Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-10-31 · Administracinė byla Nr. I-6962-789/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-10-31
Bylos Nr.
I-6962-789/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00128-2016-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Pareiškėjas
S. F.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-6962-789/2016Proceso Nr. 3-61-3-00128-2016-3Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 31 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė,

dalyvaujant pareiškėjui S. F. (dalyvavo iki 19 teismo posėdžio minutės) ir atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Rasai Mažeikienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. F. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2016-01-11 pateikė teismui skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus (toliau – ir Socialinių išmokų skyrius) 2015-11-13 sprendimo Nr. 70389 (toliau – ir Sprendimas Nr. 70389) (pranešimas Nr. 94480) dėl sumažinto dydžio socialinės pašalpos skyrimo dalį, kuri susijusi su paskirtos piniginės socialinės paramos dydžio sumažinimu 20 %, bei išspręsti visus ginčo dėl teisės susijusius klausimus iš esmės; 2) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išspręsti, ar nauja Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 10 str. 2 d., 22 str. 6 d. neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija), jos 52 str.; 3) priteisti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos subjektų neteisėtų veikų / neveikimo, kuri preliminariai yra lygi 131 967,20 Eur. Pareiškėjas prie skundo taip pat pridėjo prašymą dėl praleisto termino skundui pateikti atnaujinimo (b. l. 1–13).

Teismo 2016-04-25 nutartimi priimta pareiškėjo skundo dalis, kuria jis teismo prašė priteisti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos subjektų neteisėtų veikų / neveikimo, kuri preliminariai yra lygi 131 967,20 Eur.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodė, kad AB „Lesto“ 2015-09-21 9 val. 30 min. nutraukė elektros energijos tiekimą pareiškėjo butui. Teigia, kad minėtais veiksmais AB „Lesto“ pažeidė prigimtines žmogaus teises ir laisves, teisėtus interesus, teisę į teisinę gynybą ir visų lygybę prieš įstatymą. Nurodė, kad negalėjo ruošti procesinių dokumentų teismams ir kitoms institucijoms, taip pat gaminti šiltą maistą ir palaikyti higieną. Tokios aplinkybės pareiškėjui sukėlė sveikatos pablogėjimą, gyvenimo kokybės suprastėjimą, intensyvius dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, taip pat šiurkščiai pažeidė garbę ir orumą. Teigė, kad su prokuratūros, teismo ir kitų teisėsaugos institucijų priimtomis nutartimis ir nutarimais dėl elektros energijos tiekimo sustabdymo nesutinka. Teigė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nusikalstamai, aplaidžiai ir neteisingai išsprendė pareiškėjo 2015-09-21 ir 2015-09-28 prašymus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administracinėje byloje Nr. I-11175-281/2015. Teigia, kad visi nuo to momento vykdyti teismo procesai yra ne tik neteisėti, bet ir nusikalstami. Nurodė, kad 2015-11-03 kreipėsi į Socialinių išmokų skyriaus Pilaitės poskyrį dėl piniginės socialinės paramos teikimo pratęsimo. Teigė, kad Sprendimo Nr. 70389 dalis, susijusi su paskirtos piniginės socialinės paramos dydžio sumažinimu 20%, yra tolimesnė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės subjektų ir įstatymo leidėjo nusikalstama ir neteisėta veika, prieštarauja Konstitucijos ir kitų teisės aktų nuostatoms.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Įstatymo 10 str. 2 d. nuostata pažeidžia Konstituciją ir jos 52 str., blogina socialiai jautrių bei pažeidžiamų piliečių padėtį. Teigė, kad dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neteisėta veika pareiškėjui sumažintos socialinės paramos dydžio patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

