- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-05-12
- Bylos Nr.
- 1-1063-1123/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Kaltinamasis
- D. R.
- Nukentėjusysis
- R. R.
- Nuteistasis
- D. R. Vilniaus
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį – 6 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dirbti ir būti registruotam darbo biržoje, per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose bei be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje; per vienerius metus šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą;
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartimi nuteistajam D. R. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą, bausmę atlikęs 20217 m. gegužės 29 d., teistumas išnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. R. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – motinai, o būtent: jis, 2020 m. lapkričio 15 d., apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini), virtuvės patalpoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,24 prom. girtumas), konflikto metu su motina R. R., dešinės ir kairės rankos kumščiais sudavė jai ne mažiau penkių smūgių į galvos viršutinę dalį, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai R. R. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais D. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis D. R. , apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino iš dalies ir parodė, kad viskas įvyko jo kambaryje, jis sėdėjo, žiūrėjo televizorių ir gėrė alų, vieną ar du butelius. Jei įvykis buvo 11 valandą, vadinasi alkoholį vartojo nuo ryto, iš vakaro tikrai irgi buvo vartojęs, jei tokios promilės nustatytos. Konfliktas įvyko iš jo kambario išeinant į koridorių. Paties konflikto pradžios neprisimena, kai užsimanė į tualetą, atėjo jo motina, kuri norėjo kažką pasakyti, ji jam užstojo praėjimą ir jis jos paklausė „ką tu darai, praleisk mane į tualetą“. Jis jai penkis kartus pastukseno, pripažįsta kaltę, kad buvo taip, kaip parašyta kaltinime. Jis pripažįsta, kad sudavė kumščiu į pakaušį, bet labiau pastukseno, tai padarė 3-4 kartus. Jo mama toliau stovėjo įsikabinusi į duris, tikrai neverkė, nes po to jam dar teko ją atplėšti nuo durų, kad galėtų praeiti toliau. Jis labai norėjo į tualetą ir neturėjo ką daryti, kai ji jo nepraleido. Po to, kai nuėjo į tualetą, nematė, kaip ji užsidarė, nematė, ką ji darė. Jis matė kai atvažiavo greitoji, bet su jais bendrauti neteko, nes jie prie jo nėjo, nieko neklausė. Jam buvo aišku, kad greitoji buvo iškviesta dėl jo veiksmų. Jie atvažiavo, pasižiūrėjo ir išvažiavo. Po poros valandų mama grįžo iš ligoninės, jis nesidomėjo, kodėl ji buvo išvežta, nes jo nebuvo namie, jį buvo išvežusi policija. Mano, kad mama be abejo jautė skausmą dėl jo veiksmų. Visiškai pripažįsta savo kaltę. Savo veiksmus vertina kritiškai, kitą kartą taip nesielgtų, tai buvo pirmas kartas gyvenime. 2013 m. teistumo aplinkybių neprisimena. Dabar jis visiškai nebevartoja alkoholio, tai nulėmė jo finansai, namų padėtis, jam pagalbos dėl alkoholio vartojimo nereikia. Alkoholis turėjo įtakos veiksmams, nes jei nebūtų tiek atsigėręs, nebūtų norėjęs į tualetą. Mamos atsiprašė grįžęs iš sulaikymo įstaigos, nepamena, kad kažką būtų aiškinęsi, bet daugiau tikrai nieko nebuvo. Jis nesupranta, apie kokią žalą yra kalbama, nieko nežino apie 90 Eur, jam nebuvo atėjęs joks raštas. Šitą ieškinį pripažįsta, nėra kur dingti. Jo mėnesinės pajamos yra nulinės, jis turi antstolių išieškojimų, jie 5 metus anuliuoja jo sąskaitą, jį išlaiko mama, nežino, kokio dydžio yra jos pensija. Jis nėra priklausomas nuo alkoholio, bet vartoja dažnokai, negeria degtinės ar vyno, jam užtenka lengvo apsvaigimo nuo alaus. Gydymas nuo alkoholio priklausomybės jam nereikalingas.
