Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Vaidos Matuzonienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje V. B. (V. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ santechniku, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. B., smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t. y. 2024 m. vasario 8 d., apie 16.00 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas neblaivus (nustatytas 1,22 promilės neblaivumas), o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sutuoktinę K. B., tai yra virtuvėje vieną kartą kairės rankos delnu sudavė jai į dešinę galvos pusę, pataikydamas į smilkinį, ir tokiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai K. B. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2024 m. vasario 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 485/2024(01) nustatyta, kad remiantis K. B., gim. (duomenys neskelbtini), kūno apžiūros ir medicinos dokumento duomenimis, K. B. galvos plaukuotoje dalyje ir veide sužalojimų nėra (el. b. t. 1, b. l. 162–164).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be paties V. B. parodymų, jo kaltę patvirtina nukentėjusiosios parodymai, kur ji nuosekliai išdėstė įvykio aplinkybes ir patvirtino, kad jai fizinį skausmą sukėlė jos vyras V. B.; apžiūros protokole užfiksuoto BPC garso įrašo duomenys, kuomet paskambinusi nukentėjusioji pranešė, kad jos vyras jai sudaužė galvą, ji negali kvėpuoti, pakilo aukštas kraujo spaudimas; apžiūros protokole esantys duomenys, gauti peržiūrėjus policijos pareigūnų „Body“ kameromis darytus vaizdo ir garso įrašus, kuriuose užfiksuotos nukentėjusiosios ir kaltinamojo policijos pareigūnams iš karto po įvyko nurodytos aplinkybės; Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad nukentėjusiajai galvos plaukuotoje dalyje ir veide sužalojimų nėra; neblaivumo nustatymo prietaisu V. B. nustatytas 1,22 promilės girtumas. Įvertinus šiuos ir kitus byloje surinktus įrodymus bei jais nustatytas faktines aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad V. B., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, smurtaudamas, sukėlė K. B. fizinį skausmą.

Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji K. B. yra kaltinamojo sutuoktinė, todėl, vadovaujantis pirmiau aptartomis BK 141 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir kitomis pirmiau aptartomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, jog kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei – sutuoktinei K. B..

Pranešus V. B. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad su bausmės dydžiu sutinka (el. b. t. 2, b. l. 12–15).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. B. padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis anksčiau neteistas (el. b. t. 1, b. l. 90–91), administracine tvarka nebaustas (el. b. t. 1, b. l. 185–186), dirbantis (el. b. t. 1, b. l. 92–93), vedęs. Byloje nėra duomenų apie V. B. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinus pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat byloje nustatytas nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. B. už BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymo sankcijoje nustatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį ir dydį – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą, be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) tęsti darbą, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos visą laisvės apribojimo laikotarpį (BK 48 straipsnio 6 dalis); 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas) ir bausmės vykdymo laikotarpiu uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Šie įpareigojimai ir draudimas, teismo vertinimu, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui. Ši bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali, todėl ją didinti ar mažinti nėra pagrindo.

V. B. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 72² straipsnis nustato, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje, kuris yra platesnio pobūdžio ir, be kita ko, apima ir įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, papildomai baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kaltinamajam neskirtina.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnio 2 dalis nustato, kad tais atvejais, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo nereglamentuoja BPK, taikomos atitinkamos Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos. CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu ieškovas atsisako nuo ieškinio ir atsisakymą teismas priima.

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė 42,85 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (el. b. t. 1, b. l. 171–172). Ikiteisminio tyrimo metu gautas civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymas nuo ieškinio, kadangi padaryta turtinė žala atlyginta (el. b. t. 2, b. t. 40). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsisakymas nuo civilinio ieškinio priimtinas ir procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.

Į V. B. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. vasario 8 d. 17.20 val. iki 2024 m. vasario 9 d. 13.32 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (el. b. t. 1, b. l. 34–37, 144–146).

V. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. B. (V. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) tęsti darbą, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje, ir uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. B. (V. B.) paskirti galutinę bausmę – 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) tęsti darbą, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje, ir uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į V. B. (V. B.) paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. vasario 8 d. 17.20 val. iki 2024 m. vasario 9 d. 13.32 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Procesą pagal civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį dėl 42,85 Eur (keturiasdešimt dviejų eurų 85 ct) turtinės žalos atlyginimo nutraukti.

V. B. (V. B.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;

3) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, išversto į jam suprantamą kalbą, gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.