- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-09
- Bylos Nr.
- 2A-496-527/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00420-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalė Burdulienė (pirm.), Aušra Baubienė, Jolita Cirulienė (pran.)
- Atsakovas
- V. A.
- Ieškovas
- V. A.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės (pirmininkė) ir Jolitos Cirulienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. A. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-631-962/2014 pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovui V. A. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nutraukti turto valdymą bendrosios dalinės nuosavybės teise ir atidalyti turtą, ieškovei priteisiant gyvenamąjį namą, 65,16 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Prienų r. sav., turto rinkos vertė 74 000 Lt, o atsakovui priteisti butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 51,79 kv. m bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini), Prienuose, kurio rinkos vertė 55 000 Lt, už ieškovei natūra tenkančią didesnę turto dalį iš ieškovės atsakovui priteisti 10 000 Lt piniginę kompensaciją (b. l. 2–5).
Ieškovė nurodė, kad 2010-02-02 Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-62-644/2010 buvo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pagal šios sutarties 4. B. l ir 2 punktus šalims buvo pripažintos nuosavybės teisės abiems po ½ dalį buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), Prienuose, ir po ½ dalį 65 kv. m bendro ploto gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais ir kiemo statiniais, esančių (duomenys neskelbtini), Prienų r. sav. Namų valdos 0,36 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Prienų r. sav., kuriame yra bendrosios dalinės nuosavybės teise šalims priklausantis gyvenamasis namas su priklausiniais, asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei, todėl jis nebuvo dalomas ir yra ieškovės asmeninė nuosavybė. Po santuokos nutraukimo ieškovė kurį laiką buvo išvykusi uždarbiauti į užsienį ir konfliktinių situacijų su atsakovu jai pavyko išvengti, nes jie nebendravo, tačiau 2013 m. gegužės mėn. ieškovė grįžo gyventi į Lietuvą ir apsistojo abiems priklausančiame bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame bute. Butas yra dviejų kambarių, naudotis abiems yra gana sudėtinga, nes balkonas yra prie šiuo metu atsakovo naudojamo kambario ir ieškovei neleidžiama į jį išeiti, virtuvė, vonios kambarys ir tualetas taip pat tenka abiems ir dėl tvarkymosi bei priežiūros tarp šalių kyla nesutarimai. Atsakovas niekada nevalo buto, tačiau vaikšto su batais. Ieškovei nuvykus į šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise turimą sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), Prienų r. sav., jai nebuvo leista joje būti, buvo užsuktas vanduo, savavališkai buvo išmesti iš kambario ieškovės drabužiai. Atsakovas darbo dienomis gyvena bute, o savaitgaliais su drauge leidžia laiką sodyboje, į kurią ieškovė jau tuo metu nebegali vykti, nes atsakovas sukelia konfliktines situacijas. Geruoju atsidalinti turto atsakovas nesutinka, teigdamas, kad jam ir taip yra gerai. Buto su rūsiu rinkos vertė yra 55 000 Lt, abiems tenka po 27 500 Lt, gyvenamojo namo su priklausiniais rinkos vertė – 74 000 Lt, abiems tenka po 37 000 Lt.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, kadangi ieškovė jokiais įrodymais nepagrindė savo teiginių, jog ji neturi sąlygų tinkamai disponuoti jai priklausančio turto dalimi ir kad dėl naudojimosi tarp šalių kyla konfliktinės situacijos. Tiek butą, tiek ir gyvenamąjį namą yra galimybės atidalyti natūra, izoliuojant kiekvienam priklausančias patalpas, todėl atsakovas sutiko, kad turtas būtų atidalintas natūra. Atsakovas nesutiko su ieškovės siūlomu atidalijimo būdu, išmokant atsakovui kompensaciją pinigais. Jam labai patogu gyventi darbo dienomis Prienuose, o savaitgaliais pailsėti sodyboje. Ieškovė nuo 2010 m. buvo išvykusi į užsienį, iš kurio grįžo 2013 m., o atsakovas vienas prižiūrėjo sodybą, rūpinosi gyvenamojo namo kūrenimu šaltuoju metų laiku. Tarp šalių seniai yra nusistovėjusi naudojimosi tvarka tiek butu, tiek ir sodyba, todėl ieškinys atmestinas. Tiek buto, tiek namo dalis yra atsakovo turtas ir kompensacija pažeistų atsakovo teises, be to, neišnaudotos visos teisės turtą pasidalinti natūra. Teismas, nutraukdamas santuoką, patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuri yra galiojanti, ieškovė neprašo jos keisti ar nutraukti. Teismo sprendimas yra galiojantis. Ieškovė į atsakovą nesikreipė dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo, neprašo keisti sprendimo, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir turtas pasidalintas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Prienų rajono apylinkės teismas 2014-10-30 sprendimu (b. l. 117–121) ieškinį tenkino visiškai, nutraukė turto valdymą bendrosios dalinės nuosavybės teise tarp šalių ir atidalino turtą: ieškovei priteisė gyvenamąjį namą, 65,16 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Prienų r. sav., turto rinkos vertė 74 000 Lt, atsakovui priteisė butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 51,79 kv. m bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini), Prienai, kurio rinkos vertė 55 000 Lt; priteisė iš ieškovės atsakovui 10 000 Lt (2 896,20 Eur) piniginę kompensaciją už ieškovei natūra tenkančią didesnę turto dalį; priteisė iš atsakovo ieškovei 344,79 Lt (99,86 Eur) bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš atsakovo 22,50 Lt (6,52 Eur) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.