Kaltinamasis D. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, pirminės apklausos metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2020 m. lapkričio 15 d. nuo pat ryto padėjo vienai senutei namų ruošoje, jis ją prižiūri. Kada grįžo į namus, adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena su savo mama R., pasakyti negali, neprisimena. Namuose vartojo vyną iš plastmasinių butelių, išgėrė gal du butelius. Dėl ko prasidėjo konfliktas su mama, jis pasakyti negali, neprisimena. Jis prisimena, kad norėjo nueiti į tualetą, o mama, atsistojusi tarpduryje, bambėjo ir neleido jam užeiti, jis ją pabandė atstumti nuo praėjimo, ji laikėsi stipriai įsikibusi, jis iš kojos kelio įspyrė jai į pilvo sritį, kad atpalaiduotų rankas ir pasitrauktų. Daugiau prieš ją jokio smurto jis nenaudojo, jai per galvą netrankė. Nežino, kodėl mama taip nurodė, nežino kodėl išsigalvoja (b. l. 102-104).
Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis D. R. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. 2020 m. lapkričio 15 d. jis pradėjo vartoti alų ryte. Apie 11.00 val. jie su mama pradėjo konfliktuoti, ji jam pradėjo aiškinti, bet dabar nepamena, dėl ko. Jam nusibodo jos klausyti, todėl jis nusprendė eiti į tualetą. Kai atsistojo ir ruošėsi išeiti iš kambario, mama jam užstojo praėjimą, dėl ko jis jai kelis kartus pastukseno nestipriai pirštais į galvą ir pasakė „ką tu darai“. Kiek buvo išgėręs alaus, tiksliai nepamena, bet jau tikrai buvo išgėręs vieną butelį (1 litrą) alaus. Taip pat nestipriai iš dešinės kojos kelio bakstelėjo jai į pilvą, kad atleistų rankas. Tikrai stipriai jai suduoti nenorėjo. Bet jei sukėlė jai fizinį skausmą labai gailisi dėl to. Atsiprašė mamos, ji jam atleido, sakė pasitaiko. Tai pirmas toks atvejis tarp jų. Pažada ateityje taip nesielgti tiek pareigūnams tiek mamai tą sakė (b. l. 111-112).
Nukentėjusioji R. R., apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis D. R. yra jos sūnus, ji sutinka duoti paaiškinimus. Ji gyvena su D. R. jau kokius (duomenys neskelbtini) metus. D. R. namuose geria alų. Išgėręs jis tampa neadekvatus ir dažnai kabinėjasi prie visų. Įvykio dieną jis kažką pradėjo kalbėti ir ji kažką pasakė prieš jį. Jis visada tokiais atvejais puola, tai šiuo atveju atlėkė į virtuvę, kur ji darėsi pusryčius, ir pradėjo jai daužyti galvą su kumščiais. Ji pradėjo rėkti ir tada jis pasišalino. Įvykio diena buvo galimai antradienis. Konflikto metu ji visą laiką buvo virtuvėje, ji buvo priremta prie lango ir ten jis ją trankė. Ji neprisimena, apie ką buvo konfliktas, kažką jis pasakė jai, paskui ji jam atgal. Jis jai daužė pakaušį abiem rankomis, jai ir dabar jaučiasi toks niežtėjimas viršugalvyje. Jis galimai nejautė, kaip smarkiai trankė kumščiais. Tai buvo smūgiai, jai jie buvo dideli, ji yra turėjusi daug operacijų, turi diabetą. Ji pati išsikvietė greitąją, nes jautėsi blogai, maža kas galėjo būti. D. R. į ją nereagavo. Policiją matyt iškvietė greitoji, nes ji policijos nekvietė. Ji paskambino tik dukrai tą pačią dieną, gal iš ligoninės. Sūnų paleido kitą dieną. Ji iš ligoninės nuėjo į komisariatą ir pasakė, kad bijo eiti namo, tai jie ją parvežė. Ji nepamena, ar sūnus jos atsiprašė, kai jie susitiko, jis nelabai mėgsta atsiprašyti, iš karto sakė, kad nieko nedarė ir nieko nemušė. Ji jam atleido, nėra ką daryti, 4 metus jis nedirba ir neieško darbo, tik guli namuose. Per tuos 4 metus dirbo kartą (duomenys neskelbtini), bet gal tik mėnesį. Jis gyvena iš jos pensijos, kuri yra 270 Eur. Norėtų, kad jis būtų pasiųstas gydytis ar apraminti jo agresiją, nes jis visada būna agresyvus, kai yra išgėręs, o išgeria dažnai, kai tik randa progą. Jis tebevartoja alkoholį, gertų kasdien, jei būtų alaus. Po įvykio jų santykiai pablogėjo, D. R. pasidarė nemandagus, nekalba su ja normaliai, bet padeda buityje. Jai grįžus iš (duomenys neskelbtini) ligoninės skausmo paaštrėjimų nebuvo. Po įvykio kitą dieną ją aplankė dukrą. Ji pas juos atvažiuodavo kas savaitę, bet dėl karantino dabar rečiau.
