Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Auruškevičiaus, Andrutės Kalinauskienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Oranžinė tigra“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui UAB „Oranžinė tigra“ dėl darbo santykių pripažinimo ir išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, priteisimo bei pagal atsakovo UAB „Oranžinė tigra“ priešieškinį ieškovei I. P. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo UAB „Oranžinė tigra“ apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Civilinės bylos duomenys tvirtina, kad atsakovo UAB „Oranžinė tigra“ steigėja L. Š. 2008-04-01 priėmė sprendimą paskirti ieškovę UAB „Oranžinė tigra“ direktore (b.l. 4, t.1). Ieškovė 2008-04-22 pateikė UAB „Oranžinė tigra“ akcininkei L. Š. prašymą dėl jos priėmimo į darbą direktorės pareigoms nuo 2008-04-23 (b.l. 23, t.3). Aplinkybę, jog ieškovė direktorės pareigas atsakovo įmonėje pradėjo eiti nuo 2008 m. balandžio 23 d., patvirtina 2008-04-22 vienintelio akcininko sprendimas, UAB „Oranžinė tigra“ direktorės 2008-04-23 įsakymas Nr. OT 2008/01, numatantis, jog ieškovė pradeda nuo 2008-04-23 eiti direktorės pareigas ir jai nustatytas 2 valandų darbo laikas, mokant ketvirtį LRV nustatyto minimalus darbo užmokesčio, 2008 m. balandžio darbo laiko apskaitos žiniaraštis ir grafikas bei pranešimas Sodrai apie apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu darbo pradžią (b.l. 28, 60, t. 1, b.l. 84-86, 153, t. 3).

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovei buvo pranešta apie naujo vadovo paskyrimą nuo 2009-02-06, kadangi ieškovė buvo supažindinta su vienintelės akcininkės 2009-02-06 sprendimu atleisti ją iš direktorės pareigų bei paprašyta perduoti visą bendrovės turtą, tačiau, ieškovei delsiant atiduoti įmonės dokumentus, turtą ir antspaudą, naujasis bendrovės direktorius negalėjo laiku kreiptis į juridinių asmenų registro tvarkytoją dėl duomenų apie direktorius pasikeitimą. Teisėjų kolegija su tokia apelianto motyvacija nesutinka. Bylos duomenys tvirtina, kad ieškovė 2009-01-26 atsakovo UAB „Oranžinė tigra“ akcininkei pateikė prašymą dėl jos atleidimo iš direktorės pareigų nuo 2009-01-26 (b.l. 19, t.1). Iš UAB „Oranžinė tigra“ vienintelio akcininko 2009-02-06 sprendimo matyti, jog ieškovė buvo atleista iš direktorės pareigų pagal jos nurodytą prašymą ir įmonės direktoriumi nuo 2009-02-06 paskirtas K. K. (b.l. 20, t.1). VĮ Registrų centro juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, kad K. K. UAB „Oranžinė tigra“ vadovu įregistruotas nuo 2009-02-23 (b.l. 75-76, t.1). Tuo tarpu apelianto nurodoma aplinkybė, jog Juridinių asmenų registrui apie pasikeitusį įmonės vadovą nebuvo galima pranešti tik dėl ieškovės veiksmų, kuriais ji vengė perduoti įmonės dokumentus, turtą ir antspaudą, nesudaro pagrindo manyti, jog pavedimo teisiniai santykiai su ieškove baigėsi 2009-02-06, ją supažindinus su įmonės akcininko sprendimu atleisti iš direktorės pareigų. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, aplinkybę, jog ieškovė su 2009-02-06 akcininko sprendimu dėl jos atleidimo iš direktorės pareigų buvo supažindinta tik 2009-02-20, patvirtina 2009-02-26 antstolio faktinių aplinkybių protokolas Nr. 178-09-10, iš kurio matyti, jog ieškovė su 2009-02-06 akcininkės sprendimu buvo supažindinta 2009-02-20, taip pat 2009-02-20 atsakovo prašymai ieškovei ir UAB „Solutionlab“ perduoti įmonės dokumentus naujam direktoriui K. K. (b.l. 23-24, t.1, b.l. 59-63, t.2), kai tuo tarpu pats prašymas ieškovui dėl dokumentų pateikimo išsiųstas 2009-03-01 (b.l. 89, t.1). Taip pat apie ieškovės supažindinimą su vienintelio akcininko 2009-02-06 sprendimu 2009-02-20 patvirtina ir aplinkybė, jog ieškovė 2009-02-12 pildė atsakovo pajamų mokesčio deklaracijas ir teikė jas mokesčių inspekcijai (b.l. 42-49, t.2), liudytojų A. B. ir A. S. paaiškinimai, jog apie ieškovės atleidimą sužinojo 2009 m. vasario pabaigoje, taip pat atsakovo 2009-02-20 prašymai ieškovei ir UAB „Solutionlab“ dėl dokumentų perdavimo (b.l. 23-25, t.1). LR Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog apie bendrovės vadovo išrinkimą turi būti pranešta ne vėliau kaip per 5 dienas juridinių asmenų registro tvarkytojui. Taigi minėta įstatymo nuostata nesieja fakto, jog apie naujo vadovo išrinkimą registro tvarkytojui gali būti pranešama tik buvusiam įmonės vadovui perdavus įmonės turtą. Nagrinėjamu atveju atsakovui 2009-02-06 atleidus ieškovę iš įmonės direktorės pareigų, atsakovas turėjo pareigą ne vėliau kaip per 5 dienas pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui apie naujo UAB „Oranžinė tigra“ vadovo K. K. išrinkimą, o to nepadaręs įstatymo nustatytu terminu prisiėmė nepranešimo padarinius. Todėl teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog pavedimo šalių teisiniai santykiai tęsėsi iki 2009-02-20.

Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas neteisingai konstatavo, jog ieškovei pagrįstai buvo nustatytas 800 Lt darbo užmokestis, nevertino byloje pateiktų Gyventojo pajamų mokesčio deklaracijų, Vilniaus apygardos teismo 2011-11-16 nutartyje nurodytų motyvų dėl UAB „Solutionlab“ buhalterės veiksmų, o 2008-03-03 pažymos negalėjo vertinti, nes dėl duomenų klastojimo vyksta ikiteisminis tyrimas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalys neginčijo, jog darbo sutartis su ieškove sudaryta nebuvo. 2008-04-22 vienintelio akcininko sprendimu ieškovei buvo nustatyta 2 valandų darbo diena, dirbant 5 dienas per savaitę bei nustatytas ¼ minimalios mėnesinės algos (200 Lt) darbo užmokestis (b.l. 60, t.1). Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovei darbo laikas ir užmokestis direktorės įsakymais buvo keičiamas (b.l. 19, 21, t.3) ir galiausiai ieškovė atsakovo įmonėje dirbo 8 val. per dieną (b.l. 31-39, 54-55, 58, 61, 65, 69, 72, 75-76, 79-80, t.3), nuo 2008-06-01 nustatant 800 Lt dydžio darbo užmokestį (b.l. 40-41, t.2, b.l. 78, 74, 71, 67, 64, 60, 57, 54, t.3). Aplinkybę, jog ieškovė nepagrįstai sau nustatė 800 Lt atlyginimą, paneigia tai, kad UAB „Oranžinė tigra“ direktoriaus 2008-05-31 įsakymu nuo 2008-06-01 ieškovei nustatyta visa darbo diena, t.y. 40 valandų per savaitę, mokant Vyriausybės nustatytą minimalų darbo užmokestį (b.l. 21, t.3). Iš darbo laiko apskaitos žiniaraščių ir grafikų matyti, kad ieškovė nuo 2008-06-01 atsakovo įmonėje dirbo 8 val. per dieną, ką patvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklaustos liudytojos O. Č., O. B., A. S.. Apelianto argumentą dėl įmonės akcininkės nežinojimo apie ieškovės nustatytą 800 Lt dydžio mėnesio atlyginimą paneigia ir darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose už laikotarpį nuo 2008-09-01 iki 2008-12-01 nurodytas, be kita ko, ir akcininkei L. Š., kaip buhalterei, priklausantis 2500 Lt darbo užmokestis (b.l. 37-39, t. 2). Be to tarp ieškovės, kaip įmonės vadovės ir atsakovo – įmonės buvo susiklostę pavedimo teisiniai santykiai, kuriems esant, CK 6.761 straipsnio 1 dalis įpareigoja šalis bendradarbiauti. Tuo tarpu apelianto argumentai apie tai, jog ieškovei buvo išmokėtas darbo užmokestis ir tai patvirtina Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktos Gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos, vertintini kritiškai, kadangi liudytoja A. B. patvirtino, kad atsakovo įmonėje vedama buhalterija buvo nesutvarkyta, gyventojų pajamų mokesčių deklaracijos buvo pateiktos tam, kad nesusidarytų gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka (b.l. 62, 63, t.4). Apie tai, kad įmonės buhalterijos apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai, patvirtina ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos 2011-03-03 rašte Nr. 25/3-20-2092 nurodoma informacija (b.l. 6, t.3). Kitų duomenų, iš kurių galima būtų daryti išvadą, jog ieškovei buvo mokamas atlyginimas už 2008 metų rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesius, atsakovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo vertinti ir 2008-03-03 pažymos, kadangi dėl jos duomenų klastojimo vyksta ikiteisminis tyrimas. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo sudėties požymių (b.l. 114-120, t.3). Taigi pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti pateiktos 2008-03-03 pažymos apie priskaičiuotą ir neišmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas tikrumu ir pagrįstai ją vertino, vadovaudamasis loginiu bei sisteminiu jų turinio aiškinimu, kartu su kitais byloje esančiais įrodymais bei padarė pagrįstą išvadą, jog tarp šalių esant susiklosčiusiems pavedimo teisiniams santykiams laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 23 d. iki 2009 m. vasario 20 d., ieškovei nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio nebuvo mokamas darbo užmokestis, todėl, remdamasis DK 141 straipsnio 1 ir 2 dalimis, iš atsakovo pagrįstai priteisė ieškovei darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2008-09-01 iki 2009-02-20, t.y. 4 555 Lt.

Teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta ir atsakovo apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką klausimą, neįvertino, jog ieškovė netinkamai vykdė įstatuose numatytas pareigas, nebendradarbiavo su nauju įmonės vadovu, neperdavė dokumentų, galimai klastojo dokumentus, kadangi šie apelianto teiginiai nepagrįsti pakankamais įrodymais. Priešingai, bylos duomenys tvirtina, kad ieškovė visus dokumentus perdavė UAB „Solutionlab“, ikiteisminio tyrimo metu dokumentų klastojimo požymių nenustatyta, dėl ko pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į kasacinio teismo suformuotą praktiką vidutinio darbo užmokesčio už visą uždelsti atsiskaityti laiką klausimu, įvertinęs ieškovės šeimyninę padėtį, darbo paieškos trukmę, pagrįstai ir teisingai nusprendė priteisti trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką dydžio kompensaciją.

Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad tiek ieškovė, tiek buhalterė neturėjo teisinio pagrindo 2009-02-20 atsisakyti perduoti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus naujam įmonės direktoriui, motyvuojant tuo, jog bendrovės vadovas nebuvo įregistruotas juridinių asmenų registre, nes bendrovės direktorius pasikeičia nuo įmonės vienintelio akcininko sprendimo priėmimo, o ne nuo įregistravimo juridinių asmenų registre. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantu, kad faktiškai įmonės vadovas pasikeičia nuo vienintelio akcininko sprendimo įmonėje priėmimo, tačiau teisinį įmonės vadovo statusą įmonės vadovas įgauna tik apie savo vadovavimą pranešęs juridinių asmenų registro tvarkytojui. Nagrinėjamu atveju, 2009-02-20 K. K. pareikalavus jam perduoti įmonės dokumentus, tiek ieškovė, tiek A. B. pagrįstai atsisakė tai padaryti, kadangi apie tai, jog K. K. yra UAB „Oranžinė tigra“ naujuoju vadovu, juridinių asmenų registro tvarkytojui buvo pranešta tik 2009-02-23.

Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto skundo argumentus dėl įmonės turto neperdavimo, iš kasos pasisavintų lėšų bei fiktyvaus A. S. įdarbinimo. Nors apeliantas ir teigia, kad ieškovė nevykdė pareigos pasirašytinai perduoti priėmimo-pardavimo aktu atsakovo turtą, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog K. K. paskirtas naujuoju įmonės vadovu neindividualizavo įmonės turto, nenustatė įmonės turimo turto sudėties ir kiekio, ką patvirtina ir liudytojos O. Č. paaiškinimai, jog K. K., tapęs įmonės direktoriumi, įmonėje buvusio turto netikrino. Atsakovas sutiko su ieškovės pateiktame 2012-02-23 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 174/12/017 nurodytu apžiūrėto grožio salone „Tigra“ naudojamu inventoriumi (b.l. 27-33, t.4). Atsakovas ir nurodo, kad atliko įmonės inventorizaciją, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę, nepateikė (CPK 178 str., b.l. 52, 55, t.4) ir konkretaus įmonei neperduoto turto nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad atsakovas neįrodė aplinkybės, jog ieškovė neperdavė viso įmonės turto naujajam UAB „Oranžinė tigra“ vadovui K. K..

Atsakovas nurodo, jog teismas, spręsdamas dėl ieškovės iš įmonės kasos pasisavintų lėšų, vadovavosi kasos knyga, kuri nepasirašyta atsakingo asmens, todėl toks įrodymas neatitinka rašytiniams įrodymams keliamų formos ir turinio reikalavimų. Tačiau iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovės iš įmonės neva pasisavintų lėšų pagrįstumą, vadovavosi ne tik atsakovo nurodoma įmonės kasos knyga, bet ir kitais byloje esančiais įrodymais: 2008-10-03 kasos išlaidų orderiu Nr. 16, 2008-10-07 atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiu, liudytojos A. B. paaiškinimais (b.l. 100, 103, t.1), 2009-03-09 perdavimo aktu, kurį pasirašė K. K. ir įmonės teisininkė, nepareikšdami jokių pretenzijų ar pastabų (b.l. 90, t.1). Pažymėtina, kad LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis numato, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Nagrinėjamu atveju, nustačius įmonės kasoje lėšų trūkumą, jis turėjo būti įforminamas aktu, tačiau duomenų apie tai, jog būtų surašytas piniginių lėšų trūkumo aktas, byloje nėra, tokių duomenų apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad atsakovo teiginiai apie kasoje buvusius trūkumus yra nepagrįsti.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog byloje nėra pakankamai duomenų apie tai, kad A. S. faktiškai dirbo atsakovo įmonėje, kadangi iš 2008-12-12 darbo sutarties sudarytos tarp UAB „Oranžinė tigra“ ir A. S., matyti, jog A. S. buvo priimta kirpėjos-manikiūrininkės pareigoms į atsakovo įmonę (b.l. 50-51, t.2), darbo laiko apskaitos bei užmokesčio žiniaraščiai patvirtina, kad pastaroji nuo 2008-12-15 pradėjo dirbti (b.l. 57-58, 54-56, t.3). Apie A. S. darbą įmonėje patvirtino ir liudytojos O. Č., O. B., J. M. (b.l. 56-59, t.4). Viena iš įrodinėjimo priemonių yra liudytojų parodymai, kuriais teismas gali remtis priimdamas sprendimą (CPK 177 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas liudytojų parodymus vertino tinkamai, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra duomenų apie jų šališkumą ar suinteresuotumą bylos baigtimi. Tokių įrodymų apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Priešingai, liudytojai dirbo atsakovo įmonėje ginčo metu ir jų parodymai atitiko kitus byloje surinktus įrodymus (CPK 185 str.).

Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas. Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo ir įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančių taisyklių nepažeidė. Iš bylos medžiagos matyti, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nešališkai, visapusiškai ir objektyviai pagal savo vidinį įsitikinimą teismo posėdyje išnagrinėjo ir įvertino visas bylos aplinkybes, nė vieno įrodymo atžvilgiu teismas nebuvo iš anksto vienaip ar kitaip nusiteikęs. Teismo sprendimas priimtas esant įrodymų pakankamumui ir leistinumui.

Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, jog teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas, netenkindamas priešieškinio reikalavimų, nuo šios praktikos nukrypo.

Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartimi apeliantui UAB „Oranžinė tigra“ buvo atidėtas 2 552 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje (b.l. 120-121, t.4), atmetus apeliacinį skundą iš UAB „Oranžinė tigra“ priteistinas šis žyminis mokestis valstybei (CPK 93 str.).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti arba pakeisti skundžiamą pagrįstą ir teisingą sprendimą, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Oranžinė tigra“ valstybei 2552 (du tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt du) litus žyminio mokesčio.