- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-01-22
- Bylos Nr.
- 1-294-1053/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14081-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ugnė Gailiūnienė
- Kaltinamasis
- L. M.
- Nukentėjusysis
- V. V.
- Advokatai
- Salvija Sriubienė
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. M. 2019-04-06, apie 23:00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kieme, konflikto metu sugyventinei V. V. abejomis rankomis suspaudė jos kaklą, po ko patempė už plaukų ir pargriovė ant žemės, tuomet vieną kartą koja įspyrė į kairės pusės šonkaulius, paėmęs žvyro į rankos delną, pradėjo juo trinti jai veidą, po ko sugriebęs už plaukų trenkė jos galvą į žemę ne mažiau kaip du kartus, tuomet rankos kumščiu sudavė į galvos ir nugaros sritį po keturis kartus, po ko įkišo dešinės rankos pirštus jai į burną ir pradėjo ją plėšti, po ko kumščiais ir koja sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių V. V. į nugarą, pilvą ir kojas, šiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė odos nubrozdinimus dešiniame skruoste, kraujosruvas ir nubrozdinimus lūpų gleivinėje, poodines kraujosruvas smakre, kaklo dešinėje, dešinėje rankoje, kairiame sėdmenyje, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimus su poodine kraujosruva dešinės pusės kaklo-raktikaulio srityje, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu pilve, vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiais savo veiksmais L. M. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu kaltinamasis L. M. kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino. Parodė, kad V. V. yra jo sugyventinė, kartu su ja gyveno. Tą savaitę juodu pykosi, jis dieną rašė jai, įspėjo, kad ji nelauktų, ir kad namo jis šiąnakt negrįš. Jis su kita drauge buvo draugo name, kurį tuo metu padėjo draugui įsirengti. Po darbų draugas buvo miegamajame kambaryje, o L. M. su drauge buvo svetainėje. Jis pamatė pro langą ateinančią V. V., iš karto suprato, kad bus agresyviai nusiteikusi, provokuos konfliktą. Jis gestais rodė jai eiti iš čia, ji barbeno į svetainės langą. Pamatęs, kad V. V. eina link durų, išlydėjo savo draugę į miegamąjį pas savo draugą, ir liepė jam ją saugoti. Pats nuėjo atidaryti durų. Atidarė duris, V. V. pradėjo ant jo, ant draugės rėkti necenzūriniais žodžiais, veržėsi į namą. Jis sakė jai, kad ji nepageidaujama. Jis uždarė duris ir toliau visas konfliktas vyko lauke. Jis bandė ją išvaryti, kad važiuotų namo, bet ji vis grūmėsi ir stengėsi patekti į namą, trenkė jam per veidą. Jis stūmė ją tolyn nuo namo, stūmė rankomis, maždaug ties jos pečiais, krūtine. Vienu momentu, tikriausiai nepastebėję terasos laiptelio, juodu nukrito, V. V. apačioje, o jis ant jos. Tačiau ji ir toliau isterikavo, mušė jį per veidą. Jis bandė ją nuraminti, prispausti rankas, galvą, o ji toliau priešinosi. Jam suskaudo, jis pradėjo gintis ir sudavė jai. Sudavė gal rankomis, gal kojomis. Kadangi buvo ant jos viršuje, jam patogiau buvo suduoti su kojos keliu nukentėjusiajai į šoną. Sudavė delnu, kiek smūgių neįsivaizduoja. Jis irgi buvo isterijoje, „euforijoje“. Jis laikė jos galvą prispaudęs abiem rankomis, taigi jo nykščiai galėjo patekti į nukentėjusiosios