Nukentėjusioji R. R., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytoje vietoje, trijų kambarių bute, kartu su savo sugyventiniu J. S. ir sūnumi D. R.. Sūnus nedirbantis, registruotas darbo biržoje, jai žinomų fizinių, psichinių sutrikimų neturintis, nuo alkoholio priklausomybės nesigydė, psichiatrinėje ligoninėje nesigydė, bet vienu laiku buvo užsikodavęs ir nevartojo alkoholinių gėrimų. Pastaruoju metu sūnus vartoja alkoholį nesaikingai, apsvaigęs nuo alkoholio kelia konfliktines situacijas. D. R. ankščiau jos atžvilgiu yra smurtavęs, sumušęs ją, tačiau policija kviečiama nebuvo, pareiškimų nerašė, jo atžvilgiu ikiteisminiai tyrimai nėra pradėti. D. R. atžvilgiu policijos pareigūnai buvo kviečiami dėl triukšmo. 2020 m. lapkričio 15 d., apie 11.00 val. D. R. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kur vartojo alkoholinius gėrimus, nežino. Jiems būnant virtuvėje, sūnus sukėlė žodinį konfliktą dėl jos sugyventinio, t. y. pradėjo jai priekaištauti, kad ji gyvena su sugyventiniu, kam sugyventinis bute reikalingas. Bandė sūnų nuraminti, jam nebandė prieštarauti. Bekonfliktuojant sūnus tapo aršesnis ir, priėjęs prie jos, ėmė abiejų rankų kumščiais daužyti jai į galvos viršutinę dalį, sudavė ne mažiau penkių smūgių. Ji pradėjo garsiai šaukti, prašyti pagalbos, tada sūnus nustojo ją mušęs. Nuo suduotų sūnaus smūgių pajuto fizinį skausmą, pradėjo svaigti galva, silpnumas, sąmonės praradus nebuvo. Bandė gintis nuo smūgių mosuodama rankomis, tačiau sūnus fiziškai stipresnis ir apsiginti nepavyko, sūnui jokių smūgių atgal nesudavė besigindama. Prieš suduotus sūnaus smūgius stovėjo virtuvėje priešais langą, o D. R. atbėgo iš kambarių ir jai sudavė į galvą. Įvykio metu namuose sugyventinio nebuvo, jis dirbo. Ar jos riksmus girdėjo kaimynai, tiksliai nežino. Po įvykio, sūnus D. R. pasiėmė cigaretę ir išėjo į lauką parūkyti, ji tuo metu paskambino į greitąją medicininę pagalbą, medicinos darbuotojai paaiškino, kas įvyko, pastaroji pasakė, kad policiją ji iškvies pati. Netrukus į įvykio vietą atvyko greitosios medicinos darbuotojų ekipažas, kuris ją nuvežė apžiūrai į (duomenys neskelbtini) ligoninę ir po suteiktos pagalbos buvo išleista gydytis ambulatoriškai. Su policijos pareigūnais nebendravo, kadangi ją išsivežė greitoji į ligoninę, ją išvežant į ligoninę sūnus buvo lauke, rūkė. Šios dienos įvykio metu sūnus D. R. sukėlė jai fizinį skausmą, jokios materialinės žalos nepatyrė, po suduotų smūgių išsigando, todėl sukelta ir moralinė žala. Bute jokie namų apyvokos daiktai nėra sugadinti ar sudaužyti (b. l. 43-45).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos I. B. 2020 m. gruodžio 8 d. tarnybiniame pranešime dėl bendravimo telefonu su nukentėjusiąją R. R. nurodyta, kad 2020 m. gruodžio 8 d., 13.20 val. buvo skambinta telefonu R. R. su tikslu išsiaiškinti, ar ji nori pareikšti civilinį ieškinį savo sūnui D. R. dėl patirto smurto artimoje aplinkoje. Moteris pasakė, kad neketina reikšti civilinio ieškinio ir dėl šio įvykio nepatyrė nei turtinės nei neturtinės žalos. Savo sūnui atleido. Taip pat R. R. buvo paaiškinta, kad civilinį ieškinį gali pareikšti vėliau. Nurodė, kad jei ji persigalvos, susisieks su tyrėja (b. l. 47).
Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji R. R. parodė, kad norėtų papildyti anksčiau duotus parodymus. Kaip ir minėjo, tarp jos su sūnumi kilo žodinis konfliktas. Ji bandė išvengti to, tačiau jis buvo neblaivus ir jai pradėjo priekaištauti dėl sugyventinio. Konfliktą pradėjo pats sūnus R. R.. Ką tiksliai pasakė, nepamena. Konfliktuojant, jis ją virtuvėje prispaudė prie lango ir abiejų rankų kumščiais jai pradėjo trankyti į galvą. Jis trankė tik į galvos sritį, nei į pilvą, nei kitur netrankė. Kadangi yra turėjusi daug pilvo operacijų, tai, jeigu jis jai būtų sudavęs į pilvą, būtų pilvo srityje dideli skausmai ir būtų reikėję dar vienos operacijos. Jis jai per galvą sudavė ne mažiau nei 4 kartų. Tikrai neskaičiavo, nes buvo išsigandusi. Dėl šių jo veiksmų ji patyrė fizinį skausmą. Ji jaučia baimę, kai jis išeina iš savo kambario ir artinasi prie jos. Kadangi jo kardomoji priemonė yra paskirta gyventi pas ją bute, jie vis tiek susitinka. Ir dabar būna, kad jis išgėręs pradeda su ja ar su jos sugyventiniu konfliktuoti. Buvo atvejis, kai atėjęs valgyti, jis jos sugyventiniui pilną maisto lėkštę pridėjo prie veido ir apipylė kompotu. Būna dažnas atvejis, kai sūnus sukonfliktuoja su jos sugyventiniu, nutraukia nuo sugyventinio veido jo akinius ir sutraiško. Taip buvo nutikę jau ne vieną kartą. Jis alkoholį vartoja ne kiekvieną dieną, tik tada, kai turi pinigų arba jo draugas jam duoda. Bet, kai išgeria, tada jis būna neadekvatus, konfliktuoja su ja, būna agresyvus. Jai yra drąsiau būti namuose, kai jos sugyventinis J. S. gyvena kartu, nes iš savo sūnaus (kai jis būna neblaivus) jaučia baimę. Ji savo sūnų labai myli, duoda jam viską ką gali, sveikina su šventėm, bet kas jam nepatinka, nežino. Jis tikriausiai jaučia pavydą jos sugyventiniui, nes kaip pats teigia, kad sugyventinis iš jo atėmė jos meilę. Viskas būtų gerai, jeigu jis nesikabinėtų prie jų, kai būna neblaivus, bet kadangi jis neturi kur gyventi, turi kęsti jo šituos išpuolius. Norėtų padėti savo sūnui, bet nežino kaip. Būtų gerai, kad gyventų atskirai, bet kadangi jis nedirba ir neturi pinigų, neturi ir kur eiti. Tik norėtų papildyti, kad norėtų, jog jos sūnus būtų nukreiptas kur nors gydytis, nes pats to nepadarys (jis teigia, kad jis yra sveikas) (b. l. 51-52).
