- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-09-08
- Bylos Nr.
- 1-890-445/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16278-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalis Žilionis
- Kaltinamasis
- J. T.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :
J. T., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, nurodė gaunantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. T. neteisėtai įgijo ir laikė šaunamąjį ginklą, o būtent, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku nuo 1995 – 1996 metų, ir ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu būdu, iš nenustatyto asmens, neturėdamas leidimo, įgijo graižtvinį su optiniu taikikliu ir savadarbiu būdu pagamintu duslintuvu (A kategorijos ginklų priedėliu) šaunamąjį ginklą, pagamintą savadarbiu būdu, perdirbant pramoninės gamybos 16-o kalibro, vienvamzdį, lygiavamzdį, medžioklinį šautuvą ??? (Rusija-buvusi TSRS) ir pritaikant jį šaudyti 7,62 mm kalibro 1947 m. pavyzdžio (7,62x39 mm) šoviniais, kuris pagal Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas priskiriamas draudžiamiems ginklams, ir šį šaunamąjį ginklą neteisėtai laikė ūkiniame pastate savo sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), iki 2020-04-27 14:30 val., kol šį šaunamąjį ginklą surado ir paėmė Alytaus apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai.
Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, sutiko tuoj pat duoti parodymus, kaltinamas dėl apysunkio nusikaltimo padarymo, neprašė pilnai skelbti byloje surinktus įrodymus (sutiko, kad tik būtų išvardinti). Prokurorė sutiko, kad įrodymai butų ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 273 straipsnyje numatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Nustačius pagrindus, numatytus BPK 273 straipsnyje, atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
Kaltinamasis J. T. kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, kad gyvena savo sodyboje (duomenys neskelbtini). Jo sodybai atskiras numeris nesuteiktas, tačiau ji yra atskirta tvora nuo jo giminaičiams priklausančios kitos sodybos Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra šalia. Apie 1995-1996 m. (duomenys neskelbtini), vienoje iš apleistų sodybų, jis rado šautuvą su taikikliu ir duslintuvu. Šautuvą parsinešė ir padėjo savo sodybos ūkiniame pastate. Šautuvu nešaudė, pasidėjo ir užmiršo, kad šautuvą turi. Apžiūrėdami ūkinį pastatą aplinkos apsaugos pareigūnai pastebėjo ginklą, iškvietė policijos pareigūnus. Šautuvo dalys metalinės, o buožė – medinė, prie šautuvo pritvirtintas optinis taikiklis. Tai medžioklinis ginklas, bet perdarytas. Užrašų ant ginklo nežiūrėjo. Leidimo ginklui įgyti ir laikyti neturi, nėra medžiotojas. Yra tarnavęs (duomenys neskelbtini). Tarnyboje naudojo automatą AKM ir vėliau pistoletą TT bei Colt. Supranta, kad draudžiama laikyti šaunamuosius ginklus be leidimo, tačiau buvo pamiršęs apie turimą ginklą. Dėl savo elgesio jis nuoširdžiai gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:
ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo T. D. parodymais, kad jis dirba Aplinkos apsaugos departamento Alytaus valdybos Alytaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiuoju specialistu. 2020 m. balandžio mėn. pabaigoje inspekcijoje buvo gauta informacija, kad (duomenys neskelbtini), statomos kilpos žvėrims gaudyti. Nuvykus prie (duomenys neskelbtini), miške buvo rastos kilpos, padarytos iš metalinių troselių. Įtariant, kad neteisėtai kilpas galimai pastatė asmuo ar asmenys, gyvenantys (duomenys neskelbtini) sodyboje, 2020-04-27 jis nuvažiavo kartu su inspekcijos viršininku J. J. ir kolega vyriausiuoju specialistu S. K. į tą sodybą. Sodyboje buvęs J. T. prisipažino, kad kilpas paspendė jis. J. T. sutikus, buvo apžiūrėta jo sodyba ir joje esantys pastatai. Viename iš pastatų buvo rastas daiktas, panašus į šaunamąjį ginklą. Jis apie rastą ginklą pranešė policijai. Atvykę policijos pareigūnai atliko sodyboje kratą. Iš kur J. T. įgijo ginklą, pats jis su šiuo apie tai nekalbėjo, su J. T. daugiau bendravo policijos pareigūnai ( b. l. 30-32);
ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo S. K. parodymais, kad jis dirba Aplinkos apsaugos departamento Alytaus valdybos Alytaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiuoju specialistu. 2020 m. balandžio mėn. pabaigoje inspekcijoje buvo gauta informacija, kad (duomenys neskelbtini) miške, esančiame netoli sodybos esančios (duomenys neskelbtini), statomos kilpos gyvūnams gaudyti, kai kilpų statymas yra draudžiamas. Nuvykus prie (duomenys neskelbtini), miške buvo rastos kilpos, padarytos iš metalinių troselių. Įtariant, kad kilpas galėjo pastatyti asmuo ar asmenys, gyvenantys (duomenys neskelbtini) sodyboje, 2020-04-27 kartu su inspekcijos viršininku J. J. ir vyriausiuoju specialistu T. D. jis nuvažiavo į tą sodybą. Sodyboje buvo vyriškis, kuris prisistatė kaip J. T.. Kai jie paaiškino, kad tikrina informaciją dėl rastų kilpų, J. T. prisipažino, kad kilpas paspendė jis. J. T. sutikus, buvo apžiūrėti šio sodyboje esantys pastatai. Viename iš pastatų buvo rastas daiktas, panašus į šaunamąjį ginklą, todėl apie rastą ginklą T. D. pranešė policijai. Atvykę policijos pareigūnai atliko sodyboje kratą. Iš kur J. T. įgijo ginklą, jis pats apie tai su šiuo nekalbėjo ( b. l. 25 -27);
ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo Nerijaus Bimbirio parodymais, kad jis dirba Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriuje tyrėju. 2020-04-27 Bendrajame pagalbos centre buvo gautas Aplinkos apsaugos departamento Alytaus valdybos Gyvosios gamtos inspekcijos pareigūno pranešimas, kad , pas J. T. sodybos ūkiniame pastate rastas savadarbis šaunamasis ginklas. Nuvykus minėtu adresu, sodyboje prie gyvenamo namo laiptų ant trinkelių buvo rastas savadarbis, nenustatyto kalibro su optiniu taikikliu ir duslintuvu šaunamasis ginklas. Bendraujant su sodybos šeimininku J. T., šis prisipažino, kad tai jo šaunamasis ginklas, kurį pirko senai, ginklu nesinaudojo, net buvo užmiršęs, jog turi šį šaunamąjį ginklą. J. T. pripažino, kad šiam ginklui leidimo laikyti neturi, ginklas neregistruotas, kadangi šis yra savadarbis. Aplinkos apsaugos departamento Alytaus valdybos Gyvosios gamtos inspekcijos viršininkas J. J. paaiškino, kad pagal gautą anoniminę informaciją dėl brakonieriavimo 2020-04-27 14 val. jie atvyko į (duomenys neskelbtini) esančią sodybą ir, J. T. leidus, sodyboje apžiūrėjo ūkinį pastatą kartu su T. D. ir S. K.. Ūkinio pastato viduje rado ginklą, kurį išnešė į lauką, mūvėdami pirštines. Ginklą padėjo kieme ant trinkelių, apie rastą ginklą informavo policiją. Ginklą apžiūrėjus, ant vienos iš dalių buvo rastas Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinus ieškomų ginklų registre pagal šį numerį, ginklas nerastas. Šaunamasis ginklas buvo paimtas įvykio vietos apžiūros metu. Dėl rasto ginklo jis pradėjo ikiteisminį tyrimą, taip pat atliko, priėmęs nutarimą, kratą J. T. sodyboje ( b. l. 35 -37).
Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo Nerijaus Bimbirio tarnybiniu pranešimu, kad 2020-04-27 (duomenys neskelbtini), pas J. T. rastas ir paimtas savadarbis ginklas ( b. l. 8-11).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kai buvo apžiūrėta (duomenys neskelbtini), esanti sodyba, kur buvo rastas šaunamasis ginklas su optika ir duslintuvu ( b. l. 12 -23).
Specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1147285 nurodyta, kad pateiktas tyrimui ginklas su optiniu taikikliu ir duslintuvu yra šaudymui tinkamas, graižtvinis, šaunamasis ginklas, pagamintas savadarbiu būdu, perdirbant pramoninės gamybos 16-o kalibro vienvamzdį, lygiavamzdį, medžioklinį šautuvą ??? (Rusija – buvusi TSRS) ir pritaikant jį šaudyti 7,62 mm kalibro, 1947 m. pavyzdžio (7,62 x 39 mm) šoviniais. Skirtingi numeriai ant ginklo lovelio metalinio rėmelio (“T00382”), užrakinimo svirties rankenėlės (“?4..”) bei vamzdžio vąšo (“...3226”) rodo, kad panaudotos to paties modelio, bet skirtingų ginklų egzempliorių dalys. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šis šautuvas yra priskiriamas draudžiamiesiems ginklams. Kartu su ginklu pateiktas duslintuvas yra savadarbiu būdu pagamintas šaunamojo ginklo priedėlis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu tyrimui pateiktas duslintuvas yra A kategorijos ginklo priedėlis ir civilinėje apyvartoje draudžiamas ( b. l. 63 - 67).
Įtariamasis J. T. parodymų patikrinimo vietoje parodė, kur surado ginklą, ūkinį pastatą, kuriame laikė ginklą, vietą, kurioje buvo ginklas iki suradimo ( b. l. 105-110).
Pagal Policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos duomenis J. T. nėra išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus (b.l. 76).
Teismas konstatuoja:
BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas.
Kaltinamasis J. T. neturėdamas leidimo, įgijo graižtvinį su optiniu taikikliu ir savadarbiu būdu pagamintu duslintuvu (A kategorijos ginklų priedėliu) šaunamąjį ginklą, pagamintą savadarbiu būdu, perdirbant pramoninės gamybos 16-o kalibro, vienvamzdį, lygiavamzdį, medžioklinį šautuvą ??? (Rusija-buvusi TSRS) ir pritaikant jį šaudyti 7,62 mm kalibro, 1947 m. pavyzdžio (7,62x39 mm) šoviniais, kuris pagal Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 2 punktą priskiriamas draudžiamiems ginklams, ir šį šaunamąjį ginklą neteisėtai laikė ūkiniame pastate savo sodyboje. Specialisto išvadoje nurodyta, jog ginklas tinkamas šaudyti. Šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalis numato, kad Lietuvos Respublikoje draudžiami A, B, C kategorijų ginklai, neturintys identifikacinių numerių, o pagal šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktus civilinėje apyvartoje draudžiami A kategorijos ginklai ir šaudmenys, skirti tik A kategorijos ginklams, A kategorijos ginklų priedėliai, bet kokie savadarbiai šaunamieji ginklai.
Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nenešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-677/2015). Kaltinamasis J. T. neturi leidimo laikyti (nešiotis) ginklus. Kaltinamasis pripažino, kad turėdamas reikiamų žinių apie ginklų ir šaudmenų paskirtį, suprato, jog nustatytas šaunamojo ginklo laikymas yra neteisėtas. Kaltinamojo parodymai patvirtina, kad jis žinojo apie pareigą šaunamąjį ginklą laikyti tik turint leidimą, kas taip pat patvirtina, jog šio ginklo laikymo neteisėtumas ir pavojingumas buvo suvokiamas. Taigi įvertinus nurodytų argumentų visumą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju J. T. tiesioginė tyčia pasireiškė tuo, kad jis suprato, jog neteisėtai, t. y. neturėdamas leidimo, laikė šaunamąjį ginklą ir norėjo taip veikti. Kaltinamojo J. T. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis J. T. praeityje neteistas, baustas už administracinį nusižengimą transporto srityje (b.l. 77-78).
Kaltinamasis J. T. padarė apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), jis nurodo, kad gauna Pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Nėra duomenų dėl jo įrašymo į psichiatrinį ar priklausomybių ligų gydymą.
Už nusikalstamos veikos padarymą skiriama bausmė, kurios paskirtis įtvirtinta BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, numatytos bausmės – arešto arba laisvės atėmimo iki penkerių metų.
Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę. Skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį.
Kaltinamajam J. T. arešto bausmė būtų per griežta bausmė, kadangi ji yra atliekama realiai ir jos vykdymo atidėjimas nagrinėjamu atveju negalimas, kai yra realaus pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti laikinai neribojant asmens laisvės.
Sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką terminuotas laisvės atėmimas kaltinamajam būtų aiškiai per griežta bausmė, kadangi jis anksčiau nėra teistas, padarytas apysunkis nusikaltimas, jo teigiamai charakterizuojamą asmenybę, ir atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kai yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmės gali paveikti kaltinamąjį ateityje nenusikalsti.
Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje teisingumo principas visų pirma suprantamas kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nubrėžtą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-259/2011). Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.
Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja baudžiamajame įstatyme nustatyti optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017).
Kaltinamasis J. T. padarė baigtą, tyčinį nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai. Teismo vertinimu, J. T. padaryta nusikalstama veika yra ne jo susiformavusio ir toleruojamo nusikalstamo gyvenimo būdo pasekmė, nusikalstama veika nesukelta negrįžtamų pasekmių, nustatyta tik atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta sunkinančių aplinkybių.
BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, yra pažymima, jog kitos bausmės rūšies parinkimas ir paskyrimas, negu numatyta įstatymo, gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, visgi tokių išimtinių aplinkybių nustatymas labiau yra siejamas tiek su nusikalstama veika, tiek kaltininko asmenybę apibūdinančių aplinkybių visetu. Tokiu būdu, svarbu yra tai, kad būtent tų aplinkybių visetas leidžia padaryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui. Byloje nustatytos nusikaltimo aplinkybės, kurios, lyginant jas su tipinėmis tokių nusikaltimų aplinkybėmis, gali būti vertinamos kaip išimtinės, sprendžiant dėl J. T. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo. Nors kaltinamasis ir pakankamai ilgą laiką laikė neteisėtai įgytą šaunamąjį ginklą, tačiau neturėjo tikslo kitiems nusikalstamiems veiksmams atlikti. Nors kaltinamasis J. T. padarė baigtą nusikaltimą, tačiau jokia žala nebuvo padaryta, neatliko aktyvių veiksmų, šį šaunamąjį ginklą laikant, nebandė realizuoti. Kaltinamasis J. T. kritiškai vertina savo elgesį dėl nusikalstamos veikos atlikimo, supranta atliktų veiksmų neteisėtą pobūdį, nesistengia išvengti atsakomybės, gailisi dėl tokio savo elgesio. Šių aplinkybių visuma leidžia teismui spręsti apie šio asmens siekį padaryti teisingas išvadas dėl savo neteisėtų veiksmų ir dėti pastangas ateityje elgtis pagal įstatymus.Kaltinamajam J. T. taikant BK 54 straipsnio 3 dalį parinktina laisvės apribojimo bausmė. Bausmės dydis nustatytinas pagal BK 61 straipsnio nuostatas. Kaltinamajam parinktina laisvės apribojimo bausmė, paskiriant draudimus ir įpareigojimus, kurie leistų kontroliuoti ir koreguoti jo elgesį (BK 48 straipsnis).
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Kaltinamojo nuosavybės teisės laikinai apribotos nebuvo. Kaltinamasis J. T. pagal BPK 140 straipsnį nebuvo laikinai sulaikytas.
Kaltinamajam J. T. paskirta ir taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - taikytina iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - savadarbis šaunamasis ginklas su optiniu taikikliu ir duslintuvu saugomas Alytaus apskrities VPK, kvitas Nr. 004284 ( b. l. 68 - 69), perduotinas Turto valdymo ir ūkio departamentui prie LR VRM.
Priimant apkaltinamąjį nuosprendį, kaltinamajam taikytinos BK 64-1 straipsnio nuostatos, kadangi kaltinamasis kaltę pripažino ir buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297 – 299 straipsniais, 301 – 305 straipsniais, 307- 308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 253 straipsnyje 1 dalyje ir taikant Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį jam paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams, per visą bausmės vykdymo terminą paskiriant pareigą ir įpareigojimą: neatlygintinai išdirbti nustatytą valandų kiekį per teismo nustatytą, bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; uždrausti turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims – leidimus šaunamiesiems ginklams, šaudmenims, šaunamuosius ginklus, šaudmenis.
Taikyti Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad J. T. paskirtas laisvės apribojimas aštuoniems (8) mėnesiams, per visą bausmės vykdymo terminą paskiriant pareigą ir įpareigojimą:
neatlygintinai išdirbti aštuoniasdešimt (80) valandų per teismo nustatytą šešių (6) mėnesių terminą, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
uždrausti turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims – leidimus šaunamiesiems ginklams, šaudmenims, šaunamuosius ginklus, šaudmenis.
Paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti taikyti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti – panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - savadarbį šaunamąjį ginklą su optiniu taikikliu ir duslintuvu, saugomą Alytaus apskrities VPK (kvitas Nr. 004284) perduoti Turto valdymo ir ūkio departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 20 dienų nuo jo paskelbimo, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose (išaiškinant, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).