burną, tačiau specialiai jų nekišo ir neplėšė. Sutinka, kad dalį sužalojimų, nurodytų specialisto išvadoje, padarė jis, tačiau jis padarė juos gindamasis. Veido apibrozdinimai galėjo atsirasti griuvimo momentu, po to, kai jis laikė jos galvą, nes ji vartėsi, daužėsi. Po to jie atsistojo, nukentėjusioji nuėjo prie savo mašinos, jis liko stovėti prie namo, galvojo, kad ji išvažiuos. O ji nuėjo, iš bagažinės išsitraukė lentą ir su lenta sudavė jam per dešinį petį, liko mėlynė toje vietoje. Jis atėmė tą lentą ir numetė kažkur, tada ji vėl nuėjo link automobilio. Jis ištiesė vielinę tvorą, tačiau V. V. įsėdusi į automobilį važiavo tiesiai į jį, stovintį už tvoros, taip apgadino tvorą. Jis pasiėmė nuo žemės lazdą, kai ji vėl pradėjo važiuoti link jo, gali būti, kad jis su lazda apgadino automobilį. Tada V. V. išvažiavo. Jis grįžo į vidų, jie išsikvietė taksi, visi išvažiavo. Draugą paliko Baltupiuose, o pats su savo drauge nuvažiavo pas pusbrolį į miestą. Jam vėliau skambino ir V. V. ir policija, tačiau jis nepatikėjo, kad ten tikrai pareigūnai, po tokio įvykio nerizikavo važiuoti atgal. Dabar jiedu susitaikė, myli vienas kitą, teismo procesas tiktai toliau kiršina juos. Tokie jų santykiai, jie įpratę prie konfliktų, kartais ji laimi, kartais jis, detalizuoti nenori.
Nukentėjusioji V. V. teismo posėdžio metu duoti parodymus atsisakė, pasinaudodama savo, kaip šeimos nario teise. Teigė, kad gailisi, jog iš vis vyksta procesas, teigia supratusi, kad galėjo viską išspręsti tarpusavyje, nes jie susitaikė, šis vykstantis procesas atvėrė jiems akis ir daug ką pamokė, jie pradėjo nuoširdžiai kalbėtis vienas su kitu spręsdami problemas. Prašo nutraukti bylą.
Nukentėjusioji V. V. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kartu su sugyventiniu L. M. gyveno nuomojamame bute Vilniuje adresu, (duomenys neskelbtini). 2019-04-06 apie 23:00 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ji nuvyko pas savo sugyventinį L.M. į jo draugo namą, kurį jis padeda įsirengti, tuomet išlipusi iš automobilio pro namo langą pastebėjo, kad kambaryje dega šviesa, priėjusi prie lango pamatė, kad kambaryje jos sugyventinis sėdi su nepažįstama moterimi. Tada ji pabeldė į langą ir sugyventinis pradėjo rodyti pirštais gestus, vėliau, jai priėjus prie durų, L. M. pasitiko ją tarpduryje ir pradėjo ją stumdyti, mažiausiai 4 kartus, dėl ko fizinio skausmo nejuto, tada suėmė abejomis rankomis, suspaudė jos kaklą, po ko prasidėjo grumtynės, dėl ko jautė fizinį skausmą. Tada L. M. tempė už plaukų ir pargriovė ant žemės prie laiptų, dėl ko taip pat jautė fizinį skausmą. Tuo metu jai bandant atsistoti, jis koja įspyrė vieną kartą į kairės pusės šonkaulius, dėl ko jautė fizinį skausmą. Po ko jai pavyko atsistoti, jis vėl ją pastūmė ne mažiau kaip 4 kartus, varydamas iš kiemo, dėl ko nejautė fizinio skausmo. Tada L. M. suėmęs už striukės vėl pargriovė ją ant žemės ir paėmęs į delną žvyro, pradėjo trinti juo nukentėjusiosios veidą, dėl ko jautė fizinį skausmą, tada dar sugriebė jai už plaukų ir daužė jos galvą į žemę ne mažiau kaip du kartus, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas, tada pradėjo rankomis kumščiu daužyti jai į galvos bei nugaros sritį, nemažiau kaip 4 kartus, dėl visų