Teismas nustatė, kad šalys yra išsituokę (b. l. 7), 2010-02-02 Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-62-644/2010 buvo nutraukta šalių santuoka bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurios 4. B. 1 ir 2 p. ieškovei ir atsakovui buvo pripažintos nuosavybės teisės abiems po ½ dalį buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), Prienuose, ir po ½ dalį 65 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais ir kiemo statiniais, esančių (duomenys neskelbtini), Prienų r. sav. (b. l. 89). Namų valdos 0,36 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Prienų r. sav., kuriame yra bendrosios dalinės nuosavybės teise šalims priklausantis gyvenamasis namas su priklausiniais, asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei (b. l.60). Ieškovės vardu advokatė 2014-02-14 pranešimu kreipėsi į atsakovą su pasiūlymu susitarti dėl turto pasidalijimo, nurodant galimybę padalinti abiems po vieną objektą, atsakovui buvo pasiūlyta pasirinkti, kokio nekilnojamojo turto jis norėtų ir jis buvo paprašytas informuoti ieškovės advokatę apie savo pasirinkimą. Atsakovui taip pat buvo nurodyta, kad yra atliktas turto vertės nustatymas ir nurodytos dalintino turto vertės (b. l. 10–12). Atsakovas pranešime nurodė, kad sutiktų tik su turto padalijimu natūra, tačiau nesutinka pasirinkti vieną iš nuosavybės teise priklausančių objektų (b. l. 13). Atlikus gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų vertinimą, nustatyta turto rinkos vertė 74 000 Lt (po 37 000 Lt kiekvienam bendraturčiui tenkanti dalis), o ieškovei priklausančio žemės sklypo vertė 24 000 Lt (b. l. 14–15; 18–62). Teismas nustatė, kad šalys konfliktuoja. Atsakovas darbo dienomis gyvena bute, o savaitgaliais su drauge leidžia laiką sodyboje, į kurią ieškovė jau tuo metu nebegali vykti. 2013-06-07 Alytaus apskr. VPK Prienų PK nutarimu buvo atsisakyta pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną medžiagoje Nr. 0113000288184 V. A. veiksmuose nesant administracinio teisės pažeidimo. Atsakovas buvo įspėtas (b. l. 83–85). Teismas padarė išvadą, jog šalių santykiai yra tokie, jog šalys kartu vienoje gyvenamojoje patalpoje gyventi negalėtų. Nors atsakovas teigė, jog yra galimybė padalinti turtą natūra, tačiau šį atsakovo argumentą teismas atmetė, kadangi nustatė, jog butas yra dviejų kambarių, balkonas yra prie atsakovo naudojamo kambario ir ieškovei neleidžiama į jį išeiti, virtuvė, vonios kambarys ir tualetas taip pat tenka abiems, todėl teismas sprendė, kad nėra galimybės padalinti butą natūra taip, kad būtų užtikrintos abiejų šalių teisės ir nebūtų padaroma neproporcinga žala turtui. Be to, atsakovas byloje nereiškė priešieškinio ir nesiūlė savo naudojimosi turtu (butu ir gyvenamuoju namu) varianto. Teismas, spręsdamas dėl turto padalijimo būdo, atsižvelgė į tai, kad ieškovė su dukra gyvena gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Prienų r. sav., žemės sklypas yra ieškovės asmeninė nuosavybė, ieškovė sutinka atsakovui išmokėti kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį, atsakovas iš gyvenamojo namo yra išsivežęs virtuvės baldus, iš sklypo išsirovė ir išsivežė ten buvusius medelius, kas rodo, kad atsakovas išsikelia iš gyvenamojo namo. Ieškovė siūlė atsakovui neteisminiu keliu atsidalinti turtą, tačiau atsakovas su ieškovės siūlomais variantais nesutiko, todėl teismas atmetė atsakovo atstovo argumentą, kad turi būti