Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas D. J., teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistosios S. S. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria nebuvo patvirtintas Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimas taikyti nuteistajai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Skundžiama nutartimi Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai nepatvirtino Komisijos 2018 m. lapkričio 19 nutarimo Nr. 01/7-4248 taikyti nuteistajai S. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, taikant auklėjimo ar baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 75 straipsnio 2, 3 dalyse numatytas pareigas: per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) teritorijos ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką rūpintis vaikais, motyvuodamas tuo, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog S. S. ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals, o taikoma probacija pasieks tikslą.

3. Atsiliepimas į skundą nėra gautas.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistosios skundas atmetamas.

4.1. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

4.2. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikusi įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pagal „OASys“ metodiką atlikus nuteistosios nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą nustatyta, kad S. S. priskirtina ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės (51 balai) (asmens b. 43-46), todėl šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

4.3. Iš tiesų, analizuojamos situacijos kontekste, yra stebimi teigiami nuteistosios elgesio pokyčiai bausmės atlikimo metu, nes S. S. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos rekomendacijas: (duomenys neskelbtini) mokymo centre mokosi 5 klasėje; profesinio rengimo centre įgijo siuvėjo specialybę, dalyvauja (duomenys neskelbtini) sveikatos biuro darbuotojų vedamoje „Sveikatos stiprinimo Panevėžio pataisos namų nuteistosioms“ programoje, lanko religinio pobūdžio vedamus užsiėmimus, dalyvavo „Dailės terapijos“ programoje, yra išklausiusi teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimus nuteistosioms, rengiamoms paleisti iš laisvės atėmimo vietos, su pertraukomis dirbo ūkio darbus, taip pat kurį laiką dirbo VĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) padalinyje, bausmės atlikimo metu vidaus tvarko taisyklių reikalavimų nepažeidė, skatinta du kartus, priskirta lengvajai nuteistųjų grupei, nuteistajai buvo suteikta trumpalaikė išvyka į namus 3 paroms, kurią įvykdė tinkamai. Tačiau, sutinkant su apylinkės teismo pozicija, šie pokyčiai nėra absoliutūs ir nerodo išskirtinės pažangos keičiant savo elgesį. Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti į visuomenės interesą, į tai, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų, tuo pačiu būtų užtikrintas ir teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet pasiekiama bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

4.4. Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, kad S. S. pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys veiksniai yra ankstesni nusikalstami veiksmai, išsilavinimo stoka, profesinės kvalifikacijos stoka, darbinės patirties neturėjimas, gyvenamoji aplinka, skatinanti nusikalsti, problemų atpažinimo ir sprendimo įgūdžių trūkumas. Kaip teisingai savo nutartyje pažymėjo apylinkės teismas, S. S. iš viso teista net 5 kartus (tame tarpe ir paskutiniuoju apkaltinamuoju nuosprendžiu) už iš esmės analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Nors visais atvejais nuteistajai buvo skiriamos bausmės susijusios su laisvės atėmimu, tačiau buvo taikytos ir jos teisinę padėtį švelninančios teisės normos – jai buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas bei lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau tai nesustabdė toliau nusikalsti bei nepaskatino keisti požiūrį į savo netinkamą ir kriminalinį elgesį, kas rodo, jog teismo parodytas pasitikėjimas S. S. nebuvo įvertintas.

4.5. Be to, šiuo atveju svarbu ir tai, kad S. S., būdama laisvėje, niekada nėra dirbusi, nėra įgijusi net pagrindinio išsilavinimo, todėl šios aplinkybės tikrai rodo, kad nuteistajai adaptuotis visuomenėje neturint nei išsilavinimo, nei darbinės patirties, bus sudėtinga ir ji vėl gali grįžti prie jai įprasto gyvenimo būdo. Kita vertus, minėtu aspektu nelieka nepastebėtas nuteistosios pozityvus požiūris į mokslą, pataisos namuose įgytą (duomenys neskelbtini) amatą, tačiau šios aplinkybės negarantuoja nei sėkmingos integracijos į darbo rinką, nei tai, kad iškilus finansiniams sunkumams nuteistoji negrįš ne tik prie ankstesnės nusikalstamos veiklos, tačiau ir nebedarys kitų nusikalstamų veikų.

4.6. Nuteistoji skunde nurodo, kad turi nuosavą gyvenamąją vietą, tačiau šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtent jos gyvenamoji aplinka – taboras ir turėjo labai didelę reikšmę nusikaltimo padarymui. Kita vertus, iš Komisijos nutarimo matyti, kad išėjusi į laisvę nuteistoji planuoja apsistoti pas seserį, gautas jos sutikimas. Vis tik šiuo aspektu svarbu tai, kad sesers gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), ir kuri nuo jos šeimos gyvenamosios vietos nutolusi vos 15 km., o toks atstumas nelaikytinas pakankamu ir garantuojančiu, jog ankstesnė jos gyvenamoji vieta nedarys jai neigiamos įtakos, neskatins vėl nusikalsti. Be to, taip pat nėra aišku, ar pas seserį nuteistoji persikeltų tik su jauniausia dukra, ar su visa šeima, ar būtų tam tinkamos sąlygos.

4.7. Nuteistoji skunde tvirtina, kad jauniausios dukters gimimas vienareikšmiškai pakeitė jos požiūrį į gyvenimą, todėl atsakingai pradėjo žiūrėti į išsilavinimą, darbą. Iš tiesų, bylos duomenys patvirtina, kad atlikdama bausmę pataisos namuose nuteistoji susilaukė dukters, su kuria kartu dalyvauja edukacijos programoje „Molio dirbtuvėlė“, pati nuteistoji taip pat dalyvauja ir „Motinystės įgūdžių lavinimo“ programoje, tačiau šios aplinkybės taip pat nėra pakankamos išvadai, kad išėjusi į laisvę nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu svarbu ir tai, kad nuteistoji turi dar dvi nepilnametes dukras, tačiau jų gimimas jai jokios teigiamos įtakos nepadarė ir nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nors būdama prieš tai jau teista, ji aiškiai suvokė, kad jai gali būti atimta laisvė ir tokiu būdu ji neteks galimybės būti su dukromis ir jas auginti.

4.8. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog šiuo atveju S. S. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vis dar nėra pakankama, ir nors, kaip minėta, bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų nepažeidė, nebausta, skatinta du kartus, tačiau tai nesudaro pagrindo manyti, jog paleista lygtinai ji laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistoji neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jos pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė ir nenustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Todėl skundžiama nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos priimtą nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajai, paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

atmesti nuteistosios S. S. skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.