvo įgaliota pasirašyti pavedimuose už juos, kurie, kaip matyti iš specialistės paaiškinimų, turi esminės reikšmės sprendžiant dėl N. K. atsakomybės, nebuvo nustatyta ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. AB banke ,,Hansabankas“, suteikusio UAB ,,V“ elektroninių paslaugų programą „Telehansa“, jokių duomenų, kad N. K. būtų perduotas slaptažodis ir suteiktas įgaliojimas pasirašyti ir už kitus pavedimų vykdytojus – S. G. ir G. N., nėra. Pagal liudytojo R. M. paaiškinimus, tokios informacijos įmonės bankui neprivalo pateikti. Bankas, ar būtent tie asmenys, kuriems suteikta tokia teisė, vykdo pavedimus, nekontroliuoja. Visa atsakomybė dėl to yra perduotas įmonei. Ji pati turi tikrinti vidaus tvarka, kas pasirašo ant pavedimų (t. 4, b. l. 172-173). Apklaustas UAB ,,V“ direktorius G. N., kuris, kaip byloje yra nustatyta laikotarpiu nuo 2005 m. rugpjūčio 9 d. iki 2006 m. vasario 24 d. kartu su N. K. buvo įvardintas kaip pavedimų vykdytojas, kategoriškai neigė perdavęs N. K. savo slaptažodį ir suteikęs teisę pasirašyti pavedimuose. Pagal liudytojo parodymus jam N. K. paruošdavo tik pavedimų ruošinius, kuriuos jis patikrinęs, patvirtindavo savo parašu. Taip pat atmetė galimybę, jog N. K. galėjo būti žinomas jo slaptažodis. Liudytojas tvirtino, jog jis kompiuteriu, kuriuo tvirtindavo pavedimus, naudojosi tik vienas, N. K. turėjo savo kompiuterį, prie kurio prisijungimas buvo apsaugotas. Norint prisijungti prie jo kompiuterio, reikėjo įvesti slaptažodį. Liudytojas parodė tik apie savo įtarimus, kad N. K. galėjo atlikti tokius neteisėtus pavedimus. Tačiau, kaip matyti iš liudytojo G. N. parodymų, toks jo įtarimas yra grindžiamas tik spėlionėmis, jis negalėjo patvirtinti, jog N. K. buvo žinomas jo ar S. G. slaptažodžiai ir, būtent, ji atliko šiuos neteisėtus pavedimus, o byloje nėra jokių objektyvių ir neabejotinų duomenų, kurie šiuos jo įtarimus patvirtintų. Byloje, išskyrus liudytojo S. G., apeliacinės instancijos teisme apklaustos liudytojos D. R. ir 2003 m. liepos 21 d. UAB ,,V“ gamybinio pasitarimo protokole užfiksuotus duomenis, kitų duomenų iš esmės nėra. Nė vienas iš proceso metu apklaustų liudytojų daugiau nėra parodęs, jog N. K. buvo žinomas G. N. ar S. G. slaptažodis ir jais ji būtų pasinaudojusi vykdant pavedimus. Tokių duomenų nėra užfiksuota ir byloje esančiuose kituose rašytiniuose dokumentuose. Tačiau, kolegijai, išanalizavus S. G. dėl šių aplinkybių duotus parodymus viso proceso metu, sulyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, apeliacinės instancijos teisme apklaustos liudytojos D. R. parodymais, dėl jų teisingumo iškilo abejonių. Liudytojo S. G. parodymai šioje dalyje nebuvo tokie nuoseklūs, nekintantys ir neprieštaringi, kaip teisingai pastebėjo nuteistoji N. K. apeliaciniame skunde, o jo parodymus iš byloje surinktų įrodymų iš esmės tvirtina tik paties liudytojo S. G. surašytame 2003 m. liepos 21 d. UAB ,,V“ gamybinio susirinkimo protokole užfiksuoti duomenys, tuo tarpu kiti įrodymai, taip pat ir liudytojos D. R. parodymai, dalinai arba pilnai prieštarauja S. G. parodymams, S. G. parodymai prieštarauja ir kai kuriems pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teiginiams. Liudytojas S. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, iš pradžių tvirtino, jog darant pavedimus iki 2004 m. rugpjūčio mėnesio galėjo pasirašyti viena buhalterė N. K. Nuo 2004 m. rugpjūčio buvo patvirtintas ir antras parašas G. N. (t. 1, b. l. 165). Pirmosios instancijos teisme S. G. šiuos savo parodymus jau pakeitė, pradėjo tvirtinti, kad jis, kadangi blogai rašė lietuviškai ir nemokėjo naudotis kompiuteriu, nuo pat pirmos dienos, kai įmonė pradėjo naudotis elektroninės bankininkystės sistema, visus įgaliojimus ir slaptažodžius perdavė N. K., dalyvaujant banko atstovei. Tai buvo užfiksuota protokole. 2004 m. rugpjūčio mėnesį parašo pirmumo teisė buvo suteikta ir G. N. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme S. G. negalėjo paaiškinti šių parodymų pakeitimo priežasčių. Jis, kaip ir apklaustas pirmosios instancijos teisme, kategoriškai neigė tvirtinęs pats pavedimus. Teigė, jog jis nemokėjo dirbti kompiuteriu ir visus pavedimus darė viena N. K. Tačiau apklausos metu vėlgi kai kurias aplinkybes nurodė skirtingai, negu apklaustas pirmosios instancijos teisme. Jis jau tvirtino, kad jis, dalyvaujant banko atstovei, kaip nustatyta D. R., kuri atvyko į UAB ,,V“ įdiegti elektroninės bankininkystės sistemą, N. K. perdavė savo slaptažodį ir suteikė įgaliojimus tvirtinti pavedimus jo parašu, ir banko atstovė gali patvirtinti jo žodžius. Jis N. K. apie tai, jog ji atlikinės pavedimus savarankiškai, pasakė girdint banko atstovei. Be to, po to, kai bendrovėje buvo įdiegta elektroninės bankininkystės sistema, kitą dieną, ar vėliau, įvykusio susirinkimo metu apie tai informavo ir susirinkime dalyvavusius G. N. ir D. M., nurodė, jog banko pavedimai bus daromi elektroniniu būdu ir juos atliks N. K. , kuri žino slaptažodį. N. K. šiame susirinkime taip pat dalyvavo. Praėjus metams, kai buvo suinstaliuota programa su jo parašu, jo parašas nustojo galioti, buvo suteikta teisė pasirašyti pavedimus ir kitus dokumentus atėjusiam dirbti G. N. Be to, kolegiją abejoti S. G. parodymais, kad jis perdavė N. K. savo slaptažodį ir ji viena savarankiškai atlikinėjo pavedimus, verčia ir ne tik S. G. parodymų nenuoseklumas, tačiau ir jo parodymuose nurodytos kai kurios aplinkybės, kurios iš esmės prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms ir kitiems byloje surinktiems įrodymams. Liudytojas S. G. aiškino, kad visus pavedimus, kurie buvo aptikti, atlikto UAB ,,V“ buhalterinės apskaitos dokumentų tyrimo metu, nuo 2003 m. rugpjūčio 29 d. iki 2005 m. rugpjūčio 2 d. vykdė N. K., kuriai, dalyvaujant banko atstovei, perdavė savo slaptažodį ir tai užfiksavo 2003 m. liepos 21 d. gamybinio susirinkimo protokole, jis pats pavedimų nevykdė, o nuo 2004 m. rugpjūčio mėnesio buvo patvirtintas ir antras parašas G. N., jo paties parašas, praėjus metams, kai buvo suinstaliuota programa su jo parašu, nustojo galioti. Tačiau tokie liudytojo S. G. parodymai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Iš byloje esančių AB banko ,,Hansabankas“ faksimilinių dokumentų (t. 3, b. l. 82-83), patvirtintų UAB ,,V“ vadybininkės D. K., matyti, kad 2003 m. liepos 21 d., pasibaigus pirmojo parašo teisei, S. G. buvo perduotas naujas raktas. S. G. savo parašu bankui patvirtino apie naujojo raktinio kodo gavimą, kuris 2004 m. rugpjūčio 6 d. jam buvo atnaujintas ir jis turėjo teisę vykdyti pavedimus po 2004 m. rugpjūčio 6 d. ir vykdė. Byloje atlikto UAB ,,V“ buhalterinės apskaitos dokumentų tyrimo metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2003 m. rugpjūčio 29 d. iki 2005 m. rugpjūčio 2 d. atliktų mokėjimo pavedimų vykdytojai