smūgių jautė fizinį skausmą. Bandė išsilaisvinti, bet jai nepavyko, tuomet L. M. įkišo dešinės rankos pirštus jai į burną ir pradėjo ją plėšti, vėliau įkišo dešinės rankos du pirštus į nosies šnerves ir traukė už nosies į viršų, dėl ko taip pat jautė fizinį skausmą. Galiausiai jis pradėjo spardyti V. V., kumščiais smūgiuoti per nugarą, pilvą, kojas, negali pasakyti kiek kartų, kuo į kokias kūno vietas, tačiau jautė fizinį skausmą. Po įvykių buvo susitikusi su L. M., juodu susitaikė, jis atsiprašė V. V. (b. l. 18, 31, 35)
Liudytojas M. A. teismo posėdžio metu parodė, kad 2019-04-04 juodu su draugu L. M. dirbo jo sode. Po pietų atvažiavo L.M. draugė, matė ją pirmą kartą. Baigė darbus, pavalgė. Jau buvo tamsu, jis buvo kitame kambaryje o L.M. su drauge buvo virtuvėje-svetainėje. Staiga M. A. išgirdo bildesį į langą, o L.M. savo draugę atvedė pas jį į miegamąjį, liepė saugoti ją, daugiau nieko neaiškino, pats išėjo į lauką. Kol durys buvo atidarytos, girdėjo šaukimą, kaip suprato iš balso – V.V., buvo girdėti visokie necenzūriniai žodžiai, pats liko miegamajame su kita moterimi. Toliau konflikto vykusio kieme jis nematė ir negirdėjo, nes L.M. uždarė duris. Jau po visko matė, kad tvora sulaužyta, suprato, kad V.V. pro ją išvažiavo su mašina. Po 10 minučių grįžo L.M., sako „Važiuojam“, išsikvietė taksi ir išvažiavo. L.M. buvo susinervinęs, pasakojo, kad V. V. puolė jį su lazda, vėliau matė mėlynę L.M. ant peties. Naktį jam skambino V.V. ir policija, teigė, kad jo namuose slepiasi L.M., ir reikalavo įleisti į namą. Jis išsikvietė taksi ir nuvažiavo ten, namą buvo apsupę pareigūnai, V.V. taip pat buvo susinervinusi, klykė. Pareigūnai įsitikino, kad name L.M. nėra ir M. A. išvažiavo namo. Jis nebesikiša į L.M. ir V.V. konfliktus, jam nusibodo, kad V.V. paskui jam skambinėja naktimis, ieško, klausinėja, kur slepiasi Laurynas.
Liudytojas R. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad gavo iškvietimą, važiavo link Žaliųjų ežerų. Juos pasitiko nukentėjusioji, ji išlipo iš savo automobilio, buvo susijaudinusi, verkė. Paaiškino, kad draugas, ar sugyventinis ją sumušė. Pareigūnai paprašė parodyti vietą, kur yra minėtas draugas, surado tą namą, adreso nepamena. Atvyko nurodytu adresu, dar pabendravo prie namo su moteriške. Ji aiškino, kad pradėjo ieškoti savo draugo, atvažiavo šiuo adresu ir rado vyrą su kita drauge. Draugas pasakė jai išvažiuoti, ji atsisakė ir tada vyras ją sumušė. Surado šeimininką namo, jis atvažiavo atidarė duris, namas buvo tuščias, name nieko nebuvo. Ar pas moterį buvo vizualiai matomų sumušimų neatsimena, regis rodė mėlynes. Minėjo, kad draugas ją pastūmė ant tvoros (tvora buvo sulankstyta, kokie 2-3m), apgadino automobilį. Jos draugo ieškojo pareigūnai, bandė skambinti, neatsimena ar prisiskambino. Važiuodamas į įvykio vietą, matė bėgantį vyrą, bet negali pasakyti, kas tai buvo. Patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Liudytojas R. Š. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti teismo posėdyje vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi), be kita ko, parodė, kad prisiskambino pranešėjos nurodytam draugui, šis bendravo nemandagiai, visų įvykio aplinkybių nepaaiškino, buvo nusiteikęs priešiškai (b. l. 39).