Liudytoja A. M., apklausiama teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kaltinamasis yra jos brolis, ji sutinka duoti paaiškinimus. Apie įvykį jos mama jai pranešė maždaug 13 val., pasakė, kad ji ligoninėje, nes D. R. jai sudaužė galvą, ir kad ji bijo grįžti namo, nežino, ką daryti. Ji mamos klausė, ar smarkiai sužalojo, sakė, kad darė tyrimą ir nieko nenustatė, tik galvos sumušimą ir svaigimą. Mama jai sakė, kad D. R. buvo išgėręs ir nei iš šio, nei iš to pribėgo prie jos virtuvėje ir keikdamasis ėmė trankyti galvą. Sakė, kad ją daužė, kol ji nepradėjo klykti, tada jis atsitrankė ir ji išsikvietė greitąją. Mama jai sakė, kad jos (A. M.) pagalbos jai nereikia, ji mamai skambino vakare paklausti, kaip viskas, ir ji sakė, kad D. R. išvežtas į areštinę. Po įvykio ji mamą matė gal po savaitės, kadangi buvo karantinas, ji vengė kontaktų. Ji mamai skambino ir tą pačią, ir kitą dieną. D. R. neturi telefono, tai su juo apie tai nieko nekalbėjo, jie nepalaiko artimų santykių. Konfliktas kilo dėl to, kad D. R. turi priklausomybę alkoholiui, jis kai išgeria, tampa labai agresyvus. Sakė, kad jam buvo baltoji karštinė, jis iš viso nieko negali gerti, jį galimai reikia ištirti. Apie tai ji žino iš mamos, nes ji viską papasakojo. Iki šio įvykio būdavo prasivardžiavimas. Šiuo metu, kiek ji supranta, brolis yra prigąsdintas, tai yra ramesnis, prisilaiko. Alkoholizmo problemą D. R. turi seniai. Kaip supranta, jis nebegali dirbti, nes nebėra atminties. Jis (duomenys neskelbtini), bet dėl išgėrimo jį atleidžia pastoviai. Ji žino tik tiek, kiek mama papasakojo. Brolis buvo vieną kartą užsikodavęs pusei metų.
Liudytoja A. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. lapkričio 15 d., apie 12.00-13.00 val. jai paskambino mama R. R. ir pasakė, kad ji yra ligoninėje, nes jos brolis D. R. ją primušė. Sakė, pradėjo jai daužyti per galvą kumščiais, kiek kartų, nepasakė, bet daug. Jis buvo neblaivus, jo akys buvo baltos. Mušė mamą tol, kol ji pradėjo klykti, kad nustotų. Tada jis liovėsi ją trankyti. Dėl ko D. R. pradėjo ją mušti, nežino. Bet, kai jis išgeria, jis savęs nekontroliuoja. Mamai pradėjo suktis galva, ji išsikvietė greitąją. Greitoji mamą išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. GMP darbuotojai iškvietė policijos pareigūnus, kurie išvežė brolį į areštinę. Apie sužalojimus mama detaliai nepasakojo, sakė tik, kad ūmiai jai sukosi galva. Pati mamos po įvykio nematė, tai negali pasakyti ar matėsi kažkokie dar sužalojimai ar ne. Detaliau apie patį įvykį nieko nesakė, tik minėjo, kad buvo pasibaisėjus jo baltomis akimis. Broliui D. R. reikia gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, nes kai jis būna išgėręs, pradeda savęs nekontroliuoti ir tampa agresyvus (b. l. 57-58).
2020 m. lapkričio 15 d. R. R. protokole – pareiškime nurodyta, kad 2020 m. lapkričio 15 d., apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini), bute, virtuvėje, konflikto metu, jos sūnus D. R., apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo jos atžvilgiu, dešinės ir kairės rankos kumščiais sudavė ne mažiau penkių smūgių į galvos sritį, sukeldamas jai fizinį skausmą. Po įvykio dėl galvos sumušimo ji buvo pristatyta į (duomenys neskelbtini) ligoninę ir po suteiktos medicininės pagalbos išleista gydytis ambulatoriškai. Prašo nubausti įstatymo nustatyta tvarka jos sūnų D. R. (b. l. 1).
BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2020 m. lapkričio 15 d., 11.29 val. gautas pranešimas iš GMP dispečerės, kad GMP 0871 važiuoja pas sumuštą (duomenys neskelbtini) m. moterį, kurią sumušė jos sūnus, kuris yra vietoje. Papildomoje informacijoje apie patikrinimą užfiksuota, kad atvykus, buto duris atidarė pil. D. R., kuris pasakė, kad GMP išvežė motiną R. R. į (duomenys neskelbtini) dėl širdies. Buvo susisiekta su medikais, jie pasakė, kad buvo nusiskundimų dėl sveikatos, sumušimų nesimato, pristatyta dėl konsultacijos į priėmimo skyrių. Smurto požymių namuose nėra, aplinka tvarkinga. Gautas (duomenys neskelbtini) slaugytojos pranešimas, kad GMP 11.56 val. pristatė R. R., kuriai diagnozuota galvos plaukuotosios dalies sužalojimas, sumušimas, paleista. Paaiškino, kad namuose sumušė sūnus (b. l. 17-19).
