Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Gaudento Balčiūno pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje A. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 272 straipsnio 1 dalį 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme (2014 m. spalio 15 d. išregistruotas iš aprobuojamųjų asmens duomenų registro),

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2017 m. rugpjūčio 2 d., apie 15.00 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,33 promilių girtumo laipsnis), buitinio konflikto metu tyčia spyrė savo motinai K. B. vieną kartą koja į kairės pusės šoninę krūtinės ląstos dalį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai K. B. fizinį skausmą. Šiais veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. B. paaiškino, kad gyvena kartu su savo motina K. B. bute (duomenys neskelbtini). Butas nuosavybės teise priklauso jo motinai. 2017 m. rugpjūčio 2 d., apie 10.00 val., jis kartu su savo draugais kieme prie savo namų vartojo alkoholį. Išgėrė porą butelių alaus ir vieną butelį degtinės 0,7 l talpos. Po to grįžo į savo namus, tačiau, kas vyko toliau, jis dėl savo girtumo neprisimena. Negali pasakyti, ar tarp jo ir motinos K. B. tą dieną buvo kilęs konfliktas, nes buvo stipriai girtas ir negali pasakyti, ar sudavė motinai koja į šoną. Tačiau jis neneigia, kad galimai galėjo būti taip, kaip pasakoja motina. Šiuo metu gyventi atskirai nuo motinos neturi galimybės, todėl motinos atsiprašys ir nori su ja susitaikyti (b. l. 25).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. B. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 2 d. 15.09 val. įregistruotas įvykis, kad pranešėjos neblaivus sūnus sumušė ją (b. l. 4).

Iš 2017 m. rugpjūčio 2 d. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad atvykus į įvykio vietą buvo nustatyta, jog policiją kvietė K. B., gyv. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje buvo nustatyta, kad A. B. spyrė į šoną K. B.. Pastaroji susijaudinusi, GMP atsisakė, smurto žymių nesimato, namai tvarkingi. Nuo A. B. sklido alkoholio kvapas. Anksčiau smurto artimoje aplinkoje atvejų yra buvę, tačiau neprisimena kada (b. l. 6–7).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas butas (duomenys neskelbtini) (b. l. 8–9).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta K. B. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 2 d., apie 15.00 val., prabudo neblaivus sūnus A. B.. Ji jam pasakė, kad smirda jo drabužiai ir paprašė duoti juos išplauti, tačiau jis supyko ir spyrė koja jai į dešinės pusės šoną (ties šonkauliais). Šis smūgis sukėlė fizinį skausmą. Ji iškvietė policijos pareigūnus, kurie netrukus atvykę sulaikė sūnų. Sūnus nuolat girtauja. Nori pasinaudoti savo teise ir parašyti pareiškimą dėl sūnaus elgesio. Į teismo medicinos tarnybą nesikreips. Nori, kad prevencijos skyriaus darbuotojai atliktų prevencinį darbą ir pabendrautų su sūnumi, kad jis daugiau taip nesielgtų (b. l. 12).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro (b. l .16).

Iš alkotesterio pažymos matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 2 d. 16.03 val. A. B. nustatytas 2,33 promilių girtumo laipsnis (b. l. 19).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir BK 248 straipsnio 1 dalį, kurioje pateiktas sąvokų „artimieji giminaičiai“ ir „šeimos nariai“ išaiškinimas, darytina išvada, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis, buitinio konflikto metu, tyčia spyrė savo motinai K. B. vieną kartą koja į kairės pusės šoninę krūtinės ląstos dalį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Įtariamajam A. B. paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. B. su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b. l. 40). K. B. 2017 m. rugpjūčio 8 d. pranešimu yra informuota apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 39).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta, kaltinamojo asmenybę –nedirbantis, teistas (b. l. 33), baustas administracine tvarka (b. l. 30), kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir sunkinančią aplinkybę (veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį ir dydį, t. y. areštą 30 (trisdešimčiai) parų. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali, todėl ją didinti ar mažinti nėra pagrindo.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. 15.26 val. (b. l. 17) iki 2017 m. rugpjūčio 3 d. 12.05 val. (b. l. 26), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 str.).

Ikiteisminio tyrimo metu A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 28) paliktina galioti iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro, esantis byloje (b. l. 41), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. B. (A. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. B. skirti galutinę bausmę – 20 (dvidešimties) parų areštą, bausmę atliekant areštinėje.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo A. B. sulaikymo, vykdant šį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. 15.26 val. iki 2017 m. rugpjūčio 3 d. 12.05 val.

A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – garso įrašą iš Bendrojo pagalbos centro, esantį byloje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti byloje.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.