- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-02
- Bylos Nr.
- N-62-117-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Antanas Ablingis (pran.)
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romos Sabinos Alimienės ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. Z. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 d. nutarimo G. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2008 m. spalio 29 d. surašė G. Z. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, 2008 m. spalio 25 d., 23.12 val., Panevėžio rajone, Panevėžio aplinkkelio 16 kilometre, vairuodamas J. P. priklausantį automobilį, lenkė transporto priemones kirsdamas ištisinę ženklinimo liniją, teisėtai stabdomas, nepakluso policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, persirikiuodamas neleido aplenkti, t. y. staigiai keitė važiavimo kryptį, tuo sukeldamas pavojingas situacijas tiek lenkiamoms, tiek priešpriešine eismo juosta važiuojančioms transporto priemonėms, kurios buvo priverstos staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį. Protokole nurodyta, kad šiais savo veiksmais G. Z. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 8, 17, 84, 106, 143 punktus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje ir 124 ² straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2008 m. gruodžio 18 d. nutarimu pripažino G. Z. kaltu padarius ATPK 124 ² straipsnio 1 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas. Teismas konstatavo, kad G. Z. kaltė be jo dalinio prisipažinimo yra įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų D. G., V. V., J. V., E. M. ir V. Č. tarnybiniais pranešimais, vaizdo medžiaga, nestojusio automobilio vietos schema, Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, Transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktu ir kita bylos medžiaga. Teismas už pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, skyrė 600 Lt dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu keturiems mėnesiams, o už pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, skyrė 3500 Lt dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Vadovaudamasis ATPK 33 straipsniu, G. Z. už ATPK 124² straipsnio 1 dalies, 130 straipsnio 1 dalies pažeidimus galutinai skyrė 3500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Teismas pažymėjo, kad skirdamas nuobaudą pažeidėjui, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, turtinę padėtį, pažeidimo padarymo motyvus. Teismas nurodė, kad nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra ir atsižvelgdamas į tai, kad G. Z. kaltę dėl nepaklusimo sustoti pripažino visiškai, kaltės dėl pavojingo vairavimo nepripažino, nėra teistas, administracine tvarka taip pat nėra baustas, dirba ir į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skyrė administracinę nuobaudą.
II.
G. Z. apeliaciniu skundu skundžia pirmosios instancijos teismo nutarimą ir prašo teismo nutarimą pakeisti, sumažinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Apeliantas mano, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas neatsižvelgė į visas su jo asmenybe susijusias aplinkybes ir 2008 m. gruodžio 18 d. nutarimu paskyrė per griežtą nuobaudą. G. Z. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudą neatsižvelgė į tai, kad jis nėra teistas, jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Apeliantas nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemonę jam yra reikalinga važiuoti į darbą bei darbe, atliekant tarnybines pareigas ir, kad praradęs teisę vairuoti transporto priemones, gali netekti darbo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Skundžiamu nutarimu teismas G. Z., už administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124² straipsnio 1 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, galutinai skyrė 3500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
ATPK 124² straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.
G. Z. padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kuriuos nagrinėjo Panevėžio miesto apylinkės teismas. ATPK 33 straipsnyje yra numatyta, kad tuo atveju, kai asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Tokiu atveju prie pagrindinės nuobaudos gali būti prijungiama viena iš papildomųjų nuobaudų, kurias numato straipsniai dėl atsakomybės už bet kurį padarytą teisės pažeidimą. G. Z. už padarytus administracinius teisės pažeidimus buvo paskirta administracinė nuobauda numatyta, ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl asmens kaltės padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124² straipsnio 1 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, tačiau apeliantas mano, kad teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, neatsižvelgė į visas su jo asmenybe susijusias aplinkybes ir 2008 m. gruodžio 18 d. nutarimu paskyrė per griežtą nuobaudą.
ATPK 30² straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad baudos dydis yra nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančiais aplinkybes. Teisėjų kolegija nenustatė nei atsakomybę švelninančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai skyrė 3500 Lt baudą.
Apeliantas prašo skirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nei skyrė, tokiu būdu prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Nagrinėjamu bylos aspektu pažymėtina, jog ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta, nes:
Pirma, teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų (ATPK 20 str.). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N3-34/2007, N1-1378/2007);
Antra, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padaryti pažeidimai yra vieni iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų. Todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas;
Trečia, apelianto darbo pobūdis taip pat nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti apeliantui mažesnę nei įstatymo numatytą nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (žr. pvz.: administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N3-34/2007, N1-413/2007) ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Dirbdamas darbą, kuriam atlikti reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, apeliantas privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes. Tačiau apeliantas sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį. Apelianto interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu, o apelianto darbo pobūdis negali būti pripažintas ypatinga, išskirtine jo naudai liudijančia aplinkybe, pateisinančia švelnesnės nei įstatyme numatyta nuobaudos taikymą;
Ketvirta, apelianto skunde įvardintos aplinkybės, kad jis nebuvo teistas, anksčiau jam nebuvo skirta nuobauda, taip pat nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad G. Z. skirta administracinė nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismas nutarimas paliekama nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
G. Z. apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.