2020 m. lapkričio 15 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta virtuvės patalpa, bute, adresu (duomenys neskelbtini). Prieškambario – koridoriaus pabaigoje ir dešinėje yra praėjimai į gyvenamąsias kambario tipo patalpas. Koridoriaus pabaigoje, kairėje yra praėjimas link virtuvės patalpos. Virtuvės patalpa yra stačiakampio formos, kairėje, nuo įėjimo, prie sienos, buitinė-virtuvinė technika, su pastatomomis ir pakabinamomis spintelėmis. Virtuvės dešinėje, prie sienos yra stalas su kampiniu suolu. Priešais įėjimą į virtuvę yra stačiakampio formos plastikinis langas. Apžiūrimuose patalpose bendrai tvarka nepažeista, kovos ar grumtynių pėdsakų nėra, daiktai nesudaužyti. Įvykio vietos ir patalpų apžiūros metu reikšmingų tyrimui, nusikalstamos veikos pėdsakų, objektų, nustatyta, nieko nepaimta. Pridėta fotolentelė.(b. l. 24-28).??
2020 m. lapkričio 23 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti trys Body cam vaizdo įrašai:
1) Pirmame vaizdo įraše matyti data ir laikas 2020/11/15 12:57. Vaizdo įrašas prasideda buto tarpduryje, kur pareigūnai bendrauja su vyru. P – pareigūnai (pareigūnas, kuris filmavo ir pareigūnė) V – vyras. P – tai kelintų jus gimimo? V – (duomenys neskelbtini) P – jūsų leidimu įeisim į vidų. Viešoji policija, vyriausiai patruliai. Gal dokumentus su savim paimkit. D. ką tokio negero vakar padarėte? V – susipykau su motinėle P – o tai kam apdaužėt jai galvą kumščiais? V – klausykite niekas, kiek aš gyvenu aš nieko netrankiau P – o tai kodėl motina taip teigia? P – o kur mama šiuo metu? V – nuėjo į parduotuvę P – dokumentą savo rasit? Tai D. greičiausiai būsit sulaikytas iki dviejų parų V – tai kaip jums patogiau P – įstatymas toks. Kišenėse nieko neturit? V – nieko neturiu P – čia jums leidus pažiūrėsiu (apžiūri vyrą). Tai D. pavažiuosim su mumis V - gerai P – su savim daiktų minimaliai, pinigėlių, kad grįžt ir daugiau nieko neimkit;
2) Antrame vaizdo įraše matyti data ir laikas 2020/11/15 13:02. V – aš išgirdau teisingai, čia smurtautojas? P – tai taip. Įstatymiškai taip. Nu nesijaudinkit taip, viskas gerai V - važiuojam. Visi išeina iš buto ie eina link automobilio;
3) Trečiame vaizdo įraše matyti data ir laikas 2020/11/15 13:07. vaizdo įrašas prasideda, kai pareigūnai į tarnybinį automobilį sodina įtariamąjį (b. l. 30-31).
2020 m. gruodžio 11 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti du Bendrojo pagalbos centro skambučių garso įrašai:
1) Garso įrašas pavadinimu ,,2020_11_15_11-25-52_852638800’’, kuriame užfiksuoti Bendrojo pagalbos centro darbuotojo, skambinančios į Bendrąjį pagalbos centrą moters balsas. Moteris informuoja apie įvykį, adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad skambinta iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Moteris prašo greitosios medicinos pagalbos minėtu adresu ir policijos, nes tuo adresu yra moteris (duomenys neskelbtini) metų, jinai sakė, „kad ją sumušė sūnus. Jis yra neblaivus, agresyvus“;
2) Garso įrašas pavadinimu ,,2020_11_15_12-34-08_37067445235’’, kuriame užfiksuoti Bendrojo pagalbos centro darbuotojo, skambinančios į Bendrąjį pagalbos centrą moters balsas. Moteris informuoja apie įvykį, adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad skambinta iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Moteris prašo policijos minėtu adresu, nes jai skambino mama, kuri jai paskambino ir pranešė, kad Pranešėjos brolis motiną namuose užpuolė, pridaužė galvą, jinai dabar ligoninėje. Pranešėja teiraujasi, ar jos brolį policija paėmė iš namų, nes mama iš ligoninės nori grįžti į namus, bet bijo (b. l. 33-35).
2020 m. lapkričio 15 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusioji R. R. pateikė 2020 m. lapkričio 15 d. medicinos dokumento išrašo/siuntimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją. Išraše/siuntime nurodyta, kad pacientė R. R. skundžiasi bendru silpnumu, galvos skausmu. Diagnozė – galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas (b. l. 60, 61, 63)
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. gruodžio 11 d. specialisto išvadoje Nr. G 3602/2020 (01), nurodyta, kad remiantis R. R. pateiktų medicinos dokumentų duomenimis, pateikiama išvada: R. R. objektyvių kūno sužalojimo požymių nenustatyta. Nustatyta galvos plaukuotosios dalies paviršinio sužalojimo, sumušimo diagnozė nėra pagrįstos objektyvių sužalojimams būdingų makromorfologinių požymių aprašymu, o tik subjektyviais nukentėjusiosios nusiskundimais, todėl kaip sužalojimu nėra vertinamas. Nesant objektyvių sužalojimo požymių nėra ir objektyvaus pagrindo sveikatos sutrikdymo masto įvertinimui (b. l. 66-67).
Alkoholio matuoklio Alcotest 6810, Nr. ARAA-0133 rodmenyse užfiksuota, kad D. R. 2020 m. lapkričio 15 d., 15.37 val. nustatytas 2.24 promilių girtumas (b. l. 92).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad D. R. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta. Kaltinamasis D. R. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies. Nors apklausiamas kaltinamasis teigė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, pažymėtina, kad jis nepripažino visų kaltinime nurodytų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių. Visų pirma, kaltinamasis nurodė, kad konfliktas tarp jo ir jo motinos vyko ne buto virtuvės patalpoje, o tarpduryje, jam išeinant iš savo kambario į koridorių. Anot kaltinamojo D. R., jis norėjo nueiti į tualetą, tačiau nukentėjusioji R. R., stovėdama tarpduryje, jo nepraleido, todėl jis jai sudavė kumščiu į pakaušį penkis kartus. Kaltinamojo teigimu, smūgiai nebuvo stiprūs, jis labiau „pastukseno“, tačiau kaltinamasis sutiko, kad motina jautė fizinį skausmą dėl jo veiksmų. Visgi, teismas tokia kaltinamojo pateiktą įvykių versiją laiko jo gynybine pozicija siekiant sušvelninti savo atsakomybę ir dalį jos perkelti nukentėjusiajai, neva nukentėjusioji savo elgesiu, neleisdama jam praeiti, provokavo jo veiksmus. Tačiau šios kaltinamojo versijos nepatvirtina daugiau jokie byloje esantys įrodymai. Nukentėjusioji R. R., tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nuosekliai nurodė, kad konfliktas įvyko jai būnant virtuvėje, kaltinamasis ją puolė ir sudavė smūgius kumščiais į galvos sritį ne mažiau kaip 5 kartus. Kaip jau minėta, nukentėjusiosios parodymai dėl šių aplinkybių buvo nuoseklūs, o kaltinamojo parodymai proceso metu keitėsi – ikiteisminio tyrimo metu pirminės apklausos metu apskritai neigė sudavęs nukentėjusiajai smūgius į galvos sritį, o antrosios apklausos metu jau teigė, kad nukentėjusiajai nestipriai pastukseno pirštais į galvos sritį, panašios pozicijos laikėsi ir teisme, kur teigė pastuksenęs kumščiais. Kadangi daugiau tiesioginių įvykio liudytojų byloje nėra, o kaltinamojo parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs, teismas šiuo atveju vadovaujasi nukentėjusiosios R. R. pateikta įvykio aplinkybių versija, kuri buvo nuosekli viso proceso metu, t.y. kad konfliktas įvyko buto virtuvėje ir kad kaltinamasis jai sudavė ne mažiau penkių smūgių kumščiais į galvos viršutinę dalį. Teismui nekyla abejonių, kad dėl suduotų smūgių nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, dėl pastarosios aplinkybės byloje ginčo nėra, nukentėjusioji teisiamajame posėdyje teigė, kad jai kaltinamojo smūgiai buvo stiprūs, dėl jų juto fizinį skausmą ir galvos svaigimą, kaltinamasis taip pat sutiko, kad nukentėjusioji dėl smūgių galėjo jausti fizinį skausmą. Be kaltinamojo ir nukentėjusiosios duotų parodymų, kaltinamojo kaltė taip pat įrodyta byloje esančiais duomenimis: liudytojos A. M. ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, protokolu-pareiškimu, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, įvykio vietos bei kitų objektų apžiūros protokolais, specialisto išvada ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog byloje esančiais įrodymais įrodyta, jog kaltinamasis D. R. 2020 m. lapkričio 15 d., apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini), bute, virtuvės patalpoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,24 prom. girtumas), konflikto metu su motina R. R., dešinės ir kairės rankos kumščiais sudavė jai ne mažiau penkių smūgių į galvos viršutinę dalį, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai R. R. fizinį skausmą.. Tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, nusikalstama veika baigta, padaryta prieš šeimos narį. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (nors formaliai kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, t.y. sukėlęs nukentėjusiajai fizinį skausmą, tačiau pilnai kaltinimo nepripažino, neigė tam tikras nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nurodė, kad jo veiksmai buvo sąlygoti neva netinkamo nukentėjusiosios elgesio, taip siekdamas palankiau pateikti savo veiksmus ir sušvelninti savo atsakomybę, tokiu būdu teismas neturi pagrindo manyti, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį D. R. – anksčiau teistas 2 kartus, iš jų vieną kartą už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, tačiau pastarąją nusikalstamą veiką padarė jau išnykus teistumui (b. l. 87-89), administracine tvarka baustas 3 kartus (b. l. 90-91), nedirbantis.
Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas vertina, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam vieną iš švelnesnių BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų bausmių – laisvės apribojimą, kurios terminas nustatytinas artimas BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytam šios bausmės vidurkiui, paskiriant kaltinamajam BK 48 straipsnyje numatytus įpareigojimus, kurie, teismo vertinimu, padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismas pažymi, kad nors apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. R. teigė, kad jam gydymas nuo priklausomybės alkoholiui nereikalingas, tačiau baigiamųjų kalbų metu, prokurorei pasiūlius įpareigojimą gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, kaltinamasis nurodė, kad su tuo sutinka. Atsižvelgiant į išdėstytą, šis įpareigojimas skirtinas kaltinamajam.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. lapkričio 15 d., 15.15 val., iki 2020 m. lapkričio 16 d., 11.10 val. (1 diena) (b. l. 94, 121), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72² straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą Įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį ir kaltinamojo D. R. asmenybę, jam kartu su bausme skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti.
Kaltinamajam D. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikintinos pradėjus vykdyti šį nuosprendį.
Dėl civilinio ieškinio
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 90,27 eurų žalos, patirtos nukentėjusiosios R. R. gydymo metu, atlyginimo bei pateikė žalos dydį pagrindžiantį 2020 m. gruodžio 14 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašą (b. l. 73-75). Išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad R. R. į gydymo įstaigą kreipėsi ir jai buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos būtent dėl fizinio skausmo, kurį ji patyrė dėl kaltinamojo D. R. smurtinio elgesio. Taigi turtinė žala Vilniaus teritorinei ligonių kasai padaryta kaltinamojo nusikalstama veika. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis šį civilinį ieškinį pripažino. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai ir priteistinas iš kaltinamojo D. R..
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Byloje esančios dvi CD laikmenos su garso ir vaizdo įrašais, saugomos vokuose, prisegtuose prie bylos viršelio – paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 ir 5 punktais, 5 dalies 4 punktu, nustatyti D. R. šiuos įpareigojimus ir draudimus:
1) bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
2) bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;
3) bausmės vykdymo laikotarpiu gydytis nuo alkoholizmo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti D. R. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. lapkričio 15 d., 15.15 val., iki 2020 m. lapkričio 16 d., 11.10 val. (1 dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 72² straipsniu, D. R. kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
D. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš D. R. Vilniaus teritorinės kasos naudai 90,27 Eur (devyniasdešimt eurų 27 cnt) turtinei žalai atlyginti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – byloje esančias dvi CD laikmenas su garso ir vaizdo įrašais, saugomas vokuose, prisegtuose prie bylos viršelio – palikti saugoti baudžiamojoje byloje
Išaiškinti D. R., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.
Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.
Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis).
Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).
Paskirtą laisvės apribojimo bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1, Vilniuje).
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.