keičiama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Taikiu būdu šalys pasidalinti turto negali, o naudotis bendru turtu šalys negalėtų dėl tarp jų kylančių konfliktinių situacijų ir esant tokioms aplinkybėms turto padalijimas natūra prieštarautų visuotinai pripažintiems teisingumo, protingumo, racionalumo principams. Teismas sprendė, jog šalims priklausančio turto atidalijimas, jiems paskiriant po vieną nekilnojamojo turto objektą ir priteisiant kompensaciją už vienam iš savininkų tenkantį didesnį nekilnojamojo turto objektą, geriausiai apgins bendraturčių teises, taip pat nepaneigs nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovas (b. l. 125–126) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą nutraukti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai priėmė ieškovės neteisingai suformuluotą ieškininį reikalavimą, jį iš esmės išnagrinėjo ir priėmė neteisingą sprendimą. Visiškai buvo neatsižvelgta į tai, kokiu pagrindu šis turtas tapo šalių bendrąja daline nuosavybe. Prienų rajono apylinkės teisme 2010-02-02 sprendimu šalių bendru sutikimu šalių santuoka buvo nutraukta, teismas patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pripažindamas nuosavybės teises abiems po ½ dalį nekilnojamojo turto. Ieškovė, pareikšdama ieškinį, neprašė teismo keisti, naikinti ar nutraukti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Ieškovė šiuo atveju nenurodė ir bendrųjų sutarčių negaliojimo pagrindų. Ši sutartis taip ir liko galiojanti, liko galiojantis ir teismo sprendimas, kuriuo patvirtinta ši sutartis. Turtas tarp sutuoktinių padalintas bendru sutarimu pagal jų pasirašytą ir teismo patvirtintą sutartį, todėl apie sutarties sąlygų keitimą turėtų ir būti sprendžiamas klausimas. CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Bet ieškovė tokio ieškinio teismui nepareiškė. Ne tik sutarties sąlygos prašomos keisti, keičiamas ir teismo sprendimas, kuriuo patvirtinta ši sutartis. Šiuo atveju tokio prašymo ieškinyje nėra. Pagal CK 3.53 straipsnį negali būti keičiama sutartis ir teismo sprendimas nutraukti pačią santuoką, taip pat negali būti keičiama sutartis ir teismo sprendimas dėl sutuoktinių turto padalijimo. Dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių galima keisti tas sutarties ir teismo sprendimo dalis, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu ir jų gyvenamąja vieta bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu. Dėl naujų sutarties sąlygų ir teismo sprendimo pakeitimo sprendžiama ypatingąja teisena pagal analogiją taikant 1964 CPK str. 312-34-312-39 (2002 m CPK 538–541 str.). Teismas netinkamai taikė įstatymą nagrinėjant ieškovės prašymą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė (b. l. 152–154) prašo atsakovo skundą atmesti, palikti nepakeistą Prienų rajono apylinkės teismo 2014-10-30 sprendimą, priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti 300 Lt ir kitas teismo išlaidas. Apeliantas nurodė, kad teismas nepagrįstai priėmė ieškovės neteisingai suformuluotą ieškininį reikalavimą, jį iš esmės išnagrinėjo ir priėmė neteisingą sprendimą, neatsižvelgiant į tai, kokiu pagrindu turtas tapo buvusių sutuoktinių bendrąja daline nuosavybe. Apeliantas akcentuoja, kad ieškovė, pareikšdama ieškinį, neprašo teismo nutraukti, keisti, naikinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nurodo, kad ieškovė nenurodo bendrųjų sutarčių negaliojimo pagrindų, ir teigia, kad turėjo būti sprendžiama tik dėl sutarties sąlygų keitimo.
