Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui J. J. (J. J.) dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo be tėvo sutikimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimas be tėvo sutikimo nepažeis nepilnamečio N. J. teisėtų interesų. 2018-10-17 Skyriuje vykusio pokalbio metu su nepilnamečiu N. J. nustatyta, kad nuo to laiko, kai tėvas yra įkalinimo įstaigoje, tėvas palaiko su sūnumi ryšį tik telefonu (vaikas nurodė, kad skambina kiekvieną penktadienį). Nepilnametis nurodė, kad šiuo metu nenori bendrauti su tėvu, kadangi jam nepatinka, jog tėvas skambina iš kalėjimo. Taip pat pokalbio metu paklaustas kokią jis norėtų turėti pavardę, nepilnametis aiškiai išreiškė norą, kad jo pavardė būtų (duomenys neskelbtini), kadangi tokią pat pavardę turi jo motina ir vyresnysis brolis.

4. Bylos šalys į teismo posėdį neatvyko, apie jo vietą ir laiką joms buvo pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

5. Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad ieškovė A. M. ir atsakovas J. J. turi nepilnametį sūnų N. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam yra suteikta tėvo pavardė „J.“.

6. Ieškovė ieškiniu prašo pakeisti nepilnamečio sūnaus N. J. pavardę be jo tėvo sutikimo į motinos pavardę – „M.“. Ieškovė kaip pagrindą pakeisti sūnui pavardę nurodė šiuos argumentus: atsakovas dėl sunkaus nusikaltimo nuteistas laisvės atėmimo bausme 15 metų ir šiuo metu atlieka bausmę; atsakovo ir šalių vaiko niekada nesiejo socialinis, emocinis, dvasinis ryšis; nepilnamečio vaiko pavardė neatspindi jo individualumo, ryšio su motina.

7. Pažymėtina, kad šios kategorijos bylose būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, toliau – Konvencija, 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

8. Vaiko pavardės suteikimo principines nuostatas reglamentuoja CK 3.167 straipsnis, numatantis, kad tuo atveju, kai tėvų pavardės skirtingos, vaikui tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių. Tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko pavardės, vaikui pavardė suteikiama teismo nutartimi (CK 3.167 straipsnio 2 dalis). Vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministras (CK 3.167 straipsnio 4 dalis).

9. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 1R-333 „Dėl asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas) 4 dalis numato, kad pasirinktas vardas ir (ar) pavardė, į kurį keičiamas turimas vardas ir (ar) pavardė, turi atitikti pareiškėjo lytį, neprieštarauti gerai moralei ir Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, o kai keičiamas nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė, – taip pat ir geriausiems vaiko interesams.

10. Iš bylos aplinkybių matyti, kad nuo vaiko gimimo tėvu gimimo liudijime yra įrašytas atsakovas J. J. ir vaikui buvo suteikta tėvo pavardė. Tačiau tėvo ryšys su nepilnamečiu vaiku iš esmės nesusiformavo, jis neteikė ir iki šiol neteikia sūnui išlaikymo, nesirūpina vaiko auklėjimu, ugdymu, sveikata. Be to, atsakovas J. J. Vilniaus apygardos teismo 2017‑01‑30 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-60-256/2017 pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 8 p., 138 str. 2 d. 8 p. ir 259 str. 2 d. ir jam paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2015-04-27. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja sūnaus pavardė pakeitimui į motinos pavardę. Pavardės pakeitimo pageidauja ir pats nepilnametis vaikas. Ieškovės reikalavimui neprieštaravo ir išvadą byloje duodanti institucija. Nustatytų faktinių aplinkybių visetas sudaro pagrindą konstatuoti esant pakankamam pagrindui pakeisti nepilnamečio vaiko turimą pavardę į motinos turimą pavardę. Vaiko pavardės pakeitimu siekiama apginti išimtinai vaiko interesus, nes šeimoje yra svarbūs jo interesai turėti tokią pavardę, kaip ir jo motinos.

11. Pakeitus nepilnamečio vaiko N. J. pavardę bus išsaugotas jo identiškumas, t. y. biologinio tėvo pavardė liks įrašyta vaiko gimimo liudijime, vaikas turės galimybę žinoti biologinio tėvo duomenis (tėvo vardas, pavardė, asmens kodas). Leidimas be tėvo sutikimo pakeisti vaiko pavardę netrukdys vaiko biologiniam tėvui – atsakovui – apsaugoti vaiko teisę žinoti, kad vaikas yra kilęs iš jo giminės. Be to atsakovui išlieka visos asmeninės turtines ir neturtines teises dėl vaiko (CK 3.170 straipsnio 1 dalis), jam nėra apribojamos tėvystės teisės ir pan. Motinos tautybė yra lenkė, todėl vaiko pavardės galūnė negali būti rašoma su lietuviška galūne. Vaiko pavardė turi būti kaip ir jo brolio-„M.“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti nepilnamečio vaiko N. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) pavardę „J.“ į pavardę „M.“ pagal jo motinos pavardę be atsakovo J. J. (J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) sutikimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.