iš AB banke „Hansabankas“ esančios UAB „V“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į AB banke ,,Snoras“ esančią bendrovės kortelinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo S. G. ir N. K. Šią išvadą kategoriškai patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme apklausta specialistė Z. Rekašienė. Byloje nėra jokių duomenų, kad atnaujinus 2004 m. rugpjūčio 6 d. S. G. parašą, šis buvo perduotas N. K. Apklausus apeliacinės instancijos teisme kaip liudytoją D. R. taip pat nepasitvirtino ir liudytojo S. G. parodymai, kad jis, suinstaliavus UAB ,,V“elektroninės bankininkystės sistemą, perdavė savo slaptažodį N. K., dalyvaujant banko atstovei. Liudytojos D. R. parodymai dėl šių aplinkybių buvo ne tik nenuoseklūs, bet ir prieštaravo liudytojo S. G. parodymas. Ji iš pradžių apklausos metu tvirtino, jog suinstaliavusi programą, supratusi, jog būtent N. K. dirbs su šia programa ir matė, kaip S. G. perdavė N. K. diskelį su raktu, ar S. G. perdavė savo slaptažodį ir tai buvo įforminta kokiuose nors dokumentuose, ji negalėjo pasakyti. Tvirtino, jog jokiame susirinkime, kuriame S. G. N. K. būtų perdavęs slaptažodį ir savo teisę pasirašyti pavedimuose, nedalyvavo.Vėliau šiuos savo parodymus iš dalies pakeitė, pradėjo jau aiškinti, kad matė kaip S. G. užrašė ant lapelio slaptažodį ir šį kartu su diskeliu atidavė N. K. Byloje pas N. K. joks lapelis, kuriame būtų S. G. užrašytas slaptažodis, nesurastas. Esant tokiems nenuosekliems ir prieštaringiems liudytojo S. G. parodymams apie slaptažodžio perdavimą N. K., kartu kelia abejonių ir jo pateiktame 2003 m. liepos 21 d. gamybinio pasitarimo protokole užfiksuotos informacijos teisingumas (t. 1, b. l. 56). Minėtame protokole nurodyta, kad pasitarimo metu, kuriame dalyvavo S. G. , N. K. , D. M. , G. N., buvo nutarta suteikti vyr. buhalterei N. K. S. G. vardu suteiktą pavedimų pasirašymo slaptažodį ir leisti jai patvirtinti pavedimus S. G. vardu. G. N. , kuris protokole įvardinti kaip asmuo dalyvavęs minėtame susirinkime, negalėjo nieko konkrečiai apie šį susirinkimą ir jo metu priimtą sprendimą pasakyti. D. M. taip pat nepatvirtino, jog N. K. būtų perduotas slaptažodis. Tvirtino, jog to pats betarpiškai nematė. Šį protokolą Mažeikių rajono apylinkės prokuratūrai UAB ,,V“ pateikė tik 2007 m. kovo 20 d. (t. 1, b. l. 55) ir, kaip matyti iš specialistės Z. Rekašienės paaiškinimų apeliacinės instancijos teisme, apie šio protokolo egzistavimą atliekant UAB ,,V“ buhalterinės apskaitos dokumentų tyrimą jai nebuvo žinoma. Specialistei, apeliacinės instancijos teisme susipažinus su minėtu protokolu, iš viso sukėlė abejonių toks būdas perduoti įgaliojimus. Jos teigimu, gamybinio susirinkimo priimtas sprendimas turėjo būti įformintas įsakymu ir tas žmogus, kuriam suteikiami kokie nors įgaliojimai, supažindinamas su tuo įsakymu (t. 4, b. l. 130). Kaip matyti iš N. K. parodymų, ji su tokiu protokolu nebuvo supažindinta. Viso proceso metu kategoriškai neigė dalyvavusi kokiame nors susirinkime, kuriame jai buvo perduotas slaptažodis ir suteikta teisė patvirtinti pavedimus S. G. vardu. Protokolas pasirašytas tik S. G. ir D. M. Byloje taip pat nėra niekur užfiksuota, kad N. K. žinojo apie šį sprendimą, jos parašo protokole nėra. Bėra byloje ir jokių objektyvių duomenų, nei liudytojų, mačiusių N. K., nei vaizdo įrašų, kuriuose būtų užfiksuota, kaip N. K. nuima pinigus, ar