Šalies argumentai
V. V. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2019-04-06 23:00 val. (duomenys neskelbtini), gatvėje, tikslus adresas nenustatytas, sugyventinis L. M. gim. (duomenys neskelbtini), panaudojo prieš nukentėjusią fizinį smurtą t.y. sugriebęs ją už plaukų daužė jos galvą į žemę, abiejų rankų kumščiais mušė ją į nugarą ir galvos sritį, įkišęs dešinės rankos pirštus jai į burną ją plėšė, vėliau įkišęs dešinės rankos pirštus į nosies šnerves traukė už nosies į viršų. Savo veiksmais sugyventinis sukėlė jai fizinį skausmą, kai bandė pasprukti, įsėdus jai į mašiną, L. M. pradėjo daužyti jai priklausantį automobilį Kia Sorento. Daužė automobilio variklio dangtį, taip jį įlenkdamas, nulaužė automobilio radijo imtuvo anteną (b. l. 8).
Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2019 m. balandžio 4 d., apie 23.20 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešėjos V.V. pranešimas apie tai, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pranešėjos sugyventinis, smaugė ir sumušė sugyventinę, apgadino automobilį. Papildoma informacija apie patikrinimą nurodyta, kad nukentėjusioji skundžiasi skausmais, išvyko į ligoninę (b. l. 4).
Specialisto išvadoje Nr. G 1117/2019 (01) nurodyta, kad remiantis V. V. apžiūros duomenimis nustatyta:
1. V. V. padarytas odos nubrozdinimas dešiniame skruoste, kraujosruvos ir nubrozdinimai lūpų gleivinėje, poodinės kraujosruvos smakre, kaklo dešinėje, dešinėje rankoje, kairiame sėdmenyje, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva dešinės pusės kaklo – raktikaulio srityje, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu pilve, paveikus kietu buku daiktu (daiktais) 1-1,5 paros laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
2. Nustatyti sužalojimai galėjo būti užduotyje nurodytu laiku ir būdu.
3. Sužalojimai padaryti mažiausiai trylika trauminių poveikių. Sužalojimai visumoje nėra būdingi griuvimui ant kieto buko paviršiaus.
4. Nustatytų sužalojimų vietos yra pasiekiamos ranka
5. Nustatytų sužalojimų vietose individualių požymių, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojusį daiktą (daiktus), neužfiksavo. (b. l. 24-25).
Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota garso įrašo apžiūra. Nurodyta, kad moteris skambina 112, teigia, kad ją sumušė draugas, kurio atvažiavo aplankyti dirbančio soduose, nurodo, kad patyrė vidinius sumušimus, veido, lūpų (b. l. 46).
Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašo apžiūra. Jame užfiksuotas pareigūno pokalbis su moterimi, moteris teigia, kad aptiko draugą su kita moterimi, jis pasitiko ją kumščiais, talžė, už plaukų mėtė ant žemės, spardė kojomis, mušė, kiek kartu trenkė negali suskaičiuoti. Skauda visą kūną, ir kojomis ir smėliu į veidą, ausis, su pirštais plėšė burną, nosį. Draugas L. M. (b. l. 48).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Kaltinamasis savo kaltės dėl jam inkriminuojamos veikos nepripažino. Tačiau parodė, kad tarp jo ir nukentėjusiosios vyko konfliktas, kurio metu jis gynėsi nuo nukentėjusiosios, ir praradęs kantrybę ir apimtas tam tikros „euforijos“ jausmo galėjo padaryti tam tikrus sužalojimus. Parodė, kad sudavė nukentėjusiajai ranka, kiek smūgių nepamena, sudavė kojos keliu jai į šoną, jo pirštai atsitiktinai galėjo patekti nukentėjusiajai į burną. Mano, kad ne visi specialisto išvadoje įvardyti padaryti sužalojimai yra dėl jo kaltės, nors konkretizuoti negali. Taigi kaltinamasis pripažįsta atlikęs dalį kaltinime nurodytų veiksmų.