Pirmosios instancijos teismas visapusiškai, pilnai bei objektyviai išnagrinėjo visus įrodymus ir padarė teisingas išvadas, kurios kategoriškai paneigia apeliantų teorinius išvedžiojimus, ir priėmė objektyvų sprendimą. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra viena iš bendraturčių teisių, kurią jie gali įgyvendinti bendru susitarimu, o jeigu nepavyksta susitarti – kreipiamasi į teismą su reikalavimu atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.75 str. 1 d., 4.80 str., 1, 2 dalys). CK 4.80 str. prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo (suformuojant atskirus nuosavybės teisės objektus) ir (arba) bendraturčio statuso pasikeitimus. Atidalijimas yra vienas nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. Tiek sujungiant nuosavybę, tiek atskiriant ją nuo kitų asmenų nuosavybės, įgyvendinama disponavimo turtu teisė, turint bendraturčiams teisę susitarti dėl atidalijimo būdų, o kai dėl to nesusitariama, ginčas sprendžiamas teisme. Kai ginčas sprendžiamas teisme, prioritetas pagal įstatymą teikiamas atidalijant natūra ir tik nesant galimybės atidalyti visų bendraturčių natūra, vienas ar keli iš atidalijimų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 str. 2 d. ). Visos šios CK normos ir buvo įgyvendintos. 2014-02-14 pranešimu buvo kreiptasi ir atsakovui pasiūlyta taikiai susitarti dėl turto atsidalijimo, nurodant galimybę pasidalinti abiems po vieną objektą. Atsakovui netgi buvo siūloma pasirinkti, kurį jis iš 2 nekilnojamojo turto objektų norėtų pasirinkti, nurodant, kad jau yra atliktas turto vertės nustatymas ir nurodytos dalintino turto vertės. Atsakovas su tuo nesutiko, nurodydamas, kad sutiktų su turto padalijimu natūra, tačiau nesutiko pasirinkti vieną iš nuosavybės teise priklausančių objektų. Nesutikimo motyvus atsakovas geriausiai nurodė savo 2014-05-23 atsiliepime į ieškinį: „man daug patogiau gyventi darbo dienomis bute, o savaitgaliais pailsėti sodyboje“. Iš to matosi, kad atsakovui nerūpi teisiniai ir žmogiškieji turto atidalijimo faktoriai, jis kaip visada rūpinasi tik savo patogumais ir interesais, ignoruodamas kitą proceso šalį bei nesuvokdamas, kad abiems proceso šalims vienoje, nors ir pusiau padalintoje patalpoje, ne tik neįmanoma, bet ir pavojinga gyventi dėl konfliktiško atsakovo būdo ir kitų svarbių aplinkybių. Dėl atsakovo neteisėtų prieš ieškovę veiksmų buvo pritaikytas Lietuvos Respublikos Policijos įstatymo 19 straipsnis. Vykstant teisminiams ginčams dėl turto atsidalijimo, atsakovas, demonstruodamas savo viršenybę prieš įstatymą ir bendražmogišką supratimą, išardė gyvenamajame bendraturčių name esančią vandentiekio ir šildymo sistemą ir išsivežė bendrą turtą – hidroforą. Atsakovas išardė ir išsivežė virtuvės komplektą; išsikasė ir išsivežė iš sodybos daugiamečius dekoratyvinius krūmus. Su ieškove gyvenanti dukra Ieva serga epilepsija, ir bet koks išprovokuotas tėvo (atsakovo) konfliktas iššaukia arba gali iššaukti epilepsijos priepuolį, kas nepataisomai ir negrįžtamai paveikia jos sveikatą. Ieškovė yra neįgali (darbingumo lygis yra tik 40 procentų, kas atitinka 2-ją invalidumo grupę) ir bet kokia konfliktinė situacija labai neigiamai atsiliepia ieškovės sveikatai. 2014-10-11 atsakovas, nelaukdamas teismo sprendimo, kuris buvo paskelbtas 2014-10-30, slapta atvykęs į sodybą nukėlė ir išsivežė bendrą turtą, civilinėje byloje minimą kaip kiemo statinį – lauko tualetą. Dėl šio įvykio ieškovė kreipėsi į Prienų rajono policijos komisariatą dėl savavaldžiavimo fakto nustatymo. Prienų rajono savivaldybės administracinė komisija, gavusi iš policijos komisariato dėl šio įvykio medžiagą, ieškovės pareiškimą 2014-12-16 turėjo nagrinėti administracinės komisijos posėdyje, tačiau posėdis atidėtas (pareiškimas, ATP protokolas, PK lydraštis, administracinės komisijos pranešimas pridedami).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė ir iš esmės išnagrinėjo ieškovės neteisingai suformuluotą ieškininį reikalavimą, neatsižvelgęs į tai, kokiu pagrindu šis turtas tapo šalių bendrąja daline nuosavybe. Apelianto teigimu, turtui tarp sutuoktinių esant padalintam bendru sutarimu pagal jų pasirašytą ir teismo patvirtintą sutartį, ieškovė turėjo prašyti teismo keisti, naikinti ar nutraukti tą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, taip pat turėjo nurodyti bendruosius sutarčių negaliojimo pagrindus. Dabar gi liko galioti ir Sutartis, ir teismo sprendimas, kuriuo ta Sutartis buvo patvirtinta.
Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta, kaip nepagrįstus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek materialines, tiek procesines teisės normas ir, vadovaudamasis CK 4.80 straipsniu, pagrįstai patenkino ieškovės ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nutraukus santuoką ir padalijus santuokinį turtą, bendroji jungtinė jo nuosavybė pasibaigia (CK 3.100 str. 4 p.). Tai reiškia, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausęs turtas, priklausomai nuo padalijimo būdo, tampa valdomu vieno iš sutuoktinių asmeninės arba jų abiejų bendrosios dalinės nuosavybės teise, buvę sutuoktiniai šiuo atveju – bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (CK 4.72, 4.73 straipsniai), kurie bendrą daiktą (turtą) valdo ir juo naudojasi bendru sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.), taip pat įgyja teisę reikalauti atidalyti kiekvieno jų dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 str.). Padalijus santuokinį turtą pagal šeimos teisės normas bei jų nustatytus ypatumus ir šio turto teisiniam režimui iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasikeitus į bendrąją dalinę nuosavybę, kurioje nustatytos kiekvienam bendraturčiui (buvusiam sutuoktiniui) tenkančios dalys bendrame turte, atsiranda faktinės ir teisinės prielaidos šių dalių iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal daiktinės teisės normas bei jų keliamus reikalavimus atidalijimui. Bendraturčio teisė atsidalyti savo dalį iš bendrosios nuosavybės įgyvendinama bendraturčių sutarimu, jeigu nesusitariama, – teismo tvarka pagal bet kurio iš jų ieškinį (CK 4.75 str. 1 d., 4.80 str. 1 d.). Toks atidalijimas, vienam iš bendraturčių (buvusių sutuoktinių) pareikalavus, gali būti atliktas ir santuokos nutraukimo byloje, jeigu tai galima pagal CK 4.80 straipsnį. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai. Tam, kad galėtų tokiais būti, šie objektai turi atitikti jiems keliamus reikalavimus. Dėl to atsidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti ir, priklausomai nuo pasirinkimo, – pagrįsti jo suformavimo būdą, taip pat teisės atsidalyti prašomu būdu įgyvendinimo galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2011).
Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2010-02-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-62-644/2010 buvo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pagal šios sutarties 4. B. l ir 2 punktus šalims buvo pripažintos nuosavybės teisės abiems po ½ dalį buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), Prienuose, ir abiems po ½ dalį 65 kv. m bendro ploto gyvenamojo namo su ūkiniais pastatai ir kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), Prienų r. sav. Taigi Prienų rajono apylinkės teismo 2010-02-02 sprendimo pagrindu buvę sutuoktiniai po santuokos nutraukimo tapo bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais. Taip pat akivaizdu yra tai, jog nei viena iš šalių, nutraukiant santuoką 2010-02-02 sprendimu, santuokos nutraukimo byloje nereikalavo nekilnojamojo turto atidalijimo, todėl ieškovė, įgyvendindama įstatymo jai suteikiamą teisę atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovui su jos pasiūlymu nesutinkant, kolegijos nuomone, turėjo teisę atskiroje byloje reikšti ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės teisės.
CK 3.53 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Taigi pagal nurodytą teisės normą dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių galima keisti tas sutarties ir teismo sprendimo dalis, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu ir jų gyvenamąja vieta bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu ir negali būti keičiama sutartis ir teismo sprendimas nutraukti pačią santuoką, taip pat negali būti keičiama sutartis ir teismo sprendimas dėl sutuoktinių turto padalijimo (LAT 2006-09-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2006; 2010-06-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2010).
Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą ir suformuluotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, spręstina, jog apeliantas be jokio pagrindo teigia, jog, turtui tarp sutuoktinių esant padalintam bendru sutarimu pagal jų pasirašytą ir teismo patvirtintą sutartį, ieškovė turėjusi prašyti teismo keisti, naikinti ar nutraukti tą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Apeliantui nekeliant klausimo dėl netinkamai nustatytos atidalijamo turto vertės, neteigiant, jog egzistuoja galimybės atidalinti natūra tiek namo, tiek buto vieną antrąją dalį, o svarbiausia – šioje byloje nereiškus jokio priešieškinio, kolegija, nenustačiusi pagrindo išeiti už apeliacinio skundo ribų, dėl šių CK 4.80 straipsnio taikymui svarbių aplinkybių taip pat nepasisako.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, visiškai nepagrįstas apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovei priteistinos išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme – 86,89 Eur (b. l. 143, CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 86,89 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus 89 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.