kitų duomenų, kurie paneigtų nuteistosios N. K. aiškinimus ir neginčijamai patvirtintų, jog būtent N. K. per eilę kartų iš įvairių bankomatų nuėmė grynais pervestus pinigus, pasinaudodama verslo mokėjimo kortele „Elito Card Gintarinė“ Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje yra nustatyta, kad N. K. pasirašė 2004 m. sausio 28 d. UAB ,,V“ prašymą modifikuoti kortelę (t. 1, b. l. 140). Ši faktą pirmosios instancijos teismas traktavo, kaip patvirtinantį tai, jog N. K. disponavo verslo mokėjimo kortele „Elito Card Gintarinė“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasinaudojusi iš įvairių bankomatų, esančių (duomenys neskelbtini) mieste, įvairiomis sumomis per 174 kartus nuėmė grynais įvairias pinigų sumas. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra prielaidinio pobūdžio. Tai yra tik teismo spėjimas, o spėjimai neturėtų būti aiškinami kaltinamojo nenaudai. Minėtame prašyme nėra nurodyta, kad N. K., pasirašiusi prašymą modifikuoti kortelę, būtų šią kortelę atnešusi į AB banką ,,Snoras“. Taip pat byloje nėra ir jokių neginčijamų ir neabejotinų duomenų, kad N. K. po modifikacijos būtų kortelę pasiėmusi iš banko. Vienintelės liudytojo parodė mačiusios, kad N. K. disponavo mokėjimo kortele „Elito Card Gintarinė“, yra AB banko ,,Snoras“ vadybininkės V. D. ir J. J., tačiau, kaip paaiškėjo apklausus kaip liudytoją AB banko ,,Snoras“ mokėjimų departamento direktorę E. K., išanalizavus liudytojų V. D. ir J. J. visi proceso metu duotus parodymus, juos palyginus su kitais byloje surinktais įrodymais, liudytojų V. D. ir J. J. parodymai dėl šių aplinkybių yra ne tik nenuoseklūs, bet ir prieštaraujantys byloje surinktiems įrodymams. Liudytoja V. D. apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ji kortelės, po jos modifikacijos, neišdavė ir negalinti pasakyti, kuris banko darbuotojas kada ir kam išdavė kortelę (t. 1, b. l. 180). 2006 m. spalio 20 d. apklausta pakeitė savo šiuos parodymus ir jau nurodė, kad N. K. jai pateikė sugedusią kortelę. Ji surašė 2004 m. sausio 28 d. prašymą dėl kortelės modifikacijos ir prašyme pasirašė N. K. Po to kortelę ir prašymą modifikuoti kortelę atidavė banko darbuotojai J. J. . Po savaitės pas ją atėjo N. K. ir ji su ja kartu nuėjo pas J. J. , kur N. K. buvo atiduota modifikuota kortelė. Tokius parodymus V. D. pakartojo ir apklausta pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme, tvirtino, kad tikrai kortelė buvo perduota N. K. Apklausta kaip liudytoja banko darbuotoja J. J. dėl kortelės išdavimo N. K. taip pat buvo nenuosekli. Ikiteisminio tyrimo metu vykusios jos apklausos metu nurodė, kad kortelę atidavė V. D. Vėliau – pirmosios instancijos teisme – šiuos parodymus pakeitė, pradėjo tvirtinti, kad pas ją atėjo N. K. su V. D. ir kortelė buvo atiduota N. K. Liudytojos V. D. ir J. J. negalėjo paaiškinti tokių savo parodymų pakeitimo priežasčių. Be to, kaip nustatyta pagal liudytojų E. K., D. B. apeliacinės instancijos teisme duotus parodymus, pagal banke galiojančias taisykles, bankas gali išduoti kortelę tik jos naudotojui. Taip pat pagal AB banke ,,Snoras“ galiojančią instrukciją turėjo būti užpildytas ir kortelės išdavimo aktas, ant kurio turėjo būti banko darbuotojo parašas ir asmens, kuris pasiima kortelę, parašai (t. 3, b. l. 109-112). Iš byloje esančios paraiškos – anketos matyti, kad UAB ,,V“ 2002 m. gruodžio 31 d. kreipėsi į AB banką ,,Snoras“ su prašymu išduoti verslo kortelę „Elito Card Gintarinė“. Įmonės atstovais, turinčiais teisę tvarkyti sąskaitas, paraiškoje nurodyti vadybininkas S. G. ir vyr. buhalterė D. G. (t. 1, b. l. 87). Minėtos kortelės naudotojas 2003 m. sausio 8 d. priėmimo – perdavimo akte yra įvardintas S. G., kuris patvirtino savo parašu paėmęs verslo mokėjimo kortelę Elito Card Gintarinė“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir užklijuotą voką su PIN kodu (t. 1, b. l. 88). Tačiau byloje nėra jokio S. G. N. K. išduoto įgaliojimo, kuriuo ji būtų įgaliota paimti iš AB banko ,,Snoras“ modifikuotą kortelę. Taip pat, kaip matyti iš liudytojos E. K. parodymų, patikrinus banke nebuvo surasta ir dokumentų, patvirtinančių, jog N. K. būtų perduota modifikuota kortelė. Kiti byloje surinkti įrodymai taip pat nepatvirtina, kad N. K. būtų disponavusi „Elito Card Gintarinė“ Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje esančiame AB banko ,,Snoras“ 2007 m. rugpjūčio 23 d. Nr. P rašte, kuri ruošė D. B., yra nurodyta, kad išduodant modifikuotą kortelę „Elito Card Gintarinė“ jokie tuo metu banke veikiantys vidaus dokumentai nebuvo pažeisti. Tačiau, kaip paaiškėjo apklausus D. B. kaip liudytoją apeliacinės instancijos teisme, ši minėta raštą ruošė vadovaudamasi žodiniu liudytojos V. D. paaiškinimu ir iš Mažeikių filialo jai pateiktais dokumentais, kuriais remiantis ji ir surašė raštą. Todėl nėra paneigta, jog ji tokį atsakymą galėjo ir duoti nesąmoningai. Kai kurie duomenys jai galėjo būti pateikti netikslūs. Tačiau, kaip jau buvo minėta, liudytoja kategoriškai patvirtino, kad vadybininkas turėjo surašyti mokėjimo grąžinimo po modifikacijos aktą ir kortelė išduoti jos naudotojui pasirašytinai, ir tik tada išduoti kortelę. Jeigu to nebuvo padaryta, buvo pažeistos banke nustatytos kortelių išdavimo taisyklės (t 4, b. l. 132-134).

Todėl, esant tokiems bylos duomenis, kolegijos nuomone, daryti išvadą, jog nuosprendyje nurodytais įrodymais yra neginčijamai nustatyta, kad N. K. laikotarpiu nuo 2003 m. spalio 1 d. iki 2006 m. birželio 1 d. iš bendrovei priklausančios atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB banke „Hansabankas“, atliko 83 pinigų pervedimus sumoje 448597,33 Lt į bendrovei priklausančią kartelinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Snoras“, kurioje 2003 m. sausio 1 d. buvo 1664,44 Lt likutis, ir iš šios sąskaitos pasisavino pinigines lėšas: 1) pasinaudodama verslo mokėjimo kortele „Elito Card Gintarinė“ Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančia UAB „V“, laikotarpiu nuo 2003 m. spalio 1 d. iki 2006 m. vasario 28 d. iš įvairių bankomatų, esančių (duomenys neskelbtini) mieste, įvairiomis sumomis per 174 kartus nuimdama grynais 439300 Lt sumą, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, negalima. Kaip matyti nagrinėjamoje byloje išnaudojus visas galimybes, nėra surinkta jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad N. K. atliko šiuos nusikalstamus veiksmus. Išanalizavus visus byloje surinktus įrodymus galima tik prielaida, kad N. K. yra asmuo, kuris galėjo atlikti šiuos neteisėtus pavedimus, pervesti pinigus į AB banke ,,Snoras“ esančią UAB ,,V“ kortelinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o po to juos nuimti pasinaudojant kortele, kuriomis negali būti grindžiamos teismo išvados. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti).

Tačiau, kolegijos nuomone, byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių N. K. pareikštą kaltinimą dėl to, kad N. K. 2004 m. sausio 28 d. AB banko „Snoras“ (duomenys neskelbtini) filialo taupomajame skyriuje adresu (duomenys neskelbtini), pasirašydama išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuimdama grynais 8950 Lt sumą, pasisavino šiuos UAB ,,V“ priklausančius pinigus, kurie jai buvo svetimas turtas. Pati N. K., apklausta dėl šių aplinkybių, niekada neneigė, kad pasirašiusi išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) ir paėmė 8950 Lt. Ji tik tvirtino, kad minėtus pinigus nuvežė į bendrovę ir atidavė kasininkei L. A., o pajamų orderį pasiimti pamiršo. Tačiau apklausus kaip liudytoją L. A. ši kategoriškai tvirtino, kad pinigų – 8950 Lt N. K. jai neperdavė, nes tuo atveju, jeigu būtų perdavusi, iš karto juos būtų užpajamavusi. Tokius parodymus liudytoja L. A. davė tiek apklausta ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme. Šie liudytojos parodymai byloje surinktais įrodymais nėra paneigti.

Todėl, nors ir nepasitvirtino N. K. dalis kaltinime inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių, tačiau tai nereiškia, kad ji negali būti traukiama atsakomybėn už tuos neteisėtus veiksmus, kuriuos atliko. Kaip jau aptarta aukščiau, yra įrodyta, jog N. K. 2004 m. sausio 28 d. AB banko „Snoras“ (duomenys neskelbtini) filialo taupomajame skyriuje adresu (duomenys neskelbtini), pasirašydama išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuimdama grynais 8950 Lt sumą, pasisavino šiuos UAB ,,V“ priklausančius pinigus, kurie jai buvo svetimas turtas. Ši N. K. veika yra pavojinga ir BK uždrausta, atsakomybę už tai numato BK 183 straipsnio 1 dalis. Todėl A. K. veika dėl 8950 Lt pasisavinimo iš UAB ,,V“ turi būti kvalifikuojama pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir jai skiriama bausmė, vadovaujantis BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo reikalavimais.

