Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovui D. D. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Kauno energija“ (toliau – ir ieškovė) prašo priteisti iš atsakovo D. D. (toliau – ir atsakovas) 89,75 Eur skolą už ieškovės parduotą šilumos energiją, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas – 15,00 Eur žyminio mokesčio, 1,71 Eur už nekilnojamo turto centrinio duomenų banko bei gyventojų registro išrašų suformavimą, 36,30 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Atsakovui adresuoti procesiniai dokumentai – ieškinys su priedais, teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsnio tvarka –paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje pranešimą apie dokumentų įteikiamą. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi ir 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą ir surašo sutrumpintus motyvus. Atlikęs formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą nagrinėjamoje byloje, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas patenkinti ieškinį visiškai.

Formaliai įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus: nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, Gyventojų registro išrašą, priskaičiuotų delspinigių skaičiuotę, kitus dokumentus nustatyta, kad ieškovė tiekė šilumos energiją patalpai, adresu: (duomenys neskelbtini), kuris, skolos susidarymo laikotarpiu, nuosavybės teise priklausė atsakovui. Atsakovas yra neatsiskaitęs už šilumos energiją per laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2011 m. gegužės 30 d.

Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovo sutartis dėl šilumos energijos pirkimo buvo sudaryta konkliudentinių veiksmų pagrindu, kadangi atsakovui priklausanti patalpa prijungta prie centralizuotos šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos, ieškovė šilumos energiją atsakovui faktiškai suteikė, taip pat suteikė, todėl atsakovas privalo atsiskaityti už suteiktą šilumos energiją.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad tarp šalių susiklostę santykiai atitinka energijos pirkimo–pardavimo sutartinius santykius, kurių samprata įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.383 straipsnio 1 dalyje. CK 6.384 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Kadangi ieškovė su atsakove nesudarė šilumos pirkimo–pardavimo sutarties, šilumos tiekimo ir atsiskaitymo santykiams taikytinas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo (toliau – ir aprašas) 6 punktas, pagal kurį iki to laiko, kol bus sudaryta sutartis pagal individualiai aptartas sąlygas, šilumos tiekėjo ir buitinio šilumos vartotojo tarpusavio santykiai grindžiami vadovaujantis šiuo aprašu nustatytomis sąlygomis. Abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita. Atsiskaitymo tvarką nustato šalių susitarimas, jeigu teisės aktai nenumato ko kita (CK 6.388 straipsnis ir Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo12 straipsnio 1 dalis). Pagal aprašo 27 punktą už suvartotą šilumą buitinis šilumos vartotojas moka šilumos tiekėjui pagal atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis arba aprašo 21 punkte nurodyta tvarka pagal vartotojui priskirtą suvartotą šilumos kiekį. Buitinis šilumos vartotojas už suvartotą šilumą atsiskaito pagal šilumos tiekėjo pateiktą mokėjimo už šilumą pranešimą ar sąskaitą už šilumą (aprašo 30 punktas). Aprašo 34 punkte nustatyta, kad šilumos tiekėjas buitiniam šilumos vartotojui mokėjimo už šilumą pranešimuose arba sąskaitose pateikia mokėtiną sumą, nurodydamas mokėtiną sumą už faktiškai per atsiskaitymo laikotarpį suvartotą šilumą. Taigi atsakovas, būdamas jam nuosavybės teise priklausiusiai patalpai tiektos šilumos energijos vartotoju, turi prievolę už suvartotą energiją sumokėti.

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais. Ieškovė tiekė šilumos energiją į atsakovo butą, taip pat aptarnavo karšto vandens prietaisus, atsakovas naudojosi suteiktomis paslaugomis, todėl privalėjo vykdyti prievoles – už suteiktas paslaugas mokėti nustatytus mokesčius (CK 6.351 straipsnis, 6.584 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas savo prievolę mokėti mokesčius tinkamai įvykdė, pagal ieškovės pateiktus įrodymus atsakovas jai yra skolingas 89,75 Eur už ieškovės parduotą šilumos energiją, todėl ši suma ieškovei priteistina iš atsakovo (CK 6.383 straipsnio 1 dalis, 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis).

Ieškovei iš atsakovės taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes terminą įvykdyti praleidęs skolininkas fizinis asmuo moka penkių procentų dydžio metines palūkanas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Visiškai patenkinus ieškinį ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur žyminis mokestis, 1,71 Eur už informacijos paieškas ir peržiūras viešuose registruose, 36,30 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą, ieškovės naudai priteistinos iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią 5,00 Eur valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 263, 264, 285, 286, 287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, naudai 89,75 Eur (aštuoniasdešimt devynių eurų 75 ct) skolą už tiektą šilumos energiją, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (89,75 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2020 m. balandžio 24 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas – 15,00 Eur (penkiolikos eurų 0 ct) žyminį mokestį, 1,71 Eur (vieną eurą 71 ct) už informacijos paieškas ir peržiūras viešuose registruose, 36,30 Eur (trisdešimt šešis eurus 30 ct) išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.