Nukentėjusiosios parodymai apie įvykį išliko nuoseklūs viso ikiteisminio tyrimo metu: tas pačias esmines įvykio aplinkybes ji nurodė tiek pirminėje apklausoje iš karto po įvykio apklausta atvykusio pareigūno (b. l. 18), tiek protokole pareiškime (b. l. 8), tiek pakartotinai ją apklausus (b. l. 31, 35). Teisme ji parodymus duoti atsisakė, nurodė, kad su kaltinamuoju susitaikė, tačiau nepaneigė ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Pažymėtina, kad V. V. pirminius parodymus davė dar iki specialisto apžiūros ir specialisto išvados, tačiau visi specialisto išvadoje nurodyti jos sužalojimai visiškai atitinka jos nupasakotas įvykio aplinkybes ir kaltinamojo veiksmus, taigi patvirtina, kad nukentėjusioji įvykio neišsigalvojo. V. V. parodymus patvirtino ir liudytojas R. Š.. Taip pat nukentėjusiosios parodymus patvirtina jos skambučio BPC įrašas, iš kur matyti, kad ji nurodo, kad patyrė vidinius sumušimus, sumuštas veidas, lūpos, taip pat policijos patrulio įvykio vietoje užfiksuotas vaizdo įrašas, kur nukentėjusioji užfiksuota pasakojanti iš esmės tas pačias įvykio aplinkybes, nurodanti tuos pačius L. M. veiksmus.
Kaltinamasis taip pat iš esmės nepaneigė nukentėjusiosios parodymų, tačiau teigė, jog tai buvo gynyba. Visgi nėra pagrindo pripažinti jo veiksmus būtinąja gintimi. Pagal teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Pirminio susistumdymo metu, kada ir buvo padaryti kaltinime nurodyti sužalojimai V. V., ji neturėjo su savimi kažkokių daiktų, kuriais galėtų sukelti didesnę žalą L. M., nes smūgis su lenta, tikint L. M. parodymais, buvo suduotas vėliau, jau po V. V. sumušimo. Be to, jiems nugriuvus, V. V. atsidūrė po L. M., taigi turėjo menkesnes galimybes kelti realų pavojų, nei L. M.. L. M. nenustatyti jokie sužalojimai, net jeigu ir buvo viena mėlynė, kaip jis teigė, tai nepalyginamai mažiau, nei nustatyta sužalojimų V. V.. Specialisto išvadoje nustatyta, kad sužalojimai V. V. padaryti mažiausiai trylika trauminių poveikių. Be to, L. M. parodė, kad susistumdymai tarp jų yra dažni, mėlynės jam kaip vyrui nieko nereiškia, taigi nėra pagrindo tvirtinti, kad V. V. veiksmai šį kartą buvo pavojingesni nei įprastai. Taigi kaltinamojo veiksmai nebuvo būtinoji gintis.
Kaltinamojo gynėja teigia, kad L. M. veiksmai nebuvo tyčiniai, jis neturėjo tikslo sumušti nukentėjusiąją. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad tyčia gali susiformuoti staiga, nuo nusikalstamo ketinimo iki veiksmų gali pareiti labai trumpas, net nepastebimas laiko tarpas. Nusikalstama veika gali būti padaroma spontaniškai. Pats L. M. tai iš esmės patvirtino, pasakodamas apie tai, kodėl sudavė smūgius sugyventinei, nurodė, kad ir jam kilo isterija, euforija. L. M., suduodamas smūgius nukentėjusiajai, atlikdamas kitus, kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus, negalėjo nesuprasti, kad jo veiksmai gali sukelti nukentėjusiajai sužalojimus ir skausmą.
Todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamojo L. M. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.
Nors nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme teigė su kaltinamuoju susitaikiusi ir prašė bylą nutraukti, teismas nemato pagrindu taikyti BK 38 straipsnį. L. M. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, be to, jis praeityje jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam susitaikius, dėl to teismas nėra įsitikinęs, kad jis ateityje nedarys kitų nusikalstamų veikų.
Kaltinamojo gynėja prašė jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis atlygino nusikalstama veika padarytą žalą – atlyginta žala nukentėjusiosios automobiliui. Tačiau pažymėtina, kad L. M. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir pripažintas kaltu dėl sveikatos sutrikdymo, o ne turto sugadinimo. Tokia veika jam nebuvo inkriminuota. Todėl žalos automobiliui atlyginimas negali būti vertinamas kaip nusikalstama veika žmogaus sveikatai padarytos žalos atlyginimas.
Nėra pagrindo šioje byloje pripažinti ir buvus provokuojantį ar rizikingą nukentėjusiojo elgesį. Teismai paprastai nustato šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kai nukentėjusio asmens moralės požiūriu nepriimtinas, neteisėtas, provokuojantis ir kitoks elgesys iš dalies nulemia kaltininką nusikalsti prieš jį. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, jis atliko smurtinius arba kitokius pavojingus, neteisėtus veiksmus, iš dalies nulėmusius kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį. Ši lengvinanti aplinkybė paprastai nustatoma, kad kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (kasacinė nutartis Nr. 2K-66-976/2019). Nors kaltinamasis teigė, kad nukentėjusioji elgėsi neadekvačiai, šaukė, vartojo necenzūrinius žodžius, toks elgesys neatitinka provokuojančio ar rizikingo elgesio sampratos. L. M. teigė, kad po to, jiems nugriuvus ant žemės V. V. jam kelis kartus sudavė, tačiau tuo metu jis buvo prispaudęs V. V. prie žemės, taigi naudojo prieš ją fizinę jėgą, o remiantis V. V. parodymais, jau prieš tai buvo atlikęs smurtinius veiksmus. Taigi negalima teigti, kad toks kaltinamojo elgesys buvo atsakomoji reakcija į nukentėjusiosios veiksmus. Priešingai – tokie nukentėjusiosios veiksmai galėjo būti reakcija į kaltinamojo naudotą smurtą. Kaip jau minėta, jokių sužalojimų L. M. nebuvo nustatyta, išskyrus vieną mėlynę, kuri, remiantis jo parodymais, buvo padaryta jau po jo pavartoto smurto.
Skirdamas bausmę L. M. teismas vertina nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus, stadiją. Padaryta veika priskiriama prie tyčinių nesunkių smurtinių nusikaltimų, padarytas nusikaltimas prieš šeimos narį, veika baigta. Veika padaryta ne vienu, o mažiausiai trylika trauminių poveikių, taigi smurtiniai veiksmai buvo ganėtina intensyvūs. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tiriant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis neteistas, tačiau praeityje buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu, baustas administracine tvarka (b. l. 90), nedirbantis. Atsižvelgiama į nukentėjusiosios poziciją, kad ji su kaltinamuoju susitaikė, pretenzijų jam neturi, prašo bylą nutraukti.
Įvertinus šias aplinkybes geriausiai L. M. veiką, jo asmenybę ir bausmės tikslus atitiktų viena švelniausių sankcijoje nustatytų bausmių - laisvės apribojimo bausmė, kurios trukmė parenkama artima įstatymo nustatytam vidurkiui. L. M. įpareigojamas išdirbti nemokamų darbų. Prokuroras siūlė skirti įpareigojimą būti namuose nakties metu, tačiau nusikalstama veika padaryta artimoje aplinkoje būtent tokiu metu, todėl toks įpareigojimas veiksmingai neprisidėtų prie bausmės tikslų. Įvertinęs tai, kad kaltininkas smurtavo prieš artimą sau asmenį, teismas, vadovaudamasis BK 67 straipsniu, 72² straipsniu kartu su bausme skiria baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
L. M. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 57-58) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, byloje esantys daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme – CD laikmena su garso ir vaizdo įrašais (prisegta prie bylos viršelio), – paliktina saugoti su bylos medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
L. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per 5 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, L. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdyti per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
L. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 CD laikmeną su garso ir vaizdo įrašais, palikti saugoti su bylos medžiaga.
Išaiškinti L. M., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;
4) šaukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.
Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.