N. K. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat yra nuteista pagal BK 183 straipsnio 1 dalį už 7800 Lt iš UAB ,,V“ pasisavinimą. Nors nuteistoji N. K. apeliaciniame skunde ir neigia savo kaltę, tvirtina, kad ji šių pinigų nepasisavino, jie jai buvo duoti kaip paskolą, kolegija laiko, jog nagrinėjamoje byloje pagal tas faktines aplinkybes, kurios yra nustatytos, nėra pagrindo daryti išvados, jog N. K. nepagrįstai nuteista pagal BK 183 straipsnio 1 dalį dėl 7800 Lt iš UAB ,,V“ pasisavinimo. Byloje pakanka įrodymų pripažinti N. K. kalta dėl šių pinigų pasisavino. Specialistė dokumentinio tyrimo nustatė, kad 2003 m. rugpjūčio 29 d. mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) iš AB banke „Hansabankas“ esančios UAB „V“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į AB banke Snoras esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 7800,00 Lt (12 priedas). Pagal AB banko ,,Snoras“ pateiktą informaciją, 7800,00 Lt 2003 m. rugsėjo 1 d. buvo užskaityti į UAB „Vigesta“ atlyginimų paskirstymo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir tą pačią dieną nurašyti į N. K. mikroprocessorinės kortelės einamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banko ,,Snoras“ (duomenys neskelbtini) filiale (13-14 priedai) (t. 2, b. l. 101). Pati N. K. pripažino, kad ji šiais pinigais disponavo. Apklaustas kaip liudytojas S. G. tvirtino, jog N. K. niekada nėra prašiusi paskolinti pinigų. Pažymėjo, jog tuo atveju, jeigu darbuotojams yra suteikiamos paskolos, su jais yra pasirašomos sutartys. Kaip matyti iš bylos medžiagos, byloje esančiuose dokumentuose nėra niekur užfiksuota, jog N. K. šie pinigai būtų suteikta kaip paskola. Kolegijos nuomone, šių liudytojo parodymų, nors jo parodymai dėl kitų anksčiau minėtų aplinkybių ir buvo nenuoseklūs bei prieštaringi, negalima atmesti ir laikyti nereikšmingais nustatant šioje dalyje N. K. pareikšto kaltinimo faktines bylos aplinkybes ir teisiškai įvertinant N. K. veiką. Liudytojo S. G. parodymai šioje dalyje nėra paneigti.

Byloje nenustačius, kad N. K. laikotarpiu nuo 2003 m. spalio 1 d. iki 2006 m. birželio 1 d. iš bendrovei priklausančios atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB banke „Hansabankas“, atliko 83 pinigų pervedimus sumoje 448597,33 Lt į bendrovei priklausančią kortelinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Snoras“, kurioje 2003 m. sausio 1 d. buvo 1664,44 Lt likutis, ir iš šios sąskaitos pasisavino pinigines lėšas: 1) pasinaudodama verslo mokėjimo kortele „Elito Card Gintarinė“ Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančia UAB „V“, laikotarpiu nuo 2003 m. spalio 1 d. iki 2006 m. vasario 28 d. iš įvairių bankomatų, esančių (duomenys neskelbtini) mieste, įvairiomis sumomis per 174 kartus nuimdama grynais 439300 Lt sumą, atitinkamai turi būti patikslinta ir kita, su tuo susijusi nuosprendžio dalis, tai yra iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinamos N. K. padarytos veikos:

N. K. nuo 2003 m. spalio 1 d. iki 2006 m. birželio 1 d. iš bendrovei priklausančios atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) , esančios AB banke „Hansabankas“, atliko 83 pinigų pervedimus sumoje 448597,33 Lt į bendrovei priklausančią kortelinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Snoras“, kurioje 2003 m. sausio 1 d. buvo 1664,44 Lt likutis, ir iš šios sąskaitos pasisavino pinigines lėšas: 1) pasinaudodama verslo mokėjimo kortele „Elito Card Gintarinė“ Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančia UAB „V“, laikotarpiu nuo 2003 m. spalio 1 d. iki 2006 m. vasario 28 d. iš įvairių bankomatų, esančių (duomenys neskelbtini) mieste, įvairiomis sumomis per 174 kartus nuimdama grynais 439300 Lt sumą; 2) laikotarpiu nuo 2003 m. spalio 1 d. iki 2006 m. birželio 7 d. bankui už pinigų išgryninimą, kortelės aptarnavimą ir įvairius mokesčius nurašant 2 005,37 Lt sumą, ir nustatoma, kad:

N. K. , dirbdama UAB „V“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vyr. finansininke, vadovaujantis UAB „V“ vyr. finansininko-buhalterio pareiginiais nuostatais, patvirtintais 2003-05-26, būdama atsakinga už visos įmonės gamybinės-ūkinės veiklos buhalterinį apskaitos tvarkymą, visų bankuose atidarytų sąskaitų tvarkymą, t.y. mokėjimo pavedimų išrašymą, jų sukontavimą pagal sąskaitas, gautų praėjusios dienos bankinių dokumentų (pajamų, išlaidų) sutikrinimą su banko įrašais, mokėjimo pavedimų (išlaidų) išnešiojimą banko programose, 2004 m. sausio 28 d. AB banko „Snoras“ (duomenys neskelbtini) filialo taupomajame skyriuje adresu (duomenys neskelbtini), pasirašė išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuėmė grynais 8950 Lt sumą, ir tokiu būdu pasisavino jai patikėtą UAB „V“ turtą – 8950 Lt sumai.

Perkvalifikavus nuteistosios N. K. veiką į BK 183 straipsnio 1 dalį, turi būti išspręstas ir bausmės paskyrimo jai klausimas. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. BK 54 straipsnyje reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, nes paskiriant bausmę įvertinamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, nusikaltimo požymiai, jų turinys bei pobūdis, kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. BK 183 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta bausmė laisvės atėmimas iki trejų metų arba bauda, arba viešieji darbai. Nusikaltimas, numatytas BK 183 straipsnio 1 dalyje, nėra sunkus, tačiau, kolegijos nuomone, įvertinus tai, kad padaryta veika tyčinė, N. K., būdama atsakinga už visos UAB ,,V“gamybinės-ūkinės veiklos buhalterinį apskaitos tvarkymą, visų bankuose atidarytų sąskaitų tvarkymą, t.y. mokėjimo pavedimų išrašymą, jų sukontavimą pagal sąskaitas, gautų praėjusios dienos bankinių dokumentų (pajamų, išlaidų) sutikrinimą su banko įrašais, mokėjimo pavedimų (išlaidų) išnešiojimą banko programose, pasisavino jai patikėtą svetimą UAB ,,V“ turtą, byloje nėra nustatyta net tik jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bet ir lengvinančių, bausmės tikslai nebus pasiekti paskyrus N. K. alternatyvią laisvės atėmimui bausmę, todėl N. K. skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima straipsnio, nustatančio atsakomybę už jos padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytos bausmės minimumui, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ją subendrinti su N. K. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (dėl 7800 Lt pasisavinimo iš UAB ,,V“) paskirta bausme.

Kaip jau minėta, nusikaltimai, numatyti BK 183 straipsnio 1 dalyje, nėra sunkūs. BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. N. K. praeityje teista ar bausta administracine tvarka nebuvo, charakterizuojama teigiamai. Didelę reikšmę turi ta aplinkybė, kad po nusikaltimo padarymo praėjo gana ilgas laiko tarpas, per kurį nuteistoji ne tik nepadarė naujų nusikaltimų, bet ir nėra byloje duomenų, kad ji būtų padarius kitokius teisėtvarkos pažeidimus. Įvertinus šias aplinkybes, N. K. padarytos nusikalstamos veikos, nuteistojo asmenybė atitinka visas sąlygas, numatytas BK 75 straipsnyje, todėl nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Byloje nustačius, kad nepasitvirtino dalis N. K. pareikšto kaltinimo ir sumažėjus jai inkriminuotos veikos apimčiai, turi būti keičiama ir nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio ,,UAB ,,V“ turtinei žalai atlyginti, atitinkamai mažinant ta suma iš N. K. UAB ,,V“ naudai priteistą 450255,37 sumą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 3 punktais,

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gegužės 6 d. nuosprendį pakeisti:

N. K. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 183 straipsnio 2 dalies (dėl 450255,37 Lt pasisavinimo iš UAB ,,V“) į BK 183 straipsnio 1 dalį (dėl 8950 Lt pasisavinimo iš UAB ,,V“) ir skirti bausmę - laisvės atėmimą vieneriems metams dvejiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šią bausmę subendrinti su N. K. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (dėl 7800 Lt pasisavinimo iš UAB ,,V“) paskirta bausme, iš dalies jas sudedant, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Taikyti N. K. BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 punktą ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant N. K. per vienerius metus atlyginti nusikaltimais padarytą turtinę žalą, ir taikyti N. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise - dirbti finansų srityje visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį.

UAB ,,V“ priteisto iš N. K. civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti dydį sumažinti iki 16750 Lt.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Regina GaudutienėTeisėjai Albinas BielskisElena Vainienė