Atsiliepimas

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija), atstovaujanti ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad skunde pareiškėjas pripažino, jog Vilniaus miesto savivaldybė veikė, remdamasi nauja Įstatymo redakcija. Teigia, kad Socialinių išmokų skyrius, atsižvelgdamas į pareiškėjo prašymą ir jo pateiktus duomenis, tinkamai atliko visus su piniginės socialinės paramos skyrimu susijusius veiksmus vadovaudamasis aktualių teisės aktų nuostatomis. Mano, kad Sprendimas Nr. 70389 yra teisėtas, galiojantis ir įvykdytas, todėl nėra pagrindo atsirasti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinei atsakomybei ir žalos atlyginimui. Teigė, kad, skirdamas socialinę išmoką, Socialinių išmokų skyrius veikė teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis. Pažymėjo, kad turtinės žalos atlyginimas pirmiausiai turi būti vertinamas kaip kompensacinė priemonė, būtina atkurti realius, o ne menamus turtinius praradimus. Mano, kad pareiškėjas nepagrindė neteisėtų Administracijos veiksmų, bet ir žalos realumo. Atkreipė dėmesį, kad, nesant atsakomybės atsiradimo sąlygų, neįrodžius prašomos priteisti žalos dydžio ir jos pagrįstumo, nėra pagrindo atsirasti Administracijos turtinei prievolei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą (b. l. 61–65, 92).

Šalies argumentai

Pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad žalą kildina iš Sprendimo Nr. 70389. Pareiškėjas nurodė, kad nepasitiki teismu bei teisėsaugos institucijomis, teismo posėdyje nedalyvavo nuo 19 teismo posėdžio minutės.

Atsakovės atstovė teismo posėdyje nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas 2015-11-03 pateikė Administracijai prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti (b. l. 66–70). Socialinių išmokų skyrius 2015-11-13 Sprendimu Nr. 70389 laikotarpiu nuo 2015-11-01 iki 2016-02-01 paskyrė pareiškėjui 81,60 Eur dydžio socialinę pašalpą (b. l. 73). Socialinių išmokų skyrius 2015-11-13 pranešime Nr. 94480 pareiškėjui nurodė, kad Sprendimu Nr. 70389 pareiškėjui paskirta sumažinto dydžio socialinė pašalpa (b. l. 23). Pareiškėjas neturtinės ir turtinės žalos atsiradimą kildina dėl to, kad Sprendimu Nr. 70389 nepagrįstai buvo sumažinta socialinė pašalpa.

Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto, nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Pagal CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais. Reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 str., reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, tiek turtinę, tiek neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš Sprendimo Nr. 70389, kuris, jo manymu, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad jam padaryta žala kyla iš neteisėto Sprendimo Nr. 70389. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, teikdamas skundą teismui, praleido Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytą terminą skundui dėl Sprendimo Nr. 70389 paduoti, teismas 2016-01-18 nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2016-04-13 nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-269-556/2016 nurodė, kad pareiškėjo nurodytos priežastys atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Sprendimo Nr. 70389 yra subjektyvaus pobūdžio, todėl pareiškėjo prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą pagrįstai netenkintas.

Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad, siekdamas apskųsti Sprendimą Nr. 70389, pareiškėjas netinkamai naudojosi įstatymuose įtvirtintomis galbūt pažeistos teisės gynimo priemonėmis. Suinteresuotas asmuo pats renkasi, kokius reikalavimus pareikšti teisme ir kokias teisminės gynybos priemones prašyti taikyti. Tačiau tam, kad teisminės gynybos priemonės būtų veiksmingos, jomis turi būti naudojamasi tinkamai. Pagal dispozityvumo principą teismas turi nagrinėti bylą pareiškėjo nurodyto skundo dalyko ribose. Atitinkamai atsisakius priimti dalį pareiškėjo skundo, bylos nagrinėjimo ribos yra nustatomos pagal priimtų reikalavimų turinį.

LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai suinteresuotas asmuo prašymą dėl žalos priteisimo grindžia valstybės deliktinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis, šis reikalavimas turėtų būti atmetamas, nes juo iš tiesų siekiama tokio rezultato, kokį suinteresuotas asmuo gautų laimėjęs bylą dėl administracinio akto panaikinimo (LVAT 2014-06-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-416-14). Pastebėtina, kad panašios pozicijos dėl konkuruojančių pažeistų teisių gynybos būdų yra laikomasi ir Europos Sąjungos teisėje. Šiuo aspektu Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pripažįstama, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo turi būti laikomas nepriimtinu, jeigu juo iš tiesų siekiama, kad būtų atšauktas galutinis aktas, o, patenkinus šį ieškinį, teisinės galutinio akto pasekmės taptų niekinėmis (Pirmosios instancijos teismo 2006-06-21 sprendimas Danzer prieš Tarybą, T-47/02 28–29 p., 2007-11-27 sprendimas Pitsiorlas prieš Tarybą ir ECB, T-3/00 ir T-337/04 280–285 p.). Atsižvelgus į pareiškėjo priimto skundo apimtį ir jame pareikštą reikalavimą, teismas spręs, ar Administracija neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jai teisės aktuose priskirtų funkcijų arba veikė nepateisinamai aplaidžiai, dėl ko pareiškėjui galėjo atsirasti jo nurodyta turtinė ir neturtinė žala. Esant šioms aplinkybėms, byloje spręstina, ar Administracija laikėsi įstatymų leidėjo nustatytų reikalavimų.

Iš pareiškėjo Administracijai teikto 2015-11-03 prašymo-paraiškos piniginei socialinei paramai gauti turinio ir bylos aplinkybių matyti, kad pareiškėjas prašė Administracijos suteikti jam administracinę paslaugą – teikti socialinę pašalpą. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad pareiškėjo teiktas 2015-11-03 prašymas-paraiška iš esmės atitiko Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 14 d. pateiktą prašymo sąvoką, todėl turėjo būti išnagrinėtas, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 str. 1 d. nustatytais reikalavimais. Asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles (toliau – ir Taisyklės) (redakcija nuo 2015-09-01). Pareiškėjo prašymas išnagrinėtas ir dėl jo 2015-11-13 priimtas Sprendimas Nr. 70389. Nagrinėjamu atveju į pareiškėjo prašymą Administracija atsakymą pateikė, nepraleidusi Taisyklėse nustatytų terminų. Departamento Raštuose pateikiama informacija dėl pareiškėjo 2015-11-03 prašymo-paraiškos, atsakymas pateiktas, atsižvelgiant į 2015-11-03 prašymo-paraiškos turinį, jame pateikti Sprendimo Nr. 70389 priėmimo motyvai. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad Administracija išnagrinėjo pareiškėjo 2015-11-03 prašymą-paraišką, nepažeisdama administracinės procedūros nustatytos tvarkos ir terminų.

Atsižvelgiant į ginčo teisiniams santykiams taikytiną teisinį reguliavimą, teismų praktiką, byloje surinktų įrodymų visumą ir faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Administracijos veiksmai, nagrinėjant pareiškėjo 2015-11-03 prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti, buvo atlikti, laikantis jų priėmimo tvarkos, todėl nėra pagrindo konstatuoti Administracijos neteisėtus veiksmus. Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, jog valstybės neteisėti veiksmai gali būti konstatuojami tik tada, kai nustatomas akivaizdus, t. y. aiškus ir rimtas valdžios institucijos diskrecijos ribų peržengimas (LVAT 2011-07-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-3034/2011). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad Administracija, nagrinėdama pareiškėjo 2015-11-03 prašymą-paraišką, peržengė jai suteiktas diskrecijos ribas. Nenustačius Administracijos neteisėtų veiksmų nagrinėjant pareiškėjo 2015-11-03 prašymą-paraišką, nėra pagrindo konstatuoti, kad Pareiškėjui kilo turtinė ir/ar neturtinė žala. Todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti 131 967,20 Eur turtinę ir neturtinę žalą, kurią jis kildina iš Administracijos tariamai neteisėtų veiksmų, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas teismo prašo teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar nauja Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 10 str. 2 d., 22 str. 6 d. neprieštarauja Konstitucijai, jos 52 str. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 2 d., jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis teismui suteikta diskrecija spręsti dėl byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl minėtų Įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2001-01-01 iki 2016-06-30 (su pakeitimais ir papildymais)) 85-87 str., 88 str. 2 p., Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2016-07-01) 132 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 1 d.,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. F. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė