Alytaus apylinkės teismo nutartis

VšĮ Alytaus poliklinikos atstovei – Psichikos sveikatos centro gydytojai psichiatrei J. V. Treinavičienei,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės pakeitimo A. S. L. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019 m. sausio 31 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose gautas VšĮ Alytaus poliklinikos teikimas, kuriame rekomenduojama A. S. L. nutraukti taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą psichikos priežiūros sąlygomis, ir spręsti dėl galimybės taikyti A. S. L. priverstinį gydymą stacionaro sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Teismo posėdyje dalyvaujanti VšĮ Alytaus poliklinika atstovė teikimą palaikė ir siūlė jį tenkinti. Nurodė, kad šiuo metu negali užtikrinti A. S. L. gydymo. A. S. L. kelis kartus skambino telefonu, kvietė atvykti į jų įstaigą. Pacientas bendravo nepagarbiai, ignoravo jų kvietimą. Su šeima nėra bendravę, į jo namus nebuvo nuvykę, neturi jokių duomenų apie A. S. L. vartojamus vaistus. Jam nustatytas organinis kliedesinis (panašus į šizofreniją) sutrikimas (F06.2). Jeigu pacientas gydytųsi, jam atsirastų kritika savo elgesiui. Dabar jo kliedesiai plečiasi, įtraukiamos institucijos, gydytojai, kuriais jis nėra patenkintas. Tai pasireiškia institucijoms rašomais raštais, iš kurių matosi, kad žmogus serga psichikos liga. Stacionare būtų užtikrintas gydymas kiekvieną dieną. Įstaiga turi galimybę nuvykti tik pas slaugomus ligonius.

Prokurorė siūlė teikimą atmesti ir priimti naują sprendimą dėl priverčiamosios priemonės – ambulatorinio stebėjimo pratęsimo.

A. S. L. atstovas pagal įstatymą, sūnus S. L. prašė VšĮ Alytaus poliklinikos teikimo netenkinti. Parodė, kad jo tėvui yra 82 metai, jis sunkiai juda po namus. Gali išeiti į lauką, kai jį išsiveda. Tėvas nėra agresyvus. Žinojo, kad yra teismo priimta nutartis gydyti tėvą ambulatoriškai. Daugiau žinių nei jis, nei jo motina dėl gydymosi eigos negavo. Laukė informacijos, kada reikės pristatyti tėvą į nurodytą vietą. Jis, kaip įgaliotas asmuo, nebuvo informuotas dėl tėvo gydymo. Kai gavo nutartį dėl tėvo nukreipimo gydytis Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje, tuomet kreipėsi į aukštesnįjį teismą dėl nutarties panaikinimo. Tėvo būklė yra tokia, kad jis niekam nėra pavojingas, nekliedi, su visais gražiai bendrauja, niekam negrasina. Jis, kaip sūnus, užtikrintų ambulatorinės priemonės tėvui įgyvendinimą, dabar tėvą prižiūri motina. Be to, jis išsiaiškino, kad poliklinikos darbuotojai turi galimybę atvykti pas tėvą į namus.

Gynėja advokatė L. G. prašė teikimą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas atmestinas.

Pagal baudžiamąjį įstatymą priverčiamosios medicinos priemonės – tai ir gydomojo, ir valstybės prievartos poveikio priemonių visuma, tam tikras jų derinys. Šiomis priemonėmis siekiama užtikrinti pavojingas veikas padariusių asmenų sveikatos apsaugą, gydymą ir kitus gyvybiškai svarbius interesus. Kartu minėtomis priemonėmis norima apsaugoti visuomenę nuo kitų galimų sutrikusios psichikos asmenų pavojingų veikų. BK 98 str. 6 d. ir BPK 405 str. 4 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 str.), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

Iš VšĮ Alytaus poliklinikos pateikto psichiatrinės gydytojų komisijos medicininės apžiūros akto Nr. 145 matyti, kad asmens psichinė sveikata buvo įvertinta tik formaliai, neįsigilinus. Psichinė A. S. L. apžiūra netgi nebuvo atlikta, tai argumentuojant tuo, kad pacientas neatvyko, todėl jo psichinės būklės vertinti negalima. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V– 668/A1–243 „Dėl pacientų, teismo nutartimi pripažintų nepakaltinamais ir nukreiptų priverstinai gydytis, psichosocialinės reabilitacijos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas) 27 punktas numato, kad ambulatoriškai priverstinai stebimas pacientas psichikos sveikatos centro socialinių darbuotojų lankomas ar kviečiamas atvykti į atitinkamą įstaigą ne rečiau kaip kas 14 kalendorinių dienų, esant nepalankiai socialinei situacijai – ir dažniau. Įstatymo 28 punktas numato, kad su pacientu bendravęs darbuotojas raštu įvertina paciento būklę, socialinę situaciją ir po vieną kiekvieno vizito pažymos egzempliorių pateikia psichikos sveikatos centrui ir socialinės paramos skyriui. Taigi, šiuose straipsniuose nurodyta informacija paneigia VšĮ Alytaus poliklinikos argumentą, kad asmens psichinės sveikatos apžiūros vykdyti negalima, nes pacientas neatvyko, kadangi matoma, kad pacientui neatvykstant, jis gali būti socialinių darbuotojų lankomas ir namuose, o vizitų metu raštu turi būti įvertinta paciento būklė. Nagrinėjamu atveju, medicininės apžiūros akte nurodyta tik tai, kad su pačiu pacientu kelis kartus buvo mėginta susisiekti telefonu, rekomenduota atvykti stebėjimui, tačiau jis kategoriškai atsisakė, nurodydamas, kad nesilankys, nesigydys, liepė daugiau neskambinti ir jo neieškoti. Su paciento šeimos nariais bei įstatyminiu atstovu - sūnumi S. L. nebuvo bandyta susisiekti, į paciento namus taip pat nei karto nebuvo nuvykta. BPK 405 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas priima sprendimą pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, – jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė. Šiuo atveju nėra objektyvių duomenų, kad A. S. L. sveikatos būklė būtų pasikeitusi, jo psichinė sveikata buvo įvertinta remiantis tik keliais telefoniniais skambučiais bei tuo, kad jis neatvyksta į gydymo įstaigą. Net ir pati VšĮ Alytaus poliklinikos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad neturi jokių duomenų apie A. S. L. psichinės būklės pablogėjimą.

Iš byloje esančios informacijos matyti, kad A. S. L. naujų nusikalstamų veikų nepadarė, administracine tvarka nebaustas. Atsižvelgtina į tai, kad jis yra senyvo amžiaus, turi sveikatos problemų, susijusių su judėjimo funkcijos sutrikimu, yra prižiūrimas šeimos narių, jokių nusiskundimų dėl jo elgesio nėra. Laikytina, kad nėra jokių objektyvių duomenų apie padidėjusį A. S. L. socialinį pavojingumą.

Kaip numato BK 17 straipsnis, asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Pagal BK 98 straipsnio 1 dalį, tokiems asmenims teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Svarbu paminėti, kad nepakaltinamas asmuo negali pilnai suvokti tam tikrų situacijų, savo veiksmų, ką jam būtina atlikti, ko negalima. Todėl tokio asmens interesus turi užtikrinti šeimos nariai, kurie gali būti pripažintini atstovais pagal įstatymą (BPK 53 straipsnio 2 dalis, 404 straipsnis). Viso proceso metu dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo A. S. L. turėjo atstovą pagal įstatymą sūnų S. L. Todėl teismas daro išvadą, kad teismo priimti sprendimai asmens atžvilgiu, kurio atžvilgiu pritaikytos priverčiamosios medicinos priemonės, turi būti įgyvendinami per atstovą pagal įstatymą. Šiuo atveju tai nebuvo daroma.

Įvertinus VšĮ Alytaus poliklinikos 2019 m. sausio 31 d. teikimą Nr. SD–220, VšĮ Alytaus poliklinikos Psichiatrinės gydytojų komisijos 2019 m. sausio 30 d. medicininės apžiūros aktą Nr. 145 bei proceso dalyvių paaiškinimus teismo posėdžio metu, spręstina, kad nėra jokių pagrįstų duomenų, kurie patvirtintų A. S. L. psichinės sveikatos pablogėjimą ir socialinio pavojingumo padidėjimą, todėl nėra teisinio pagrindo nutraukti priverčiamosios priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis ir taikyti stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, todėl teikimas yra atmestinas. Atsižvelgiant į tai, kad nėra duomenų dėl A. S. L. sveikatos būklės pasikeitimo, todėl teismas priima naują sprendimą – pratęsti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartimi A. S. L. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo VšĮ Alytaus poliklinika pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą (BPK 405 str. 3 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 1, 2 dalimis, 3 dalies 1 punktu, 4, 5, 6 dalimis,

nutaria:

atmesti VšĮ Alytaus poliklinikos teikimą.

Pratęsti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartimi A. S. L. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo VšĮ Alytaus poliklinika pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismą.